Gatvė, kuria retai kas vaikšto pėsčiomis

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Anksčiau kairiajame Neries krante plytėjo žali slėniai, nedideliame stadione buvo žaidžiamas futbolas, o siaura gatve vyko ramus transporto judėjimas. Dabar šešių eismo juostų Jonavos g. skubiai važiuojame automobiliu – žmogus be transporto priemonės čia jaučiasi beteisis.

Anksčiau kairiajame Neries krante plytėjo žali slėniai, nedideliame stadione buvo žaidžiamas futbolas, o siaura gatve vyko ramus transporto judėjimas. Dabar šešių eismo juostų Jonavos g. skubiai važiuojame automobiliu – žmogus be transporto priemonės čia jaučiasi beteisis.

Gatvės reikėjo darbininkams

Taigi įprastą pasivaikščiojimą po Kauno gatves iškeitėme į pasivažinėjimą automobiliu. Nuo Senamiesčio iki pat Islandijos pl. beveik penkis kilometrus besitęsianti gatvė – lygi ir nesikeičiančio kraštovaizdžio. Ją kauniečiai renkasi iš Centro vykdami Šilainių, Klaipėdos, Kleboniškio link ar norėdami pasinaudoti paslaugomis, kurias siūlo daugybė Jonavos g. įsikūrusių įmonių.

Pasivažinėti po Jonavos g., pasikalbėti apie šios gatvės reikšmę mieste, aptarti galimas jos transformacijas pakvietėme architektą Vilių Paipalą. Jis prisimena laikus, kai iš nedidelės gatvės ji virto tokia plačia.

"Plėtėsi gyvenamoji statyba, projektavome Kalniečius, Eigulius ir kitus mikrorajonus. Naujakuriams pasiekti savo darbo vietas reikėjo tranzitinės gatvės, jungiančios naujuosius rajonus su Centru, Aleksotu ir Vilijampole", – pasakojo V.Paipalas, tuomet dirbęs "Miestprojekte".

Patrauklu transportui

Nors buvo planuota, kad naujoji gatvė tarnaus kauniečiams, kurių 100 tada teko 20 automobilių, tačiau ir dabar, kai 100 gyventojų turi 100 ar daugiau transporto priemonių, čia nebūna spūsčių.

"Tai ne bulvaras, ne Laisvės al., ši gatvė skirta ne pėsčiųjų pasivaikščiojimui, o tam, kad miestas būtų išgelbėtas iš spūsčių ir kad transportas galėtų normaliai judėti", – aiškino architektas.

Anot jo, šiuo aspektu Jonavos g. patraukli: "Mažai šviesoforų, mažai pėsčiųjų perėjų – tokia tranzitinė gatvė." Architektas mano, kad jos plotis buvo labai gerai apskaičiuotas. Nors gatvėje šešios juostos, realiai lieka tik keturios, nes po vieną iš abiejų pusių būna apstatyta automobiliais.

Paaukojo stadioną

V.Paipalas prisimena, kaip praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį iš paprastos T formos sankryžos buvo suformuotas dabartinis P.Vileišio tilto žiedas ir išplatinta Jonavos g. Tuomet buvo sunaikintas prie pat įrengiamo žiedo buvęs "Limos" stadionas ir didelis plotas žaliosios vejos, iš kurios liko tik siauras ruoželis prie pat Neries.

Senoji Jonavos g. buvo siaura ir ėjo palei pat tuometį "Drobės" fabriko fasadą, kur dabar yra prekybos centro "Senukai" ir "Prismos" prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Anot architekto, jei kas norėtų užstatyti šias teritorijas, negalėtų, nes po žeme sukloti didžiuliai inžinerinių tinklų mazgai.

"Man atrodo, kad ši gatvė visais metų laikais graži: matosi šlaitai, daug žalumos, o žiemą šie šlaitai gražiai apsnigti. Tik kad gatvės užstatymas toks menkavertis", – pastebėjo V.Paipalas.

Pastatai gožia šlaitą

Architektas priminė, kad sovietmečiu Jonavos g. buvo žinoma dėl dviejų dalykų: vienintelių Kaune laidojimo rūmų ir pirties "Undinė". Pastaroji išliko iki šių dienų, o iš laidojimo namų beliko griuvėsiai, aptverti statybine tvora.

Dabar į Jonavos g. žmonės traukia nebent apsipirkti. V.Paipalas mano, kad du vieni didžiausių prekybos centrų Kaune, Jonavos g., įsikūrę vienas kito pašonėje, galėjo susiderinti ir išlaikyti bendrą stilių. Vaizdo nepagražina ir sovietmečiu statyti apšiurę bendrabučiai. Architektui nepatinka ir nauji biurų pastatai.

"Gal tai ir labai patogu verslui, bet gožia visą šlaitą. Iki jo jau nebepraeisi, nebesimato jų grožio. Užstatymas turėtų būti labiau apgalvotas, tarsi su properšomis, kad matytųsi šlaitas", – aiškino V.Paipalas. Jo pastebėjimu, čia nėra galimybės statyti ir didelių daugiabučių, nes žemės iki šlaito yra mažai.

Architektas įsitikinęs, kad gatvė keisis. Jau dabar kyla vis daugiau naujų pastatų: "Manau, viskas keisis į gerąją pusę. Tai tik laiko klausimas. Čia yra didžiulė erdvė, kurioje gali plėtotis daug kas."

Neišnaudoti krantai

Bet neužstatyti žalieji plotai Neries krantinėje, anot V.Paipalo, neturėtų keistis. Tam per mažai erdvės, o ir užgožti upės nevertėtų. Architektas mato nebent galimybę plėtoti kokias nors pramogas prie pat upės, tačiau tam trūksta žmonių.

"Kalbame, kad miestas yra tarp dviejų upių ir jas reikia atverti žmonėms. Bet problema, kad mieste nėra tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti upių pakrantes ar jose ką nors įrengti. Ateityje gal taip ir bus, bet dabar mes net Laisvės al. ar Nemuno salos neužpildome", – pastebėjo V.Paipalas.

Jis užsiminė, kad buvo minčių Nerį pritaikyti laivybai, kad galima būtų vandeniu iš Kauno nukakti iki pat Vilniaus. Tačiau šią idėją įgyvendinti nėra paprasta. "Neris nėra patogi laivybai: čia yra ir stambių akmenų, ir rėvų. Sudėtinga būtų tokią trasą įrengti", – svarstė architektas, bet vis dėlto neatmetė idėjos šią upę išnaudoti.

Ruošdamas kempingo plėtros projektą V.Paipalas numatė baidarių ir mažų laivų prieplauką, kad būtų galimybė upe atplaukti iki kempingo ir ten apsistoti.

Gražus dviračių takas

Anot V.Paipalo, dabar Neries krantinė ir taip turi žavesio – yra gražus dviračių tako ruožas iki pat Kleboniškio miško. Be to, dviračiu turistams patogu iš Jonavos g. pabaigoje įsikūrusio kempingo pasiekti Senamiestį.

Ar gatvės triukšmas netrukdo rekreacijai? Architektas atkerta, kad tai ne kaimas, o miestas, tad tam tikri kompromisai būtini: "Jeigu jau gyvename mieste, turime suprasti, kad bus ir triukšmo, ir taršos."

Vis dėlto, pasak architekto, ši gatvė nėra perspektyvi gyvenamųjų namų statybai. Senieji gyventojai prisirišę prie savo žemės, tad lieka ištikimi šiai vietai, tačiau kiti tikrai gali rasti ir ramesnių alternatyvų.


Šlaite – Eigulių piliakalnis

Jonavos g. gyventojai gali didžiuotis, kad jų kaimynystėje, šlaite, yra Eigulių piliakalnis. Manoma, kad ant jo stovėjo 1379 m. rašytiniuose šaltiniuose minima ir per Vokiečių ordino antpuolį sudeginta Eigulių pilis.

Kasant pamatus naujoms statyboms piliavietėje rasta žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų, geležinis arbaleto strėlės antgalis. Prie dabartinių Eigulių kapinių išlikęs kapinynas, kuriame buvo laidojama IV a.–VII a. Į šiaurės rytus nuo kapinių atrastos akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės.

Kūrėsi žydai

Istoriniuose šaltiniuose Jonavos g. minima kaip svarbi žydų gyvenama teritorija. Kadangi iki 1858 m. žydams nebuvo leista statytis namų Kauno centre, jie kūrėsi Vilijampolėje ir kitoje Neries pusėje.

Čia buvo pastatyta iki šių dienų neišlikusi sinagoga, veikė Lietuvos rabinų sąjunga "Mizrachi", 1920 m. įkurta sporto ir gimnastikos sąjunga "Makabi".

"Makabi" priklausė futbolo aikštė su bėgimo taku ir nedidele tribūna Jonavos g. Vėliau ėmė kurtis bokso, stalo teniso, dviračių, lengvosios atletikos komandos. Sovietmečiu stadionas Jonavos g. buvo pervardytas "Limos" vardu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DRobe

DRobe  portretas
Ot Paipalas gieda giesme ,kad jam nepatinka kaip negraziai suderinti abu prekybos centrai ar ,kad biurai negrazus pastatyti . Tigi pats esi miesto architektas ,tirit savo stebetojus ir t.t. Kodel leidot . PIrma uz babkes [palaimina ,o paskui sazinei nuraminti zurnalistams gieda ,kad negrazu ,negerai ir t.t.`1

Keleivė

Keleivė portretas
Atsinaujinus gatvei iš vietos pajudėjo ir P. Kalpoko stotelė kartu su perėja. Dabar jos tiesiai po universiteto langais, šalia P. Kalpoko gatvės ir,,Senukų" stotelės. Sustojimas upės pusėje (važiuojant link pilies) liko savo vietoje, o perėja jos atžvilgiu nusikraustė apie 200m į priekį.Kaip į ją patekti? Su raudona vėliavėle? Kai kam patogu, kai kam nelabai

Raudondvario plentas

Raudondvario plentas portretas
Vistiek aš Nr.1
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių