Gimdymas telefonu ir kita greitosios kasdienybė (išskirtinis reportažas)

"Argi galima tiek klausinėti?! "Jolki palki!" – priekaištauja  vyriškis, bet greitosios pagalbos medikai neturi teisės nei diskutuoti, nei teisintis. Įtampa, operatyvumas, nepaisant pretenzijų ir kliūčių kelyje, amžinas skubėjimas pas ligonį – taip šiame darbe kasdien, 24 valandas per parą.

"Argi galima tiek klausinėti?! "Jolki palki!" – priekaištauja  vyriškis, bet greitosios pagalbos medikai neturi teisės nei diskutuoti, nei teisintis. Įtampa, operatyvumas, nepaisant pretenzijų ir kliūčių kelyje, amžinas skubėjimas pas ligonį – taip šiame darbe kasdien, 24 valandas per parą.

Medikai jau važiuoja

"Medikai važiuoja. Nuraminkite pacientę. Prieikite, pakalbinkite, paklauskite, ar jai skauda", – į mikrofoną ramiu diktoriaus balsu kalba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GPMS) dispečerė Egidija Cholstauskienė.

Ausinėse pakankamai ramus moters balsas: "Sakė, neskauda. Garsu davė suprasti, kad neskauda."

Dispečerė tęsia: "Dabar nuraminkite ją. Nieko neleiskite gerti, ramiai, atidžiai ją stebėkite..."

Ausinėse pasigirsta vyriškas balsas. Susijaudinęs ir piktokas. "Ar galima tiek klausinėti!? Jolki palki!" – beveik nusikeikia vyriškis. Skambinanti greitajai moteris ramina sutuoktinį: "Taigi išsiuntė jau gydytojus, išsiuntė..."

E.Cholstauskienė, akimis sekdama tekstą kompiuterio ekrane, toliau pusiau skaito, pusiau kalba iš atminties: "Taip, medikai važiuoja. Nepadėkite ragelio, stebėkite pokyčius, jei pacientė taps vangesnė ar jai staiga pablogės, nedelsiant informuokite. Kai atvyks medikai, nepalikite jos vienos ir pasakykite man, kai atvyks pagalba. Ar supratote?"

Netrukus skambinanti moteris kartu su dispečere tikrina pacientės kvėpavimą. Skambinančioji po kiekvieno įkvėpimo ištaria "dabar", tuo metu dispečerė spustelėja virtualų mygtuką ekrane. Po keturių įkvėpimų kompiuteris apskaičiuoja, ar kvėpavimas normalus, o duomenys keliauja sistema į įvykio vieton skubančio ekipažo mobiliojo ryšio stotelę.

"4.23" tokią pokalbio trukmę minutėmis rodo monitorius, kai ausinėse pasigirsta artėjančio greitosios medicinos pagalbos automobilio sirenos garsas. Medikus kvietusi moteris praneša dispečerei, kad pagalba atvyko. Pokalbis baigiasi.

Įdiegta prieš trejus metus

Egidija šiek tiek pailsi, tuo metu netoliese netyla dirbančių kolegų balsai. Patalpoje, atskirti stiklo pertvaromis, dirba dar penki, priimantys skambučius, ir du koordinuojantys medikų brigadų judėjimą dispečeriai. Pertrauka Egidijai tenka neilga, netrukus ji vėl klausinėja skambinančiojo: "Gal galite pakartoti telefono numerį, iš kurio skambinate?"

"Numerį mes matome, bet turime turėti to, kuris yra prie ligonio, nes gali tekti perskambinti", – vėliau paaiškina įkyrių klausimų būtinumą dispečerė.

Prieš trejus metus Kauno miesto GMPS įdiegta Greitosios medicinos pagalbos dispečerių protokolų sistema. Ji veikia klausimų-atsakymų algoritmų generavimo principu. Nors ypatingiems atvejams ant kiekvieno dispečerio stalo yra spausdintas protokolų variantas,  pagrindinis talkininkas – kompiuteris.

Uždavęs kviečiančiajam pagalbą pirmuosius klausimus, dispečeris iš jo atsakymų apie simptomus renkasi vieną iš 37 protokolų. Toliau kompiuteris pateikia klausimus ir patarimus pagalbos kvietėjui. Vos nustačius protokolą, kompiuteris sprendžia, kas turi važiuoti – pradinio ar pažangaus gyvybės palaikymo brigada. Iškvietimo vieta, duomenys apie pacientą, simptomai ir kita informacija perduodama medikų brigadas koordinuojančiam dispečeriui, o, parinkus ekipažą, informacija iškart keliauja ir į nešiojamąją radijo stotelę bei informacinį monitorių tame automobilyje, kurio komanda vyksta į pagalbą. Tuo metu dispečeris toliau bendrauja su skambinančiuoju.

Nuo pirmos minutės

"Šie protokolai suteikė galimybę pagalbą teikti nuo pirmos minutės. Kai informacija pradedama rinkti, mes jau patariame kvietėjui, ką daryti, kad pagelbėtų pacientui", – įdiegtos sistemos naudą dėsto Kauno GMPS Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Labai daug priklauso nuo to, koks žmogus yra šalia paciento, kiek jis geranoriškas, kiek sugeba nepanikuoti. E.Cholstauskienė, greitojoje dirbanti 34-erius metus, pripažįsta, kad skambinantieji dažnai panikuoja ar būna pikti, tad kalbantis telefonu tenka visa tai suvaldyti. Dispečerė džiaugiasi, kad juntami teigiami pokyčiai.

"Kauno mieste jaučiasi, kad su šia sistema daugelis gyventojų jau susipažinę, tad vis dažniau jie priima užduodamus klausimus pozityviai, atsakinėja noriai, netgi padėkoja", – pastebi E.Cholstauskienė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Angelė

Angelė portretas
Ačiū visiems greitosios pagalbos medikams ir darbuotojams- praeitą savaitę dukart teko kreiptis- pagalba buvo greita, visi dirbo susikaupę ir orientauotai. Dar kartą Ačiū
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių