Dvi­ra­tis – taip pat trans­por­to prie­mo­nė

Ma­žė­ja neat­sa­kin­gų­jų

Jau ke­le­tą sa­vai­čių be­si­tę­sian­tis ka­len­do­ri­nis pa­va­sa­ris vai­ruo­to­jus ver­čia bū­ti vis ati­des­nius. Ne vien dėl to, kad po žie­mos ke­liuo­se pa­dau­gė­ja duo­bių ir kiek­vie­nas neat­sar­gus dunks­te­lė­ji­mas ga­li baig­tis pra­kirs­ta pa­dan­ga ar su­lanks­ty­tu rat­lan­kiu, ta­čiau ša­lia au­to­mo­bi­lių gat­vė­se šmėsčio­ja ir dvi­ra­tės trans­por­to prie­mo­nės – mo­to­cik­lai bei dvi­ra­čiai. Mo­to­cik­li­nin­kus vai­ruo­to­jams pa­ste­bė­ti leng­viau, o ke­liu va­žiuo­jan­tis dvi­ra­ti­nin­kas ne­re­tai vis dar sun­kiai pa­ste­bi­mas.

Kaip „Kau­no die­nai“ tei­gė vie­nos Kau­no re­gio­ne vei­kian­čios įmo­nės vai­ruo­to­jas An­ta­nas Pruns­kis, dvi­ra­ti­nin­kai pa­mirš­ta pa­tys pa­si­rū­pin­ti sa­vo sau­gu­mu.

„Ma­tau, kai prie­blan­do­je va­žiuo­jan­tis dvi­ra­ti­nin­kas ke­ly­je pa­si­ro­do ne tik be švie­są at­spin­din­čios lie­me­nės, bet ir be dvi­ra­čio ži­bin­tų ar­ba su itin pra­stai ke­lią ap­švie­čian­čio­mis lem­pu­tė­mis. Ne­sup­ran­tu to­kio jų neat­sa­kin­gu­mo. Juk vi­si da­bar pik­ti­na­si tais vai­ruo­to­jais, ku­rie pa­mirš­ta įsi­jung­ti švie­sas, o dvi­ra­ti­nin­kas ke­ly­je dar sun­kiau pa­ma­to­mas nei au­to­mo­bi­lis“, – kal­bė­jo dau­giau kaip 30 me­tų vai­ra­vi­mo pa­tir­tį su­kau­pęs A.Pruns­kis.

Ne­pai­sant to, kad pa­šne­ko­vas ne­gai­lė­jo pa­sta­bų dvi­ra­ti­nin­kams, jis džiau­gė­si, kad neat­sa­kin­gų­jų da­lis nė­ra to­kia di­de­lė. A.Pruns­kis tei­gė pri­si­me­nan­tis ir dvi­ra­ti­nin­kų pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą, kai Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se (KET) bu­vo įtvir­tin­tas rei­ka­la­vi­mas va­ži­nė­ti su švie­są at­spin­din­čio­mis lie­me­nė­mis ir įjung­tais ži­bin­tas, ta­čiau šian­dien vy­ras tei­gė pa­ste­bin­tis vis dau­giau dvi­ra­ti­nin­kų, su­pra­tu­sių šių pa­kei­ti­mų svar­bą.

„Ne­re­tai, važiuodamas keliu, su švie­są at­spin­din­čia lie­me­ne pa­ma­tau ne tik dvi­ra­ti­nin­kus, bet ir pės­čiuo­sius. To­kiems at­sa­kin­giems eis­mo da­ly­viams ga­liu tik pa­dė­ko­ti – jie sau­go ir sa­ve, ir ki­tus. Juk nė vie­nas vai­ruo­to­jas ne­no­ri su­kel­ti ava­ri­jos“, – kal­bė­jo „Kau­no die­nos“ pa­šne­ko­vas.

Jau­čia­si sau­giau

Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų bend­ri­jos ta­ry­bos na­rys kau­nie­tis Pau­lius Ba­ku­tis, ko­ne vi­sus me­tus dvi­ra­čio ne­kei­čian­tis į jo­kią ki­tą trans­por­to prie­mo­nę, pa­ste­bi, kad dvi­ra­ti­nin­kų ir ki­tų eis­mo da­ly­vių san­ty­kiai ke­ly­je yra pa­si­kei­tę į tei­gia­mą pu­sę.

„Prieš ge­rą penk­me­tį dvi­ra­ti­nin­kui rei­kė­da­vo ko­vo­ti dėl sa­vo tei­sių ke­ly­je, o šian­dien to da­ry­ti jau ne­be­rei­kia“, – api­bend­ri­no P.Ba­ku­tis. Pa­sak jo, to­kius po­ky­čius lė­mė tai, kad vis dau­giau au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų bent jau lais­va­lai­kiu per­sė­da ant dvi­ra­čių ir taip pa­tys pa­jau­čia, ar sun­ku, ar leng­va va­žiuo­jant dvi­ra­čiu bū­ti eis­mo da­ly­viu.

Tie­sa, dvi­ra­ti­nin­kas pri­pa­ži­no, kad at­si­ra­do ir nau­ja gru­pė vai­ruo­to­jų, ku­rie ma­no itin ge­rai iš­ma­nan­tys KET ir ga­lin­tys jas pri­min­ti ki­tam vi­sais įma­no­mais bū­dais. „Man te­ko su­si­dur­ti su si­tua­ci­ja, kai ma­ne ap­len­kęs au­to­mo­bi­lis su­sto­jo prie­šais, o vai­ruo­to­jas ėmė įro­di­nė­ti, kad aš ne­tei­sin­gai ma­nev­ra­vau san­kry­žo­je, nors po po­kal­bio iš­siaiš­ki­no­me, kad ne­tei­sus bu­vo jis“, – pa­sa­ko­jo P.Ba­ku­tis.

Vy­ras tvir­ti­no, kad tiek dvi­ra­ti­nin­kams, tiek ir ki­tų trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jams, prieš puo­lant kal­tin­ti ki­tą vai­ruo­to­ją pa­da­rius ko­kį nors KET pa­žei­di­mą, rei­kė­tų pa­svars­ty­ti, ar pa­ts pa­da­rė vis­ką pa­gal KET.

Pak­laus­tas, į ką pa­tar­tų at­kreip­ti dė­me­sį vai­ruo­to­jams pa­va­sa­rį, kai ke­liuo­se pa­dau­gė­ja dvi­ra­ti­nin­kų, P.Ba­ku­tis tei­gė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad dvi­ra­ti­nin­kų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas gat­vė­se grei­čiau vi­zua­lus.

„Pap­ras­čiau­siai vai­ruo­to­jai per žie­mą juos at­pra­to ma­ty­ti gre­ta sa­vęs, o kad per žie­mą itin išaug­tų dvi­ra­ti­nin­kų skai­čius, ne­pa­sa­ky­čiau. Taip jau yra mū­sų ša­ly­je, kad šal­tuo­ju me­tų lai­ku į gat­ves iš­rie­da vos vie­nas ki­tas dvi­ra­ti­nin­kas, au­to­mo­bi­lius ga­ra­žuo­se pa­lie­ka ir gar­bes­nio am­žiaus vai­ruo­to­jai, tad pa­va­sa­rį eis­mas da­ro­si su­dė­tin­gas ne tik dėl dvi­ra­ti­nin­kų, bet ir dėl ap­skri­tai pa­di­dė­ju­sio trans­por­to prie­mo­nių skai­čiaus gat­vė­se“, – min­ti­mis da­li­jo­si dvi­ra­ti­nin­kų bend­ri­jos na­rys.

Pag­rin­di­nis jo pa­ta­ri­mas vi­siems eis­mo da­ly­viams – per daug ne­si­mė­gau­ti pa­va­sa­ri­ne sau­le prie vai­ro ir ste­bė­ti ap­lin­ką.

Svar­bus kaip pe­da­lai

Vie­nos Kau­ne vei­kian­čios dvi­ra­čių par­duo­tu­vės va­do­vas Ed­vi­nas Pau­laus­kas „Kau­no die­nai“ pa­sa­ko­jo, kad dvi­ra­čiu daž­niau­siai va­ži­nė­ja nuo Kau­no į Vil­ki­ją ir pa­ste­bi vie­ną la­bai ydin­gą au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų bruo­žą.

Šal­mo nau­da įsi­ti­ki­nau pa­ts, kai pa­te­kau į ava­ri­ją – ma­ne par­bloš­kė au­to­mo­bi­lis, aš kri­tau, tren­kiau­si gal­va į as­fal­tą. Šal­mas, ži­no­ma, ski­lo, ta­čiau gal­va li­ko ap­sau­go­ta.

„Vai­ruo­to­jai neap­gal­vo­ja len­ki­mo ma­nev­ro. Ne­re­tai ryž­ta­si lenk­ti, nors ir ma­to, kad prie­šais at­va­žiuo­ja dvi­ra­ti­nin­kas. Ky­la la­bai daug ri­zi­kos – dvi­ra­ti­nin­kas daž­niau­siai va­žiuo­ja akis nu­lei­dęs že­myn, nes jam rei­kia ste­bė­ti ke­lią ir len­kian­tį au­to­mo­bi­lį pa­ma­to ga­na vė­lai, tad ky­la pa­vo­jus, kad dvi­ra­ti­nin­kas dėl stai­gaus at­va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio vė­jo gū­sio ga­li ne­su­val­dy­ti dvi­ra­čio ar­ba ga­li la­biau nu­tol­ti nuo de­ši­nio kelk­raš­čio, no­rė­da­mas ap­va­žiuo­ti kliū­tį. To­kio su­si­dū­ri­mo pa­da­ri­niai dvi­ra­ti­nin­kui bū­tų ka­tast­ro­fiš­ki. Nes at­lie­kant len­ki­mo ma­nev­rą au­to­mo­bi­lio grei­tis pa­di­dė­ja ma­žiau­siai 10 km/val., o už­mies­čio ke­liuo­se, kur au­to­mo­bi­liai va­žiuo­ja vi­du­ti­niš­kai 90 km/val. grei­čiu, tai la­bai daug“, – pa­sa­ko­jo E.Pau­laus­kas.

To­dėl jis at­krei­pė ir pa­čių dvi­ra­ti­nin­kų dė­me­sį, kad rei­kė­tų va­žiuo­ti ne tik su tvar­kin­gu dvi­ra­čiu, bet ir dė­vė­ti šal­mą.

„Šal­mo nau­da įsi­ti­ki­nau pa­ts, kai pa­te­kau į ava­ri­ją – ma­ne par­bloš­kė au­to­mo­bi­lis, aš kri­tau, tren­kiau­si gal­va į as­fal­tą. Šal­mas, ži­no­ma, ski­lo, ta­čiau gal­va li­ko ap­sau­go­ta. Jei­gu bū­čiau be šal­mo, tik­riau­siai šian­dien šios is­to­ri­jos jums ne­pa­sa­ko­čiau“, – gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­ti­mi da­li­jo­si po­kal­bi­nin­kas. E.Pau­laus­kas tei­gė pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­jan­tis kiek­vie­nam su dvi­ra­čiu iš­rie­dan­čiam į gat­vę tu­rė­ti šal­mą. „Dvi­ra­ti­nin­kui šal­mas bū­ti­nas, kaip ir sli­di­nin­kui. Esant tin­ka­moms są­ly­goms net ir su neį­mant­riau­siu dvi­ra­čiu ga­li­ma leng­vai pa­siek­ti 40 km/val. ar di­des­nį grei­tį. Jei­gu esant to­kiam grei­čiui ne­su­val­dy­si­te dvi­ra­čio, ga­li­te ti­kė­tis liūd­nų pa­sek­mių, o jei­gu dar va­žiuo­ja­te bend­ro nau­do­ji­mo ke­liu, ri­zi­ka išau­ga ke­le­rio­pai“, – pa­sa­ko­jo E.Pau­laus­kas.