- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gausų Ringaudų seniūnijos gyventojo, buvusio Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektoriaus profesoriaus Albino Kustos apdovanojimų sąrašą spalio 26 d. papuošė dar vienas. Aštuoniasdešimtmečio proga akademikui habilituotam technologijos mokslų daktarui už mokslinę ir aktyvią visuomeninę veiklą Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu įteiktas Kauno rajono garbės ženklas.
Kauno rajono savivaldybė Lietuvos inžinierius hidrotechniką habilituotą technologijos mokslų daktarą 2009 m. jau yra apdovanojusi II lygio garbės ženklu, Žemės ūkio ministerijos garbės ženklas jam įteiktas du kartus: 2008 ir 2010 m. A. Kusta yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius (2001 m.), o 2005 m. jam suteiktas Utenos rajono Užpalių miestelio garbės piliečio vardas. Šio Ringaudų seniūnijos gyventojo pavardė puikuojasi ir labiausiai nusipelniusių šalies žemės ūkio sektoriui lyderių nepriklausomybės metais (1990–2010) dvidešimtuke.
Vis dėlto labai džiugu ir svarbu, kad mūsų kartai teko gyventi epochinių įvykių laikotarpiu.
Kauno rajone – šeši dešimtmečiai
Jei nekreiptume dėmesio į trejų metų pertrauką, A.Kusta Kauno rajone gyvena šešis dešimtmečius. 1958 m. iš Utenos rajono jis atvyko studijuoti į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA) ir, įgijęs hidrotechnikos inžinieriaus specialybę, dirbo Skuodo rajone darbų vykdytoju, statybų aikštelės vadovu. 1965 m. jis sugrįžo į savo alma mater ir iki 1968 m. mokėsi aspirantūroje. Apgynęs daktaro disertaciją, 1968–1994 m. buvo LŽŪA Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultete asistentu, vyresniuoju dėstytoju, Hidrotechnikos katedros vedėju, dekanu.
Kartu: A.Kusta pedagoginę ir mokslinę veiklą tuometėje LŽŪA pradėjo 1968 m. kartu su žmona Rene.
"Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultete ir Hidrotechninės statybos inžinerijos institute praėjo beveik visas mano darbinės ir kūrybinės veiklos laikotarpis", – su pasididžiavimu sakė A.Kusta.
Veiklą reformavo iš esmės
Vis dėlto profesorius Kauno rajone ir Lietuvoje labiausiai žinomas kaip tryliktasis LŽŪU rektorius. Šiai aukštajai mokyklai jis vadovavo 1994–2004 m., būtent tuo laikotarpiu (1996 m. spalio 8 d.) Lietuvos žemės ūkio akademija ir pakeitė pavadinimą. Ekspertų teigimu, A.Kusta dirbo labai rezultatyviai ir kūrybingai. Jam vadovaujant universiteto veikla buvo reformuota iš esmės – išplėtota mokslo ir studijų bazė, pagerintas žemės ūkio mokslo ir studijų bendradarbiavimas su verslo partneriais bei kitomis mokslo ir studijų institucijomis. Ypač daug dėmesio jis skyrė naujovių sklaidai.
Būdamas slėnio "Nemunas" direktoriumi, A.Kusta aktyviai rūpinosi, kad Vyriausybės patvirtinta ir jau vykdoma projekto programa būtų įgyvendinta. Jo, kaip Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, mokslinė ir mokslo organizacinė veikla prisidėjo prie tolesnės Lietuvos žemės ūkio sanglaudos su mokslu, modernaus Lietuvos ūkio plėtotės. Dideli vadybiniai gebėjimai, darbštumas ir nuoširdumas leido prof. A.Kustai dalyvauti ir įnešti kūrybinį indėlį rengiant bei realizuojant ir kitas šalies žemės ūkio, agrarinio mokslo plėtotės programas. Dešimt metų jis buvo Žemės ūkio enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos pirmininku, penkerius – Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos pirmininku.
Profesorius yra paskelbęs apie 120 aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties mokslinių straipsnių, kartu su kitais autoriais parašė kelis vadovėlius ir monografijas knygą "Geriamasis vanduo sodyboje". Įspūdingas ir jo žmonos, kuri pedagoginę ir mokslinę veiklą tuometėje LŽŪA irgi pradėjo 1968 m., Renės Kustienės mokslinių darbų kraitis.
Hidrotechnikos inžinierė, technikos mokslų daktarė docentė yra vadovėlio ir knygos bendraautorė. Ji paskelbė per 90 mokslo populiarių straipsnių.
Buvo ir tebėra santūrus
Profesorių pažįstantys žmonės pabrėžė jo gebėjimą nuoširdžiai bendrauti nepaisant rangų, titulų, supratingumą, nesavanaudišką pagalbą, kuklumą.
Apie jubiliejų A.Kusta kalbėjo santūriai: "Atbėgo, atšuoliavo visiškai nelaukiamas mano ir mano gyvenimo draugės Renės 80-metis" ir buvo labiau linkęs apžvelgti ne savo pasiekimus ir nuopelnus, o šalies nueitą kelią.
"Būta per tą laikotarpį visokių įvykių, ir skaudžių, ir linksmų. Vieni svarbesni, kiti mažiau svarbūs. Skaudūs pokario prisiminimai, artimųjų ir už Lietuvą kovojusių partizanų netektys, Sausio 13-iosios aukos. Vis dėlto labai džiugu ir svarbu, kad mūsų kartai teko gyventi epochinių įvykių laikotarpiu, kai susikūrė ir labai aktyviai veikė Lietuvos Sąjūdis, kai sugriuvo Rusijos imperija – Sovietų Sąjunga, kurią JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pavadino blogio imperija, ir kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Mes visi kaip galėjome stengėmės, kad taip atsitiktų ir dabar jau daugiau kaip 30 metų džiaugiamės laisve ir kuriame laisvą Lietuvą. Galbūt ne viskas mums sekasi labai gerai, bet svarbiausia, kad darome tai, ką norime ir kaip norime, viską sprendžiame patys – nepriklausomos Lietuvos gyventojai", – sakė A.Kusta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas10
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...