Daugiabučių namų bendrijose – nuostolingos pinklės

Jeigu esate daugiabučio namo savininkų bendrijos narys ir jos vadovams mokate atlyginimą, vis tiek nieko nesitikėkite. Įvykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai, bendrija nukentėjusiajam nuostolių neatlygins.

Panaikino teismų sprendimus

Situacija buvo įprasta, kokių neretai pasitaiko senesnės statybos daugiabučiuose. Buto ketvirtame aukšte savininkas namo administratorių bei bendrijos pirmininką bei valdybą elektroniniu paštu įspėjo, kad jo bute gali įvykti vandentiekio avarija – vamzdžiai surūdiję ir bet kada gali trūkti, juos reikėtų keisti. Atsakymas buvo neigiamas – tam nėra lėšų, buto savininkas vamzdyną gali keisti savo lėšomis. Po kelių mėnesių trūko karšto vandens įvadinis vamzdis, vanduo užliejo apačioje esantį butą. Laimei, pastarojo šeimininkas butą buvo apdraudęs, tad nuostolius atlygino draudimo bendrovė.

Pastaroji, ketindama išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltininko, daugiabučio bendriją padavė į teismą. Teismuose bendrija pripažino, kad vandens nutekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų. Teismuose taip pat nustatyta, kad bendrijos pirmininkė nesiėmė jokių veiksmų vamzdynams pakeisti ar susidėvėjusioms jų detalėms atnaujinti. Tad pirmos ir antros instancijos teismai priėmė vienodus sprendimus – bendrija privalo draudimo bendrovei atlyginti nuostolius.

Tačiau istorija pasisuko kita linkme, kai bendrijos kasacinį skundą ėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Šis teismas neseniai priėmė nutartį, kuria panaikino dviejų žemesnės instancijos teismų sprendimus šalių ginče dėl žalos atlyginimo. LAT eilinį kartą išaiškino, kaip taikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias subjektą, atsakingą už žalą, padarytą daugiabučio name, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, sugedus bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

Bendrija, be kitų motyvų, skųsdama žemesnės instancijos teismų sprendimus, argumentavo, kad bendrijos nariai yra ne tik minėto namo, bet dar penkiolikos namų bendraturčiai. Pastarieji, teigia, neturi pareigos apmokėti vieno namo patirtų išlaidų. Be to, dėl namo inžinerinių tinklų priežiūros buvo sudaryta sutartis su specializuota bendrove. O pagrindinis motyvas, ginčijantis žemesnės instancijos teismų sprendimus – to paties LAT daugiau kaip prieš dešimtmetį priimta nutartis, kuria iki šiol privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai: žalą, atsiradusią dėl bendrojo naudojimo komunikacijų naudojimo, privalo atlyginti ne bendrija, bet daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai. Būtent šis motyvas ir buvo pagrindinis LAT priimant nutartį, panaikinusią žemesnės instancijos teismų sprendimus. Taigi draudimo kompanijai teko guostis nebent tuo, kad draudimo išmoka nukentėjusio buto savininkui nebuvo itin didelė.

Bendrija, kurios pirmininkas ir valdyba faktiškai nevykdo jokios veiklos, mums yra tarsi kilpa ant kaklo.

Beje, tai ne vienintelis precedentas, kai teismai nepriteisia atlyginti buto savininkui dėl daugiabučio namo bendrijos vadovų neveiklumo patirtą nuostolį. Prieš kiek laiko šiaulietis bandė prisiteisti už patirtus nuostolius, kai dėl netvarkingų bendro naudojimo inžinerinių tinklų lietaus vandenys sugadino baldus – remdamasis LAT nutartimi, jau pirmos instancijos teismas atmetė vyro ieškinį ne tik daugiabučio namo bendrijai, bet ir bendro naudojimo inžinerinius tinklus prižiūrinčiai savivaldybės įmonei.

Už nieką neatsako

"Kyla logiškas klausimas: kokiu tikslu yra steigiamos daugiabučių namų savininkų bendrijos, renkami jų pirmininkai ir valdybos, savivaldybės priverstine tvarka skiria bendrijų nesukūrusiems namams administratorius, jei bendrijos faktiškai už nieką neatsako? Tam, kad pelnytųsi bendrijų pirmininkai ir kiti jiems artimi asmenys?", – retoriškai klausė kaunietė Jolita (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), dienraščiui kaip pavyzdį pateikusi jau minėtą LAT nutartį.

Jolita gyvena Šilainiuose, viename iš penkiaaukščių, kuris kartu su dar bene trisdešimčia gretimų namų priklauso vienai bendrijai.

"Birželio pradžioje gavome pranešimą – septyniais euro centais padidinamos amortizacijos išlaidos. Per mėnesį mokestis bendrijai pagal turimo buto plotą sudaro apie 20 eurų. Papildomai – mokestis už apšvietimą bendrojo naudojimo patalpose, šiukšlių išvežimą. Ar ne per daug, žinant, kad namas senos statybos, jame jokie remonto darbai nevyksta?" – piktinosi pašnekovė ir teigė, kad naujos statybos daugiabučiuose mokesčiai bendrijai yra daug mažesni.

Pasak Jolitos, pavasarį lyg ir keitėsi bendrijos pirmininkas – senasis atsisakė pareigų, jas perėmė moteris. Tačiau kas ji, Jolita sakosi nežinanti, nes net Registrų centrui duomenys apie vadovo pasikeitimą nėra pateikti. Tiesa, name gyvena bendrijos įgaliotinis, tačiau iš jo gauti bet kokios informacijos nepavyksta – smalsuolius paprastai apšaukia jo žmona, sakydama, kad visiems namo gyventojams tvarka įtinka, tik smalsuoliui – ne.

"Nesu mačiusi bendrijos metinių ataskaitų: kiek iš surinktų lėšų panaudota atlyginimams, kiek bendrijoje dirba asmenų ir kuo jie dirba, kur panaudotos namo amortizacijai surinktos lėšos, – ne vienus metus viena iš bendrijos narių esanti Jolita sako įtarianti, kad bendrijoje ne viskas vyksta skaidriai. – Manau, kai kas papriekaištaus – reikia lankytis bendrijos susirinkimuose. Bet kaip tai padaryti, jei skelbimas apie vyksiantį susirinkimą iškabinamas laiptinėje likus vos dviem trims valandoms iki jo pradžios".

Kilpa ant kaklo

Jolita sakosi gyvenanti 75 butų penkiaaukštyje. Tad jo gyventojai kas mėnesį į bendrijos kasą sumoka maždaug 1,5 tūkst. eurų. Už visų, maždaug 30 namų administravimą, į bendrijos kasą kas mėnesį gali suplaukti apie 37–45 tūkst. eurų.

Birželio mėnesio "Sodros" duomenimis, bendrijoje buvo įdarbinta šiek tiek daugiau negu 30 asmenų, darbuotojų atlyginimo vidurkis nesiekė 320 eurų. Tiesa, ketvirtadalio įdarbintų asmenų mėnesinis atlyginimas yra šiek tiek daugiau negu šimtu eurų didesnis. Tad vidutiniškai kas mėnesį atlyginimams buvo išleidžiama apie 10–11 tūkst. eurų – maždaug ketvirtadalis galbūt surinkto mėnesinio mokesčio.

"Nematau pagrindo mokėti tokias algas, išskyrus žmogui, kuris tvarko aplinką. Bandžiau teirautis, kur panaudojamos amortizacijai skiriamos lėšos. Gavau atsakymą – dviejose namo laiptinėse pakeisti lietaus ir vandentiekio stovai. Bet vienoje jų gyvena namo įgaliotinis, kitoje – įgaliotinio dukra. O kitoms dviem laiptinėms nereikia keisti? Sako, dar ne kritinės būklės. Bet juk namas – tas pats, metalas vienodai rūdija. Kita vertus, remdamasi teismų praktika, manau, kad yra neteisėta viso namo surinktas lėšas amortizacijai panaudoti tik kelių laiptinių butų savininkų gerovei. Tai jau kvepia kriminalu", – bendrijos vadovų klastą įžvelgia Jovita.

Pašnekovė prisipažino, kad tiek jos gyvenamajame name, tiek keliuose kituose bendrijai priklausančiuose namuose gyvenantiems žmonėms kirba mintys išstoti iš bendrijos ir kurti savą, atskiro namo bendriją: "Bandėme teirautis, kaip tai padaryti. Mums atsakė, jog reikia daugiau negu pusės visų bendrijos narių sutikimo. Aišku, kad to padaryti nepavyks. O dabar ši bendrija, kurios pirmininkas ir valdyba faktiškai nevykdo jokios veiklos, mums yra tarsi kilpa ant kaklo. Žinau, panašios bėdos kamuoja ir kitą daugiabučių namų bendriją, kuriai priklauso per dvidešimt namų. Tam visos bendrijos narių daugumos sutikimo nereikia."

Dienraštį konsultavęs Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas teigė, kad Jolitos turima informacija dėl išstojimo iš bendrijos nėra teisinga. "Jei gyvenamųjų namų bendriją sudaro keletas namų, kiekvienas jų gali palikti bendriją, surinkus vien tik to namo daugiau kaip 50 proc. butų savininkų parašų. Iš namo bendrijos tokiomis pat sąlygomis gali išeiti ir namo korpusas", – aiškino A.Iškauskas.

Reklamuojasi skambiai

Kaune reklamuojama naujovė – praėjusių metų viduryje susikūrusi asociacija "Čia tavo namai" skelbiasi vienijanti butų savininkų bendrijas ir pirmininkus. Kad ir kaip keista – teikianti ir bendrijų pirmininkavimo paslaugas. Kitaip sakant, bendrija gali kreiptis į asociaciją, ir asociacija pasiūlys savo pirmininką.

Pernai susikūrusi asociacija "Čia tavo namai" skambiai reklamuoja paslaugą surasti namo bendrijai puikų pirmininką.

"Asociacijos paslaugų paketo originalumas – iniciatyvių, savo darbą išmanančių bendrijų pirmininkų komanda, siekianti efektyvių, šiuolaikinių, individualiai taikomų sprendimų pagal kiekvienos bendrijos individualų poreikį", – skelbiama asociacijos interneto tinklalapyje. Teigiama, kad ši organizacija "vienija profesionalus, kuriems namų ūkio priežiūra ne tik gyvenimo dalis, bet ir profesinė veikla". "Mes pasirūpinsime pirmininku, kuriam jūsų namai taps jo namais", – tokiu šūkiu viliojamos bendrovės.

Registrų centro duomenimis, asociaciją įsteigė trys fiziniai asmenys:  Kaune gyvenanti ir Alytaus rajone gimusi Žydrūnė Viselgaitė, jos tėvas, Alytaus rajone Simne gyvenantis Jonas Viselga, ir, atrodo, merginos pažįstamas Mantas Karpavičius. Ž.Viselgaitė anksčiau yra dirbusi Kauno visuomenės sveikatos centre vyriausiąja specialiste.

Papasakojo ne viską

Kadangi asociacijos interneto tinklalapyje yra skelbimas, kad ieškoma asmenų, kurie būtų atsakingi už daugiabučių namų bendrijų priežiūrą ir darbų vykdymą, dienraščio žurnalistas paskambino asociacijos vadovei Ž.Viselgaitei ir prisistatė esąs kandidatas į pareigas. Paklausta, ar tebeieško asmenų, norinčių dirbti bendrijų pirmininkais, pašnekovė teigė šiuo metu neieškanti, "bet rudenį vėl ieškosianti".

"Jus domintų? Galiu atsakyti į visus klausimus, bet laukčiau jūsų CV į elektroninį paštą, kuris nurodytas skelbime, nes rugsėjo viduryje aš peržiūrėsiu visus CV ir tada kviesime kandidatus. Yra kandidatų, bet tai toks specifinis darbas ir daugelis kandidatų nėra tinkami", – aiškino Ž.Viselgaitė.

Paklausta apie galimą būsimą atlyginimą, asociacijos vadovė teigė, kad tai galėtų būti "nuo 150 iki 250 eurų", priklausomai, kokio dydžio namų savininkų bendrija. "Mūsų pirmininkai neturi daugiau kaip dešimt bendrijų", – galimu uždarbiu tarytum viliojo Ž.Viselgaitė, užsiminusi dar ir apie kažkokias priemokas.

Paklausta, koks, jei nusišypsotų laimė, būtų mano oficialus statusas, pašnekovė teigė, kad Registrų centro duomenų bazėje būčiau įvardytas kaip bendrijos pirmininkas. "Rašoma trišalė sutartis, kad jūs įsipareigojate neatskleisti mūsų informacijos, partnerių, su kuriais dirbame, paslapčių, mes pasirašome sutartį su bendrija, ir jūs atskirai pasirašote sutartį su bendrija. Tai yra uždaras ratas, kur, tarkim, vienai ašiai sugedus, kitos dvi šalys gali gauti kompensaciją", – dalį asociacijos veiklos atskleidė Ž.Viselgaitė.

Kadangi pašnekovė minėjo apie dvi atskiras sutartis su bendrija – asociacijos ir būsimo bendrijos pirmininko, teko perklausti, ar asociacija tėra tarpininkas tarp bendrijos ir jos pirmininko, už tai gaunanti materialų atlyginimą. "Mes esame tie žmonės, kurie teikia mokymus, telkia komandą, teikia teisininko konsultacijas. Ir mūsų pirmininkai dirba pagal mūsų metodiką: pirmininkas neimprovizuoja, o dirba tiesiogiai su manim. Nes aš samdau pirmininkus, tai yra mano idėja", – toliau apie savo veiklą, pridengtą bendrijų pirmininkus vienijančios asociacijos vardu dalijosi Ž.Viselgaitė.

Pajuto skalsią duoną?

Žurnalistas Ž.Viselgaitės paprašė pakomentuoti faktą, kad asociaciją ji įsteigusi kartu su tėvu ir galbūt savo vaikinu.

"Čia aš jums turėčiau atsakyti į šį klausimą?" – jau visai kitokiu tonu perklausė pašnekovė. Patikinus, kad šis faktas kelia įtarimų, jog tai – šeiminis verslas, Ž.Viselgaitė teigė, kad tai "neturi jokios įtakos asociacijai", tačiau pripažino, kad "tai liečia tuos žmones, kurie investuoja į tai, ką mes darome". Kas investuoja, Ž.Viselgaitė nepatikslino.

Paprašyta įvardyti bent kelis bendrijų pirmininkus, kurie įdarbinti tarpininkaujant asociacijai, Ž.Viselgaitė to padaryti nesutiko. "Visus namus kuruoju aš", – atrėžė ji ir primygtinai siūlė elektroniniu paštu atsiųsti CV.

Registrų centro duomenimis, Ž.Viselgaitė nuo praėjusių metų pabaigos vadovauja bendrijai "Žalia sala". Anksčiau, "Sodros" duomenimus, bendrijoje buvo vienas mokamas darbuotojas, dabar – net trys. Nuo 2015 m. lapkričio mergina vadovauja ir 116-ajai butų savininkų bendrijai – trijų darbuotojų mėnesinio atlyginimo vidurkis, "Sodros" duomenimis, neviršijo 200 eurų.

Prieš porą metų ji ėmė vadovauti Kaune registruotai bendrijai "Vilnius", dar keletui daugiabučių namų bendrijų. Taigi, regis,  asociacijos "Čia tavo namai" kviečiamas į darbą naujasis bendrijos pirmininkas tebus tik įrankiu, kraunančiu kapitalą naujai įsisukantiems į daugiabučių namų bendrijų veiklą. Kad ir kokia ji būtų, nei bendrijos vadovas, nei pati bendrija, kaip juridinis asmuo, nėra ir nebus materialiai atsakingi už daugiabutyje įvykusius incidentus. Patirtą materialinę žalą teks atlyginti patiems butų savininkams.


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr.71- 1706; 2006, Nr.82-3254; TAR, 2014, Nr. 2014-18935) 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi, Komisija nusprendžia:

Pripažinti, jog Valdo Kvedaro publikacijoje „Daugiabučių namų bendrijose – nuostolingos pinklės" (kauno.diena.lt, 2018-08-14) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Plempacki

Plempacki portretas
Aciu uz informacija, pirksime jos paslauga. Nes is bendrijos nariu ne vienas nenori uzsiimti tuo durnynu, kai babules ateina reiksti pretenziju bendrijos pirmininkui, kad joms namie per langus vejas pucia.... tai laime, kad yra tokiu kamikadziu, kaip si jauna moteris, dirbti pirmininkais. Tikrai pasiseke mazoms bendrijoms, kurios vieningos. O visur kitur sirsalynai...

Pirmininkė

Pirmininkė  portretas
Atsakymas NUOMONE. Pirmiausiai pasiskaitykite DNSB įstatymą, o paskui rašykite nesąmones ir neklaidinkite kitų. Elektros instaliaciją bendrojo naudojimo patalpose gali keisti be jokių gyventojų sutikimo, jei Savivaldybės techninės prieziuros akte yra įrasyta. Yra privalomi STR reikalavimai, kuriems darbams nereikia butų savininkų sutikimo. Butų savininkai tik renkasi rangovus , t.y. darbus ir kainą.

Nu bet koks kvaioas straipsnis....

Nu bet koks kvaioas straipsnis.... portretas
Skaiciau suvekta rasliava ir laukiau atomazgos, kur gi, tos "nuostolingos pinkles"?.... kad kazkokia tai Jolita parase, jog nemate ataskaitos tai pirmininkas blogas???? Kiek yra sudetingu zmobių, kad uzuojauta tiems pirmininkams, kurie bent kazka bando dirbti... buvo musu bendrija irgi pasikviete "cia jusu namai". Sauni mergina, protinga atvaziavo, atsake i gyventojams rupimus klausimus. Kaip taisykke, purga pioa dazniausiai tie, kurie i susirinkimus nevaiskto..
VISI KOMENTARAI 50

Galerijos

Daugiau straipsnių