- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Kauno rajone abiturientams iš valstybinių brandos egzaminų pavyko surinkti 50 šimtukų – beveik dvigubai daugiau nei pernai. Net dvylika jų priklauso keturiems jaunuoliams.
Per plauką nuo ketvirtojo
Po tris šimtukus gavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtiniai Lukas Karpavičius ir Edvinas Kriščiūnas, Garliavos Jonučių gimnazijos abiturientas Darius Nikiperavičius ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinis Simonas Čeponis.
L.Karpavičius vos nesukūrė mažo stebuklo. Išlaikęs istoriją, anglų kalbą ir matematiką maksimaliais balais, jis turėjo šiek tiek nusivilti, kai pamatė lietuvių kalbos egzamino rezultatą – iki šimtuko pritrūko vos trijų balų. Tiesa, paties Luko gyvenime šie skaičiai taip ir būtų likę tik gražia detale, nes stojant į pasirinktą universitetą užsienyje pakako iš trijų egzaminų surinkti bent po 90 balų.
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtinis studijoms nusprendė keltis į Angliją, Varviko universitetą. Čia jis studijuos bendrus filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Lukas jau po 10 klasės žinojo, kad nori mokytis būtent šių dalykų, todėl pamažu to ir siekė. "11 klasėje pradėjau intensyviai mokytis, todėl, likus mėnesiui iki egzaminų, nereikėjo pulti paniškai mokytis, kaip kad daugeliui. Po 10 klasės jau žinojau, ką norėsiu studijuoti, tad mokykloje ir pasirinkau maždaug tuos dalykus, kurie atitiko studijų programą", – pasakojo Lukas.
Mokėsi ir šeštadieniais
Kitas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtinis Edvinas Kriščiūnas taip pat padovanojo tris šimtukus – iš anglų, lietuvių kalbos ir matematikos. Tiesa, kitaip nei Lukas, apie egzaminus jis pradėjo galvoti šiek tiek vėliau.
"Egzaminams pradėjau rimtai ruoštis 12 klasėje. Likus keliems mėnesiams iki jų, beveik pamiršau savo pomėgius – visą laiką praleidau mokydamasis. Daugiausia laiko skyriau matematikai. Užduotis galėdavau spręsti ilgą laiką ir per daug nenuvargti.
Tam, kad pasiruoščiau lietuvių kalbos egzaminui, dvyliktoje klasėje kiekvieną savaitę parašydavau po rašinį. Anglų kalbą visada mėgau ir turėjau mokytoją, kuris skyrė mums daug laiko. Džiaugiuosi, kad galėjome eiti į konsultacijas beveik kiekvieną rytą ir net šeštadieniais", – apie pasiruošimą egzaminams pasakojo Edvinas.
Jis taip pat pasirinko universitetą Anglijoje. Lidso universitete studijuos ekonomiką ir politiką. Šį sprendimą priėmė tik tuomet, kai jau reikėjo siųsti dokumentus į universitetą – dvyliktos klasės pradžioje.
Pasirinkimą lėmė pomėgis
Dar vienas Garliavos šimtukininkas – Darius Nikiperavičius iš Jonučių gimnazijos. Maksimalius balus jis susižėrė iš matematikos, informatikos ir anglų kalbos. Per lietuvių kalbos egzaminą surinkęs 50 balų, Darius per daug neliūdėjo, nes iš fizikos pavyko gauti 98 balus. Pastarasis egzaminas jam buvo svarbesnis vien dėl jo pomėgio ir ateities apsirinkimo. Glazgo universitete Škotijoje jis studijuos elektroninę inžineriją.
Į egzaminus gimnazistas ėjo ramiai ir savimi pasitikintis. "Matematikos daugmaž užtekdavo tiek, kiek per pamokas užduodavo, anglų kalbą mokėjau, todėl jos egzaminui per daug nesiruošiau, informacinėmis technologijomis taip pat domėjausi, todėl buvau su viskuo gana gerai susipažinęs. Gal tik fizikai skyriau šiek tiek daugiau laiko paskutinėmis savaitėmis", – pripažino Darius.
Juokai tapo realybė
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinis Simonas Čeponis net nenutuokė, kad jo juokai apie tris šimtukus virs tikrove: "Prieš eidamas į egzaminus tik juokavau, kad bus trys šimtukai. Po egzaminų supratau, kad tai gali tapti realybe."
Pasak Simono, egzaminams ruošėsi mažiau nei kiti abiturientai, tačiau nuolatinis mokymasis visus dvylika metų davė savo vaisių. Gavęs maksimalius balus iš anglų kalbos, informatikos ir matematikos egzaminų, būsimasis studentas nusprendė save išbandyti programavimo srityje, apie šią specialybę jis svarstė ketverius metus.
Aš supratau, kad reikia ieškoti aukštesnės studijų kokybės, o Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, bent jau programavimo srityje.
"Studijuoti stosiu į Alborgo universitetą Danijoje. Pasirinkau kompiuterinių žaidimų ir multimedijų programos sritis. Tačiau Lietuvoje brandos atestatai įteikiami tik liepos viduryje, o Alborgo universitetas reikalauja jo iki liepos 5 d., todėl man teks stoti per pakartotinę sesiją. Taigi, dar gali būti, kad teks bent metus pastudijuoti ir Lietuvoje", – apie savo ateities planus pasakojo Simonas.
Kuo vilioja užsienis?
Nė vienas geriausių Kauno rajono abiturientų nepasirinko studijų Lietuvoje. Būsimieji studentai pateikė savus argumentus, kodėl aukštąjį išsilavinimą ketina įgyti svetur.
"Sprendimą studijuoti užsienyje labiausiai lėmė geresnė studijų kokybė, trumpesnės bakalauro studijos ir tikslas išsiskirti iš kitų Lietuvos studentų, pasirinkusių studijuoti ekonomiką", – paklaustas apie pasirinkimo studijuoti užsienyje priežastis, dėstė Edvinas.
Lukas teigė, kad jo norimos bendros politikos, filosofijos ir ekonomikos studijų programos Lietuvoje tiesiog nėra: "Patinka, kad mokaisi tris dalykus, o jie yra susiję. Ir reitingai Varviko universiteto geresni nei Lietuvos universitetų, norėjosi išvažiuoti, pamatyti kažką naujo. Tėvai neprieštaravo."
Darius ir Simonas kaip pagrindines Lietuvos universitetų problemas išskyrė pasenusius mokymo metodus ir nekonkurencingą studijų lygį su užsienio universitetais. "Lietuvoje buvau aplankęs universitetų laboratorijas, daug pasenusios įrangos, užsienio universitetuose galima pamatyti daug naujesnę", – neslėpė būsimas elektroninės inžinerijos studentas Darius.
Jam antrino ir Simonas, kuriam didžiausią įtaką padarė draugų pasakojimai: "Anksčiau galvojau, kad studijuosiu Lietuvoje. Persigalvojau tada, kai mano draugai pasidalijo savo studijų patirtimi. Aš supratau, kad reikia ieškoti aukštesnės studijų kokybės, o Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, bent jau programavimo srityje."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...