Ar slenkantis šlaitas nesugriaus bažnyčios?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Jei Lapių bažnyčios mūrinė tvora ir šlaitas artimiausiu metu nebus sutvirtinti, ji grius toliau. Taip tvirtino specialistai, apžiūrėję įvykio vietą. Viską apsunkina tai, kad avarinės būklės bažnyčios tvora yra paveldo saugoma vertybė.

Jei Lapių bažnyčios mūrinė tvora ir šlaitas artimiausiu metu nebus sutvirtinti, ji grius toliau. Taip tvirtino specialistai, apžiūrėję įvykio vietą. Viską apsunkina tai, kad avarinės būklės bažnyčios tvora yra paveldo saugoma vertybė.

Avarinė būklė – nuo seno

Nugriuvusią šventoriaus tvorą ir šlaito nuošliaužą Lapių parapijos klebonas kunigas Robertas Skrinskas pastebėjo penktadienio vakarą, atėjęs į bažnyčią aukoti šv. Mišių. "Pavasaris, šlapia, čia net neaišku, ar gruntas neatlaikė, ar tvora savaime nugriuvo. Juk ta tvora ant pat šlaito stovi, ji jau seniai įlinkusi, pasvirusi į šlaito pusę buvo – galėjo nugriūti tiesiog nuo svorio. Ir atsakingos institucijos tai žinojo. Blogiausia, kad čia ir ant kelio galėjo užvirsti", – pasakojo klebonas.

Ant šlaito krašto stovinti Lapių šv.Jono Krikštytojo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje. 1620 m. iškilęs sakralinis pastatas yra valstybės saugoma kultūros vertybė – bent jau taip skelbia tokių vertybių apsaugą turintis užtikrinti Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Dvidešimt metų Lapėse klebonaujantis R.Skrinskas prisiminė, kad pasirūpinti šventorių juosiančia tvora buvo vienas pirmųjų jo darbų parapijoje. "Gavęs paskyrimą, pirmiausia kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą, Kauno skyrių. Man ten rekomendavo ekspertą Kęstutį Linkų. Dar 1995 m. jis nustatė bažnyčios šventoriaus tvorą iš apačios prilaikančios atraminės sienos, bažnyčios bokšto ir vienos bažnyčios sienos avarinę būklę. Nuo to laiko susirašinėjome su KPD Kauno skyriumi", – prisiminė R.Skrinskas.

Per tą laiką bažnyčios bokštas ir avarinės būklės siena buvo suremontuoti, o šventoriaus tvorai vis neužteko lėšų. Prieš dvejus metus tvoros būklė kritiškai pablogėjo – pradėjo byrėti ją laikanti atraminė siena. "Prieš dvejus metus ekspertizė nustatė atraminės sienos avarinę būklę. Susirašinėjome ir su savivaldybe, ir su visokiomis komisijomis. Po metų iš savivaldybės gavome finansavimą tyrimams, nes mes, parapija, tokių pinigų neturime. Dabar jau parengtas projektas darbams atlikti, bet konkursas nepaskelbtas, ir štai – nugriuvo ta siena", – apgailestavo klebonas.

Atliko brangius tyrimus

Užvakar bažnyčios prieigas, nugriuvusią tvorą, šlaitą apžiūrėjo Kauno rajono savivaldybės, KPD, kitų institucijų atstovai. KPD apskaitos, paveldotvarkos ir planavimo skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė neneigė, kad Lapių bažnyčios tvoros būklė departamentui buvo žinoma.

"Mes 2014 m. parengėme atraminės sienutės, tvoros ir šlaito sustiprinimo projektą. Jis suderintas, yra gautas leidimas atlikti darbus – šiais metais jie turėjo būti atlikti, – sakė B.Raupėnienė. – Darbai turėtų būti atlikti pagal programą, kurią vykdo Lietuvos Respublika su Šventuoju Sostu – finansavimas paskirstomas pagal vyskupijas. Todėl gali būti, kad Lapėms lėšų šiemet neužteks, nes Kauno arkivyskupijoje yra ir kitų objektų, nors Lapių bažnyčia į sąrašą įtraukta prioritetine tvarka."

B.Raupėnienės įsitikinimu, skubiu atveju darbus kofinansuoti turėtų ir Kauno arkivyskupijos kurija, ir Kauno rajono savivaldybė.

Paveldosaugininkai yra nustatę, kad šventorių juosianti mūrinė tvora, kurios dalis yra statyta 1936 m., yra neatskiriama kultūros vertybės – Lapių šv. Jono krikštytojo bažnyčios – dalis, todėl ją būtina išsaugoti, o nugriuvusią dalį atstatyti tokią pat. "Čia dar liko senųjų plytų – prašome jas išsaugoti, jas bus galima panaudoti atstatant tvorą", – į susirinkusiuosius kreipėsi B.Raupėnienė.

Naujos statyti negalima

"Mano nuomone, čia reikėtų padaryti naują tvirtą sieną, kuri apsaugotų ir bažnyčią, ir šlaitą. O čia dabar – ta siena visai nesilaiko, rišamoji medžiaga panaši į miltus, plytos – aptrupėjusios, atrodo labai nekaip. Bet paveldosauga nustatė, kad ta tvora turi vertę ir dabar būtinai reikia ją restauruoti, negalima griauti ir jos vietoje statyti naują", – sakė R.Skrinskas – Matyt, kažkam naudinga restauruoti." Klebonas prašė išbraukti sienelę ir mūrinę tvorą iš kultūros vertybių registro. Į tokį prašymą B.Raupėnienė atsakė: "Tam ta sienelė į sąrašą ir buvo įtraukta, kad būtų galima ja rūpintis."

Šventoriaus tvoros, ją prilaikančios sienos įtvirtinimo, sutvarkymo darbų, įskaitant projektavimo ir archeologinio žvalgymo darbus, sąmata išties įspūdinga – per 300 tūkst. eurų. Pasak ekspertų, dabar, nuvirtus daliai tvoros, darbai atsieitų dar brangiau – projektą reikėtų taisyti.

Projektą šventoriaus tvoros sutvirtinimo darbams atlikti užsakė valstybės įmonė "Lietuvos paminklai". Ji yra akredituota dirbti kultūros paveldo objektuose. Įmonės direktorius Vydmantas Drumsta įsitikinęs, kad griūvančios šventoriaus tvoros likimu turėjo rūpintis pati bažnyčia: "Statytojas, žinodamas statinio avarinę būklę, pats turėjo imtis priemonių tą būklę panaikinti. O statytojas šiuo atveju yra parapija."

Būtina sutvirtinti

Bendrovė "Geofirma" prieš metus atliko Lapių bažnyčios tvoros, atraminės sienelės ir grunto tyrimus. 15 tūkst. eurų tyrimams skyrė Kauno rajono savivaldybė. "Tyrimų išvadas pateikėme 2014 m. gegužę. Jose raudona spalva pažymėjau, kad būtina neatidėliotinai stiprinti šventoriaus tvoros, esančios vakarinėje pusėje, pamatus. Nes ta siena, jos pamatai buvo akivaizdžiai nestabilūs", – "Geofirmos" direktoriaus Romualdo Milvydo teigimu, ta probleminė vieta dabar ir nugriuvo.

Pasak jo, šventoriaus tvoros griūtis bažnyčios stabilumui nepakenkė. "Bažnyčia yra pastatyta ant stabilaus molio grunto. Ta įvykusi šventoriaus tvoros griūtis, nuošliauža, bažnyčiai pakenkti neturėtų", – užsiminė R.Milvydas. Tačiau, kalbant apie bažnyčios tvorą, ji ir ją prilaikanti sienelė turi būti sutvirtintos artimiausiu metu. Kitaip ji grius toliau." Pašnekovo žodžiais, ilgai nelaukiant reikėtų sutvarkyti lietaus nuotekų šalinimo sistemą šventoriaus teritorijoje, nes esamomis sąlygomis nuo bažnyčios stogo bėgantis vanduo šlaito pakraščiuose ardo gruntą.

Šventoriaus tvoros griūties priežastis tiria net dvi komisijos. "Pagal Statybos techninį reglamentą (STR), avarijos priežastis visų pirma turi ištirti vietinė komisija – statytojo-užsakovo. Ši komisija jau kreipėsi į savivaldybės direktoriaus sudarytą komisiją, kuri taip pat teiks savo išvadas. Gavę komisijų išvadas, spręsime, ką daryti toliau", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis. Jei komisijų išvadose bus įvardyta, kad įvyko grėsmę kelianti avarija, savivaldybėje bus sušaukta ekstremalių situacijų komisija. Ši komisija spręs, ar pripažinti ekstremalią situaciją Lapėse, ar ne. "Jei bus pripažinta ekstremali situacija, kreipsimės į Vyriausybę, nes savivaldybės direktoriaus rezervo fonde nėra tiek lėšų, kad galėtume išspręsti šią problemą. Prašysime, kad būtų skirta lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo", – užsiminė R.Pudževelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SIGNATARŲ KREIPIMASIS VARDAN LIETUVOS

SIGNATARŲ KREIPIMASIS VARDAN LIETUVOS portretas
“Tautos ir valstybės išlikimui pražūtingo pavojaus akivaizdoje būtinas visuotinis Lietuvos susitelkimas bei susivienijimas.” Signatarai pasirašo kreipimąsi, o mes vieningai pasirašom peticiją va čia peticijos.com/kreipimasis_vardan_lietuvos

tam tai

tam tai portretas
į polius turi būti pilamas šventas betonas, o tai šešis kartus brangiau

tai

tai portretas
jau ne kartą rašė apie tą šlaitą ir tuos darbus su poliakalės pagalba kažkokia pamatų statybos įmonė siūlėsi atlikti už 160 tūkstančių litų, bet mūsų valdininkija geriau pasiskaičiavus nustatė 900 tūkstančių, na Kaunas ir tiek
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių