Būstas Kaune su kultūros paveldo ženklu

  • Teksto dydis:

Jau netrukus pačioje Kauno širdyje, K. Donelaičio g. 25, duris atvers visiškai atkurtas senasis Kauno telegrafas. Čia nekilnojamo turto vystymo inovatoriai „Citus“ įkurs modernų 24 studijų ir 4 mansardinių butų kompleksą, kurio kompaktiškos, bet funkcionalios gyvenamosios erdvės bus patraukliausios daug keliaujantiems, veikliems žmonėms – verslininkams, menininkams, jauniems profesionalams. Studijas galima rezervuoti jau dabar.

Studijų kompleksas „Telegrafas“ išsaugos ne tik pavadinimą, bet ir visa tai, kas ypatinga šiam išskirtinės architektūros XIX a. pastatui. Vertindami bendrovės „Citus“ ryžtą atstatant išsaugoti net menkiausias architektūrines pastato detales, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išrinko kultūros paveldo registre esantį Kauno telegrafą kaip vieną iš objektų, kuriems ketinama suteikti autentiškumo sertifikatą.

Toks sertifikatas vystytojui kelia daug skirtingų reikalavimų atkuriant pastatą, tačiau kartu kuria ilgalaikę vertę nekilnojamojo turto naudotojui.

„Tik pamatę šį unikalų pastatą iš karto nusprendėme –  detaliai atkursime, patys investuosime į išskirtinę Kauno architektūrą, šią jau antrą šimtmetį skaičiuojančią kultūros ir architektūros vertybę. Mūsų naujasis daugiafunkcių studijų projektas geriausiai atspindi „Citus“ filosofiją – naujai žvelgti į supančią aplinką ir tapti bendruomenei ir visam miestui vertę kuriančia bendrove“, – sakė bendrovės direktorius Mindaugas Vanagas.

Ypatingą interjero stilių name kurs išsaugotos autentiškos interjero detalės – ažūriniai plieniniai laiptai, autentiški lubų lipdiniai, restauruotos autentiškos viso pastato medinės durys, kurios bus nudažytos originalia spalva, kokia buvo tik pastačius telegrafą.

„Polichrominių tyrimų metu nustatėme, kad durys ir kitos pastato detalės buvo perdažytos net iki 14 kartų. Nusprendėme grąžinti interjerui originalų pavidalą ir dabar jo spalvos bus lygiai tokios, kokios buvo 1890 m., kai karinis telegrafas buvo statomas“, – pasakojo „Citus“ vadovas.

Autentiškos medinių lentų grindys – dar vienas unikalus „Telegrafo“ interjero elementas visose multifunkcinėse studijose ir antro aukšto koridoriuje. Kai kuriose „Telegrafo“ vietose bus patiestos naujos medinės grindys, nes čia neišliko autentiškų dėl vėliau atvestų kanalizacijos vamzdžių.

„Labai teigiamai vertiname nekilnojamojo turto vystytojo sprendimą atgaivinti Kauno tvirtovės telegrafo pastatą, išsaugant net mažiausias autentiškas pastato architektūrines detales. Tvarkant šį kultūros paveldo objektą, numatyta išskirtinį dėmesį skirti jo autentiškųjų vertingų savybių išryškinimui, kartu derinant istorinio pastato pritaikymą šiuolaikinėms funkcijoms“, – teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Anot D. Varnaitės, pastaraisiais metais stebima akivaizdi tendencija, kai vis daugiau NT plėtros vystytojų ryžtasi investuoti į kultūros paveldo objektus. Istorinių pastatų autentiškumo išsaugojimas ne tik didina nekilnojamojo turto vertę, bet ir prisideda prie bendruomenių stiprinimo ir jų savasties, vietos dvasios atskleidimo.

D. Varnaitė pridūrė, kad vertybėmis pagrįstu požiūriu bei realiomis savo pastangomis „Citus“ ženkliai prisideda prie miesto tapatybę atspindinčio objekto – vienos iš Kauno tvirtovės sudėtinių dalių – atgaivinimo.

Telegrafo atnaujinimas galutinai bus baigtas šį gruodį, bet rinkai jau dabar siūlomos 24 studijos, kurių plotas svyruoja nuo 20 iki 28 kv. m. Nedidelės, bet jaukios ir funkcionalios erdvės labiausiai tiks detales ir kokybę vertinantiems jauniesiems profesionalams.

Name jau įrengtos dvi parodomosios studijos, prie kurių dizaino ir funkcionalumo darbavosi „Daiktų viešbučio“ interjero dizainerė Dalia Mauricaitė.

„Nors studijų plotas nedidelis, mums pavyko parodyti, kaip galima suderinti bei patogiai sutalpinti darbą ir gyvenimą 25 kv. metruose, juos pagal funkcionalumą išplečiant iki 40 kv. metrų; čia yra absoliučiai viskas, ko reikia patogiam gyvenimui miesto centre“, – sakė interjero dizainerė Dalia Mauricaitė.

Kiekvieną parodomąją studiją sudaro keturios pagrindinės zonos: svetainės / darbo zona, virtuvės, prieškambario / vonios ir miegamojo zona. Architektė išsprendė nedidelės erdvės diktuojamas sąlygas į 4,1 m aukščio studiją integruodama taip vadinamą „kubą“ – vieningą funkcinę sistemą, kurioje integruota vonios, tualeto, daiktų saugojimo erdvės, kubo viršuje įrengtas miegamasis, o jis pasiekiamas daiktams saugoti pritaikytais laipteliais.

Taip architektė D. Mauricaitė sukūrė rekordiškai didelę daiktų saugojimo erdvę ir išsprendė privatumo problemas, kurios visada kyla atviroje patalpoje.

Be siūlomo unikalaus interjero sprendimo, šio namo gyventojui bus sudarytas maksimalus komfortas patalpas apšildant ekonomišku ir autonominiu dujiniu šildymu.

Be 24 studijų, istorinio namo palėpėje planuojama įrengti ketutis papildomus butus, kurių plotai bus nuo 70 iki 120 kv. m. Jie bus pasiekiami atskiru įėjimu iš kiemo. Uždarame ir saugomame kieme bus įrengta apie 30 vietų automobilių aikštelė.


Šiame straipsnyje: Kauno telegrafasbūstasnamai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių