- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
-
Atkurtą partizanų švarką pamatė ir kauniečiai
Dizainerio Giedriaus Paulausko atkurtą pokario Lietuvos miško brolių švarką įvertino ir kauniečiai. Šiandien Kauno įgulos karininkų ramovėje atidarytoje ekspozicijoje lankytojai išvydo ir unikalią tarpukario Lietuvos kario uniformą bei ekipuotę, kurią naudojo pokario partizanai.
Renginyje dalyvavęs dizaineris G. Paulauskas plačiau papasakojo apie lietuvių partizanų uniformas, pasidalino sukauptomis žiniomis ir atradimais.
„Kaip gydytojai skrodžia kūną, taip mane visą laiką domino švarko anatomija – jo struktūra, kontrukcijos, kuriant ir siuvant naudojamos technologijos. Švarkai, kuriuos dėvėjo pokario Lietuvos partizanai, vietinių siuvėjų buvo siuvami pagal tarpukario kareivių mundurus – frenčiaus sukirpimo. Taigi ir mano atkurtas partizanų švarkas yra artimiausias tuo laikotarpiu karininkų dėvėtiems frenčiams. Partizanams atitekdavo tų karininkų frenčiai, kurie buvo ištremti arba patys neišėjo į miškus. Priklausomai nuo įvairių niuansų, partizanų švarkuose atsirasdavo tam tikrų pokyčių, skirtumų nuo originaliųjų frenčių. Man buvo įdomu atkurti būtent šio laikotarpio modelį, išanalizuoti ir atrasti per laiką švarke atsiradusius pakitimus“, – partizanų švarko atkūrimo istoriją pasakoja G. Paulauskas.
Dizaineris nusprendė atkurti tik švarką, o ne visą uniformą su kelnėmis ir kepure, nes, kaip rodo įvairūs jo išnagrinėti šaltiniai, pagrindinė partizanų uniformos detalė buvo švarkas. Prie jo mūvimos kelnės dažnai buvo civilės, neuniforminės. „Švarkas simbolizavo kariuomenę ir drausmę, užsibrėžtų tikslų siekimą, tautiškumą. Taip, partizanai turėjo ir kepures, tačiau pagrindinis uniformos atributas buvo švarkas. Jeigu dėvi švarką, vadinasi, esi su uniforma“, – sakė G. Paulauskas.
Informaciją apie partizanų dėvėtus švarkus dizaineris G. Paulauskas rinko ir švarką atkūrinėjo maždaug pusmetį – lankė privačius kolekcininkus ir Kaune esančio Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondus, įdėmiai apžiūrėjo ir matavo ten saugomus švarkus, jų detales, sklaidė spaudą ir nuotraukas, žiūrėjo dokumentinius filmus, susipažino su 1934 metų Įsakymu kariuomenei Nr. 19, kuriame detaliai nurodoma, kaip turi būti nešiojama uniforma, visa jos struktūra, dydžiai, ženklai, kepurės.
Partizanų švarką dizaineris atkūrė vedamas profesinės aistros kaip to laikotarpio rekonstrukciją. Nors švarką siuvo pagal savo paties figūrą, pritaikyti jo kasdieniam nešiojimui G. Paulauskas kol kas neplanuoja. Tiesa, pokario Lietuvos partizanų temą dizaineris analizuos ir toliau. Jis planuoja atkurti ir kitus pokario partizanų drabužius.
Iki gegužės 14 dienos ekspoziciją laikinojoje sostinėje gali apžiūrėti visi norintieji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaišvydaviškis: esame užmaitinti pažadais20
Centrinė Vaišvydavos gatvė – pilna duobių. Neapsikentę gyventojai jas ėmė… betonuoti. ...
-
Laisvės alėja vėl nusidriekė šventiniai kaimynų stalai9
Tradicinės „Kiemų šventės“ vakarą Laisvės alėja vėl nuvinguriavo stalų virtinė. Prie jų įvairių bendruomenių, kolektyvų atstovai susėdo draugystės bei vienybės vardan. ...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų projektavimui3
Rengiantis preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statyboms, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė su rinkos dalyviais pradėjo konsultacijas dėl jų projektavi...
-
Santakos parke – rinktiniai hitai ir lazerių šou
Kauno miesto gimtadienio šventimas įsivažiuoja. ...
-
M. K. Čiurlionio koncertų centras – kokybiška klasikos scena ir daugiafunkcės erdvės1
Kaune iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Publika žavisi išskirtine pastato išvaizda, o scenos meno ir kultūros profesionalus domina techniniai parametrai. Smalsumą dar labia...
-
Po „Kauno dienos“ rašinio ESO pakeitė nuomonę – atlaisvins užtvertą įvažą į sklypą21
Metus laiko Kleboniškio gyventojai prašė, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) patrauktų stulpo atramą, nes ši blokavo vienintelę įvažą į sklypą. Po „Kauno dienos“ rašinio paaiškėjo, k...
-
Pykdo biurokratijos šleifas: kiek dar teks laukti?6
Dar pernai lapkritį kauniečiai užpildė dokumentus, kad gautų paramą katilui pakeisti, bet Lietuvos energetikos agentūra (LEA) vilkina procesą. Paraiškos tvirtinimo data atidėta ne kartą. ...
-
Kaunas pradeda švęsti 616-ąjį gimtadienį11
Kaune penktadienį prasideda tris dienas truksiantys 616-ojo miesto gimtadienio renginiai. ...
-
Dėl Kiemų šventės – eismo ribojimai miesto centre10
Penktadienį Kaune vyks Kiemų šventė, todėl vairuotojus pasitinka eismo ribojimai. Apie tai praneša Kauno miesto savivaldybė. ...
-
Pilies žiede – raudonos dangos likučiai6
Pernai rudenį ties Pilies žiedu buvo įrengta raudonos dangos zona, turėjusi užtikrinti geresnį ratų sukibimą, tačiau dabar liko tik nuotrupos. Savivaldybės atstovai tikina, kad sprendimas pasiteisino, todėl žada dangą atnaujinti. ...