Garliavos apylinkių seniūnija: tarp kaimo ir miesto

Beveik kaip mieste, tačiau labiau kaime – taip iš dalies tiktų apibūdinti Garliavos apylinkių seniūniją. Naujų statybų plėtra, europinės vėžės "Rail Baltica" stotelė, Lietuvos nepriklausomybės pirmuosius žingsnius menančios vietos, sėkmingai veikiančios įmonės – toks seniūnijos veidas.

Netradicinė geografija

"Keista ta mūsų seniūnija. Tiksliau, keistai geografiškai išsidėsčiusi. Toli gražu ne kiekvienas žino, kad važiuodamas per Garliavą pravažiuoja ir dalį Garliavos apylinkių seniūnijos", – šyptelėjo Garliavos apylinkių seniūno pavaduotojas Rytis Venckus.

Dešinėje – dar miestui priklausantys Narsiečiai, o kairėje – jau Garliavos apylinkių seniūnijos kaimas Teleičiai. Pastarasis labiau panašus į miestą. R.Venckus mini, kad čia geros sąlygos plėtrai: tiek gyventojams, tiek įmonėms.

"Kaunas – ne guminis, plečiasi. O čia geras susisiekimas "Via Baltica" magistrale, eina geležinkelis, tiesiama europinė vėžė "Rail Baltica", – privalumus vardijo seniūno pavaduotojas. Europinės vėžės ruožas šiek tiek kliudo ir Jiesios slėnį.

Europinis peronas iškilo visai prieš senąjį. "Čia buvo bilietų kasos ir laukimo salė", –  gavęs geležinkelių vadovybės leidimą gyventi senojoje Garliavos geležinkelio stotyje, senus laikus priminė Stasys Varnauskas. Ko vertos vien senojo pastato raudonų plytų pusės metro storio sienos!

"Gyventi su šeima prie geležinkelio tereikia įprasti. Juk prie vandens gyvenant taip pat tyko įvairūs pavojai. Traukinys pravažiuoja ir garsas dar eina tris kilometrus tolyn, mes jau negirdime, o kažką tik pasiekia", – gyvenimo prie geležinkelio specifika nuoširdžiai žavėjosi S.Varnauskas.

Darbai verda

Nuo senosios stoties pasukome žvyrkeliu Jiesios upės pakrante holokausto aukų kapų link. Ir vėl akį patraukė "Rail Baltica" tiesimo darbų vaizdas. Veiksmas virė kaip iš pypkės. Tiesdami geležinkelį per Jiesios valstybinį kraštovaizdžio draustinį, darbininkai atidengė seniai pamirštas dar caro laikais tiesto geležinkelio raudonų plytų atramas.

Dar labiau nustebino kelias, einantis tiesiai per Jiesios upelį. Vėžės ir paklota plokštė neleido abejoti, kad šiuo keliu tiesiai per upę yra važiuojama. "Vietiniai ir be tos plokštės šioje vietoje pervažiuodavo Jiesią", – neslėpė R.Venckus.

Seniūno pavaduotojas šiek tiek apmaudžiai užmetė akį ir į prie laužavietės paliktas šiukšles. "Kiekvienais metais su visuomenininkais iki smulkmenų išvalome apylinkes. Gražus landšaftas traukia žmones, o kai kurie užmiršta, kad patys kuria savo aplinką", – rūpesčių neslėpė R.Venckus.

Pavaduotojas priminė, kad būtent Garliavos apylinkių seniūnijos teritorijoje tiesiant geležinkelį buvo aptikta žmonių palaikų. Šiemet sausį Rinkūnų k., geležinkelio tarpstotės "Mauručiai–Garliava" 46-ajame kilometre, atliekant europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" tiesimo darbus, apie 0,5 m gylyje, sušalusiame žvyro ir smėlio grunte, rasta kaukolės kaulo fragmentų ir kitų įvairių kaulų fragmentų. Prof. Rimantas Jankauskas nustatė, kad jų amžius gali siekti 600 metų.

Praėjusį rudenį Mauručių–Jiesios ruože, nukasant viršutinį dirvožemio sluoksnį, taip pat išniro žmogaus kaukolė. Tąkart, iškvietus policiją, buvo rasti beveik visi žmogaus griaučiai. Jie taip pat buvo atiduoti teismo ekspertizei.

Įsikūrė ir neapsiriko

Garliavos apylinkių seniūnijoje yra 23 kaimai. Didžiausi – Teleičiai, Ilgakiemis, Juragiai, Naugardiškė, Rinkūnai.

Keliu Kaunas–Prienai–Alytus riedame į Ilgakiemį. "Šis kelias nėra džiaugsmas dažnai juo važinėjantiesiems, tačiau jau rengiamas jo  rekonstrukcijos projektas ir netolimoje ateityje valstybė pradės atnaujinti ir šį siauroką apkrautą kelią", – ramino seniūno pavaduotojas.

Ilgakiemyje įsikūręs pagrindinis visos Garliavos apylinkių seniūnijos kultūros centras, čia yra ir biblioteka. Po nedidelį centrą yra kiekviename didesniame kaime, tačiau ne visi jie veikia. Seniūno pavaduotojas priminė, kad pirmiausia Garliavos apylinkių seniūnijoje kūrėsi tarybiniai ūkiai. Juose dirbantiems žmonėms reikėjo, kur gyventi, todėl sovietų valdžia atriekdavo 12 arų individualiam namui statyti. Tuoj pat išdygdavo vaikų darželis, mokykla, kultūros centras.

Šiandien Ilgakiemį garsina visoje Lietuvoje žinoma bendrovė – "Oho!" traškučių ir sausų pusryčių gamintoja. "Tiesiog taip susiklostė. Aplaksčiau kelias vietas Kaune, bet buvo brangu", – apie įmonės įkūrimą Ilgakiemyje pasakojo jos vadovas Gediminas Krutulis.

Lankydamas giminaičius, jis rimčiau pradėjo galvoti apie verslo įkūrimą Ilgakiemyje. "Netoli Kauno, be to, tikėjome, kad nebus sunku prisivilioti specialistų ir darbuotojų. Taip ir nutiko", – pasakojo vis naujų rinkų atrandantis įmonės vadovas.

Pasaulio žemėlapyje uoliai sužymėtos šalys, kurios mėgaujasi Ilgakiemyje gaminama lietuviška produkcija. "Gerose seniūnijose – geri ir fabrikai", – pakilia nuotaika dalijosi G.Krutulis.

Žinomi pasaulyje

Laimės paukštę už uodegos pačiupusiųjų Garliavos apylinkių seniūnijoje ne vienas. Artėjame prie modernaus pastato. "Kai tik turime garbių svečių, visus vežame į šią įmonę", – bendrovės "Garlita" duris pravėrė R.Venckus. Ši trikotažo įmonė 85 proc. savo produkcijos eksportuoja į Švediją, Airiją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją ir kitas šalis.

"Švedijai siuvame vėjui nepralaidžius drabužius, skirtus buriuotojams", – sakė bendrovės administracijos direktorė Rasa Stanevičienė. Moteris pabrėžė, kad jų įmonė – išskirtinai šeimos verslas – tėtis ir dvi dukros.

150 darbuotojų pluša siūdami įvairiausio stiliaus trikotažinius gaminius – nuo kariškų uniformų iki drabužėlių mažyliams ir inovatyvių drabužių. Kas tai? Na, kad ir megztinis, apsaugantis nuo vabzdžių.

"Gaminio verpalai būna prisotinti specialių priemonių. Nutūpus vabzdžiui, aktyvi sudedamoji dalis sujudina vabzdžių nervų galūnėles, kojytėms pasidaro karšta, ir jie nuskrenda", – lyg savaime suprantamą dalyką paaiškino R.Stanevičienė.

Įmonėje daugiausia dirba aplinkiniai gyventojai. Jie patikimi, todėl pastaruoju metu praktiškai nejaučiama kadrų kaitos.

Nepriklausomybės laužai

Juragiai. Nepriklausomybės atkūrimo gimimą menantiesiems, vien išgirdus šį pavadinimą, turėtų nugara nubėgti šiurpuliukas. "Kai okupantai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, pasaulis iš mūsų pagavo signalą ir žinojo apie tai, kas vyksta Lietuvoje", – bendrovės "Juragiai" vadovo Antano Maknevičiaus balsas išdavė širdyje dar gyvus sentimentus šiems laikams.

"Tuo metu buvau kolūkio pirmininkas. Suvarėme tiek technikos, kad, atrodė, jokie tankai nepraeis. Budėjome be paliovos, buvo sudarytas grafikas, kas, kada ir ką daro", – kiekvienam lietuviui ypatingus laikus prisiminė A.Maknevičius.

Pastatas, kuriame prieš daugiau kaip 20 metų virė gyvenimas, dabar ištuštėjęs, tačiau kiekvienais metais čia minima Sausio 13-oji. A.Maknevičius iš kolūkio pirmininko persiorientavo į lietuviško žemės ūkio verslininkus. Jo ūkyje dabar – 350 melžiamų karvių, auginami grūdai.

Bendrovės "Juragiai" vadovas neatsisakė tapti ir vietos bendruomenės pirmininku.

"Judiname senojo kultūros centro pastato rekonstrukciją, kad bendruomenė turėtų savo namus. Rengiame šventes", – tik įsibėgėjančią bendruomenės veiklą minėjo A.Maknevičius.

Ateities projektai

"Kitą kartą važiuoju – atrodo, aplinkui dar miestas, bet užeinu pas žmogų, kuris gyvulius augina, ir suprantu, kad jis gyvena kaimo ritmu", – apylinkių specifiką stengėsi nupiešti seniūno pavaduotojas. Viskas šalia – kaimas, verslios naujausiomis technologijomis apsirūpinusios įmonės, senesnės ir modernios architektūros individualūs namai, daugiaaukščiai.

Visai ant nosies dar vienas projektas – Pagirių kaime jau šį rudenį planuojama pradėti anhidrito kasyklos statybą. "Gyventojai priešinosi šiam projektui, tačiau teismai atmetė jų ieškinius", – priminė R.Venckus.

Pagirių kaime buvo išžvalgytas 12 tūkst. kv. m anhidrito telkinys. Jis yra vienas didžiausių pasaulyje, o jo unikalumas – vadinamojo mėlynojo akmens klodai, kurio 1 kub. m kaina siekia 5 tūkst. eurų. Neabejojama, kad būtent šio akmens gavyba duos daugiausia pelno.

Darbus vykdysiančios bendrovės "Margasmiltės" duomenimis, Kauno rajone, Pagirių kaime, pradėjus veikti anhidrito kasyklai, bus sukurta 700 naujų darbo vietų, atsiras prielaidos bent dviem gamykloms – mišinių ir plokščių apdirbimo – statyti. Skaičiuojama, kad per 10 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas dėl šio projekto įgyvendinimo padidėtų apie 2 mlrd. litų.

Kazio Borutos palikimas 

Pajiesyje tebestovi namas, kuriame 1938–1941 m. nuolat, o 1942–1965 m. su pertraukomis gyveno rašytojas Kazys Boruta. Čia jis parašė dalį "Baltaragio malūno". 1945 m. "Baltaragio malūnas" buvo išleistas, 1966 m. inscenizuotas Kauno dramos teatre, 1974 m. sukurtas filmas "Velnio nuotaka", 1979 m. pastatytas Viačeslavo Ganelino baletas.

Prie rašytojo namelio vyksta tradiciniai vaikų poezijos festivaliai. Jonučių mokykloje susibūrę entuziastai borutiečiai tvarko namelio aplinką.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis 

Saugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno pietinėje dalyje. Apima Jiesios upės žemupio slėnį. Plotas – 410 ha. Įkurtas 1960 m. Sekliose Jiesios vietose vietiniai įsigudrinę pervažiuoti net ir upę. Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, eroziniai šlaitai ir krantai. Draustinio teritorijoje auga reti, saugomi augalai, pavyzdžiui, gebenės lipikės, tuščiaviduriai rūteniai, tarpiniai rūteniai, klumpaitės, lieknosios plukės ir kiti. Slėnyje gyvena reta vabzdžių rūšis – kalninė apsiuva, yra elniaragių, puošniažygių, juodųjų apolonų, kalninių cikadų, gyvena apie 50 paukščių rūšių, yra šikšnosparnių, žalčių, kiaunių, lazdyninių miegapelių, stirnų, šernų.