Etapinė renovacija – žingsnis po žingsnio

Pradžia padaryta

Šiais metais finansinę paramą namams renovuoti iš valstybės Kaune gaus vos devyniolika daugiabučių. Maždaug 150, pareiškusių norą renovuotis, bus priversti laukti geresnių laikų. Aplinkos ministerija jau pripažino, kad valstybė nebeturi pinigų visiems numatytiems daugiabučių namų renovacijos projektams įgyvendinti.

Kaune, S.Daukanto gatvės daugiabutyje, gyvena Vytauto Stanislavičiaus mama. Rūpintis buitimi mamai padedantis vyras neslėpė, kad namo bendruomenė apie valstybinę renovaciją nė nediskutavo. Daugiausia name gyvena vyresnio amžiaus kauniečiai ir finansinės jų galimybės gana ribotos.

Vis dėlto kai kuriuos bendrus namo reikalus imtasi spręsti ir, atrodo, sprendimai nebuvo klaidingi. "Buvo pakeistos namo laiptinės durys ir langai. Gražiai padarė, namas gražiau atrodo ir, aišku, šilčiau bendrose patalpose", – pasakojo V.Stanislavičius.

Sovietinės statybos name esantys radiatoriai dabar tarnauja pagal paskirtį – šildo laiptinę, o ne orą. "Senieji langai ir durys skaičiavo daugiau nei 40 metų. Vėjas truputį papūsdavo ir per skyles į laiptinę patekdavo šaltis. Durų langus nuolat išdaužydavo, spynos užsikirsdavo. Dabar tokių problemų nėra. Mes patenkinti", – tvirtino kaunietis.

Svarbi alternatyva

Pasak V.Stanislavičiaus, pusę metų namo gyventojai mokėjo būsto administratoriui už atliktus darbus. "Vietoj 10 eurų per mėnesį reikėjo papildomai mokėti gal 30 ar 40 eurų. Tačiau efektas vertas tų pinigų", – spėjo įsitikinti kaunietis.

Vyras neatmetė prielaidos, kad gal būtų visai pravartu pagalvoti apie kitus namui naudingus remonto darbus.

"Pirmiausia reikėtų pamatyti skaičius ir kas už tuos pinigus būtų atlikta. Be jokios abejonės, reikėtų tartis su visais namo gyventojais. Tačiau septintajame dešimtmetyje statytas namas jau stipriai nusidėvėjęs – ir vandens bei kanalizacijos vamzdynas, ir šilumos mazgas. Gerai, kad dar nekrenta balkonai, kaip kaimyninio namo", – pasiryžimą kitiems darbams svarstė V.Stanislavičius.

Bendrovės "Mano būstas" specialistai pastebi, kad etapinė renovacija – šlubuojančios valstybinės renovacijos alternatyva. Butų savininkams, padedant namo valdytojui, pažingsniui ir kompleksiškai siūloma susitvarkyti namą etapais per keletą metų.

Gerai, kad dar nekrenta balkonai, kaip kaimyninio namo.

Pasirūpinti skauduliais

Būstų administratoriai pastebi, kad gyventojai ir taip jau nemažai metų po truputį tvarkosi namus. Namo valdytojai siūlo darbus suplanuoti nuoseklesne ir naudingesne tvarka – pradėti nuo tų, kurie efektyviausiai taupo energiją ir yra mažiausia finansinė investicija.

"Pradėti reikėtų nuo tų vietų, kurias labiausiai skauda. Baigti siūlome tais darbais, kurie neduoda tokio energetinio efekto, o yra tik kosmetiškai gražūs, – patirtimi dalijasi "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas. –  Tarkime, stogas. Jo apšiltinimas duoda didelį efektą taupant šilumą, o investicija – ganėtinai maža. Toliau galėtų sekti galinių sienų šiltinimas. Šilumos energijos taupymo prasme tai palanku gyventojams, o investicijos santykinai nedidelės. Laiptinės langai, durys – taip pat nėra antraeilis dalykas."

Daugiabučių valdytojai parengia tvarkymo planą: vienais metais renovuojamas stogas, po to – sienos, šildymo sistema ir taip - kokiems penkeriems metams į priekį. "Mūsų apskaičiavimais, etapinė renovacija netampa brangesnė nei valstybinė. Taip, valstybinės renovacijos apimtyje gyventojams suteikiama parama. Sudėjus visus bankų paskolos procentus, projektų rengimus ir laiką, kuris gaištamas visai biurokratinei sistemai, iš esmės išeina beveik tas pats", – pastebi J.Paulauskas.

Administratoriai primena, kad vienais metais apsišiltinus stogą, kitais metais gyventojai jau sutaupo. Sutaupyti pinigai galėtų būti kaupiami ir skiriami būsimiems numatytiems darbams. Pasak J.Paulausko, daugelyje Europos šalių einama tuo keliu, kad daugiabučių renovacija vyksta etapais, o ne brangiai ir iš karto.

Moderni būtinybė

Administratoriai primena gyventojams dar vieną svarbų namo kampą – šilumos mazgą. Bendrovės "Pastatų priežiūros tarnybos" šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio skaičiavimu, daugumoje sovietinės statybos daugiabučių veikia šildymo sistemos su jau pasibaigusiu patikimos eksploatacijos laiku.

Ekspertas "Kauno dienai" priminė 2012 m. žiemą įvykusią magistralinių šilumos tinklų avariją Vilniuje. Beveik 300 namų tąsyk liko be šilumos. Padariniai kainavo brangiai – paros nepatogumai ir vamzdynų keitimas daugelyje namų.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad, esant modernizuotoms šildymo sistemoms ir minus 20 temperatūrai, įvykus avarijai magistraliniuose tinkluose, parą namas saugus. Paprastai tiek laiko pakanka avarijos priežastims nustatyti ir sutvarkyti", – šildymo mazgo modernizavimo naudą pabrėžė A.Adamonis.

Esant moderniai sistemai, namo sistemos slėgis išlieka, taip pat palaikoma cirkuliacija.

Automatizuotame šilumos punkte yra valdiklis, kuris matuoja lauko temperatūrą ir į namą paduodamo termofikato. Namui yra nustatyta šildymo kreivė: kai išorės temperatūra krinta – valdiklis atidaro sklendes, kad paimtų daugiau termofikato ir šilumos. Jis automatiškai reguliuoja šildymą name, priklausomai nuo lauko temperatūros.