Didžiausia šventė Bernotams – būti kartu

Garsiausias Lietuvos burlentininkas Juozas Bernotas per metus varžybose ir treniruotėse užsienyje praleidžia bent septynis mėnesius. Todėl Juozui ir jo žmonai – kineziterapeutei, jogos instruktorei Gilijai – didžiausia šventė, kai būna drauge.

Brangina laiką kartu

Jūs dar ne Ispanijoje ir ne JAV? Taip šmaikštauja Juozo ir Gilijos pažįstami, žinodami, kad vyras dažnai sportuoja Europoje, o mylimoji kasmet lanko už Atlanto gyvenančius tėvus ir gilina jogos žinias pas garsius meistrus.

Tačiau savo šalį mylinti ir apie emigraciją kol kas net nesvajojanti pora gyvena kartu su giminaičiais sename erdviame name Domeikavoje. Palėpėje su šeimininkais erdve dalijasi du katinai – Uma, pavadinta aktorės Umos Thurman garbei, ir Jogis, kurio vardo kilmė siejama, žinoma, su joga.

Reikia dalytis ne širdutėmis, o meile, – įsiterpė 27 metų burlentininkas, kuris su bendraamže Gilija kartu – devyneri metai.

"Branginame laiką, kai būname kartu. Todėl minime visas pagrindines šventes, ir pažinties, ir, žinoma, šv.Valentino dieną. Nors ji komercinė, bet nebūtina pirkti širdučių – svarbu nepamiršti antrosios pusės, – patiekdama ant stalo dieviško skonio burokėlių pyragą su šokoladu šypsojosi Gilija. – Bet didžiausia šventė, kai esame kartu, todėl šventės be Juozo man liūdnos."

"Reikia dalytis ne širdutėmis, o meile", – įsiterpė 27 metų burlentininkas, kuris su bendraamže Gilija kartu – devyneri metai. 2016 m. rugsėjo 16 d. 16 val. jie tapo vyru ir žmona. "Man labiausiai patinka Velykos – nuostabi šeimos, pavasario šventė, – kalbėjo J.Bernotas. – Tiesa, jas neretai praleidžiu Prancūzijoje, o Kalėdas – Ispanijoje, todėl Kalėdų rūpesčiai ir džiaugsmai lieka Lietuvoje."

Jie neužmiršta ir pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių, juolab, neįtikėtinas sutapimas, abiejų Kaune gyvenančios močiutės gimusios tą pačią dieną – vasario 16-ąją!

Močiučių gimtadienis

Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Juozo močiutei Onai Jankauskienei sukako 88-eri, o Gilijos močiutei Vandai Giedraitytei-Čepulienei, kurią visi vadina Mamulia, 86-eri.

Ypatingą dieną gimusi ir Mamulia, ir Juozo močiutė Ona – Lietuvos patriotės. Jos, žinoma, labai džiaugiasi, kai jas aplanko Juozas ir Gilija.

"Tai ko nevalgote? Dėkitės, dėkitės!" – kalbėdamas apie močiutę, ją citavo olimpietis. Močiutė prie stalo ragina nuolat, nors jau būna išragauta dešimt rūšių mišrainių, karštas patiekalas, desertas. "Gilijos močiutė – taip pat vaišinga, vis – valgykit, valgykit! O jau kai persivalgome, praneša, kad netrukus dar bus patiekti kepsniai", – juokėsi J.Bernotas.

Giedraičių bajorų kraujo turinti Gilijos močiutė V.Giedraitytė-Čepulienė – sveikuolė, tačiau jos mėgstamiausias valgis – didžkukuliai. Tiesa, ponia Vanda jais pasilepina retai. Neatsitiktinai pastarąją vasario 16 d. Gilija Mamulią nudžiugino (Juozas dalyvavo varžybose) į šventę atvežusi ir dvylika porcijų šio lietuviško patiekalo.

"Sunkiausia, kai per šventes reikia apvažiuoti tris vietas, – šypsojosi Juozas ir rodė į skrandį. – Tačiau svarbiausia – ne pavalgyti, bet pasidžiaugti, pabendrauti vienam su kitu."

Be meilės nieko nebus

Kas Juozui ir Gilijai yra šeima?

Olimpietis žvelgė į žaidžiančius katinus ir pastebėjo, kad yra daug šeimų, kurios nesugeba pasirūpinti gyvūnais – juos atiduoda kitiems ar net išmeta į gatvę.

"Kaip tu gali auginti vaikus, jei nesugebi užauginti kačiuko ar šuniuko? Jei jie kažką drasko, pikti, tam yra priežastis – mumyse", – pokalbį apie šeimą pradėjo burlentininkas.

"Šeima – ėjimas kartu, bendro tikslo siekimas, – linksint galva Juozui, tęsė jo žmona. – Mano tėtis sakydavo: jei blogai – biocheminis neatitikimas. Šeima turi būti vienis."

Didžiausia tradicija – laukti Juozo, – šypsojosi biomedicinos mokslų srities doktorantūroje besimokanti kineziterapeutė ir jogos instruktorė.

Tai prisiminti svarbu ne tik tada, kai vienas nuo kito atskirai: ji – Lietuvoje, o jis – varžybose Europoje ar olimpiadoje Londone ar Rio de Žaneire. Per metus namie Juozas nebūna apie septynis mėnesius, tačiau jie puikiai sutaria ir kai skiria daugybė kilometrų, ir kai ilgą laiką būna kartu namie.

"Didžiausia tradicija – laukti Juozo, – šypsojosi biomedicinos mokslų srities doktorantūroje besimokanti kineziterapeutė ir jogos instruktorė. – Jo grįžimas, nors ir du kartus per mėnesį, man yra šventė."

Tuomet ant stalo burlentininko laukia jo išsiilgti patiekalai – naminiai kotletai, balta mišrainė.

"Nesvarbu, ką ir kiek gamini, svarbiausia tai daryti su meile, – neabejoja Gilija. – Be meilės šiame gyvenime nieko nebus. Ji –  tarpusavio supratimas, ryšys, tradicija."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių