Kaip skaityti nemokanti ir nevaikštanti neįgalioji tapo kreditorių skolininke?

Greituosius kreditus ir kitą turtą siekiantys užvaldyti sukčiai pasinaudoja ne tik nepilnamečiais ar bedarbiais, bet ir psichiškai neįgaliais asmenimis? Kai kurie pakaunės socialiniai darbuotojai pastebi, kad padaugėjo atvejų, kai jų globotiniai tampa skolininkais.

Neįtikimų skolų uodega

Pasak vienos pakaunės įstaigos Neįgaliųjų socialinės globos skyriaus vedėjos (jos pavardė neskelbiama, kad nebūtų atsekta, apie kokią globotinę kalbama), dar neaišku, kas tapo didesne auka – minėta dvidešimtmetė ar esą jai 500 litų kreditą išdavusi SMScredit.lt.

Teisėsaugininkams nepavyko įrodyti, kad šios aferos autorė – dvidešimtmetės sesuo. Nors dėl kitų panašių nusikaltimų ji buvo pripažinta kalta.

Pasak pašnekovės, pirmiausia, dvidešimtmetei apsigyvenus jų centre, atėjo pranešimas, kad ji nesumokėjusi baudos už važiavimą troleibusu be bilieto. Nors sunku buvo patikėti, kad ši judėjimo negalią turinti ir sunkiai vaikštanti mergina galėjo įkliūti tokiomis aplinkybėmis.

Po to sulaukta antstolių pranešimo, kad ji skolinga ir mobiliųjų telefonų salonams – už paimtus du telefonus ir neapmokėtas pokalbių sąskaitas. Galiausia sulaukta dar ir Mokesčių inspekcijos pretenzijų – kad ši globotinė, kuriai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, neatsiskaičiusi už dviejų brangių automobilių, įregistruotų "Regitroje", sandorius.

Lemtinga klaida

Patikėti, kad ši nei rašyti, nei skaityti nemokanti neįgalioji gali užsiimti tokiais dalykais, buvo neįmanoma.

"Jos protas – kaip šešerių metų vaiko ir ji neturi jokio supratimo ne tik apie automobilius, bet ir apie mobiliuosius telefonus", – dalijosi savo pastebėjimais pašnekovė. Todėl ji pareikalavo, kad būtų pateiktos esą globotinės vardu sudarytų sutarčių kopijos.

Šias gavus, abejonių, kad neįgaliosios vardu galėjo pasinaudoti metais vyresnė sesuo, beveik neliko. Sudarant sutartį mobiliųjų telefonų salone, aferistei reikėjo ne tik pasirašyti, bet ir savo ranka parašyti vardą ir pavardę. Neįgalios sesers parašą ji suraitė nesunkiai. Tačiau, rašydama sesers vardą, pirmąją didžiąją raidę parašė klaidingai – iš inercijos buvo pradėjusi rašyti savo vardą.

Ne pirmas kartas

Aprašytas atvejis netipiškas ir dėl to, kad vizualiai seserys – labai panašios. Dėl to mobiliųjų telefonų salono darbuotoja galėjo nesunkiai apsigauti.

Tiesa, kartu su sesers pasu apsišaukėlė pateikė ir jos neįgalumo pažymėjimą. Tačiau šiame nurodytas tik darbingumo lygis, o ne liga, dėl kurios dokumento savininkė sunkiai vaikšto.

Remdamiesi ne viena panašia teismui parengta byla, prokurorai daro išvadą, kad kai kurie minėtų salonų darbuotojai iš viso mažai kreipia dėmesio į klientų dokumentus. Taip vaikomasi pelno. Yra buvę atvejų, kai klientui parduotas telefonas pateikus svetimo vizualiai visai nepanašaus asmens dokumentą. Užteko šiam burbtelėti, kad dokumente jis nusiskutęs barzdą ar nusikirpęs plaukus.

Tačiau yra buvę atvejų, kai asmenys, kurių dokumentais naudotasi pasirašant sutartis, tvirtino niekada šių nepraradę. Dėl to prokurorai linkę daryti išvadas, kad kartais pasiimti telefoną išsimokėtinai galima ir su svetimos asmens tapatybės kortelės kopija.

Scenarijai panašūs

Dar sudėtingesnė, anot prokurorų, situacija dalijant vadinamuosius greituosius kreditus.

Neseniai teismui perduota byla, kurioje – trys aukos, užkibusios ant sukčių meškerės beveik analogiškomis aplinkybėmis. Nukentėjusieji – du bedarbiai ir vienos Kauno mokyklos dvyliktokas. Pastarasis, grįžęs į gimtinę iš JAV baigti mokslų, buvo patykotas išeinantis iš lažybų punkto, įsikūrusio viename prekybos centre. Du bendraamžiai be užuolankų jo paklausė, ar turi banko sąskaitą. Neva pasibaigė vieno iš jų asmens dokumento galiojimo laikas, o jam turi atsiųsti pinigų.

"Jeigu leisi pervesti šiuos pinigus į tavo sąskaitą, gausi 100 litų", – gundė nepažįstamieji. Ir vienuoliktokas užkibo. Jam atsidarius sąskaitą greta esančiame banko skyriuje, vienas iš naujųjų pažįstamų kuriam laikui dingo. Kaip paaiškėjo vėliau, nuėjo į netoliese esantį centrą ir prisijungė prie interneto svetainės, iš kurios, pasinaudojęs vienuoliktoko jam patikėtais savo elektroninės bankininkystės duomenimis, persiuntė į šio sąskaitą 2 tūkst. litų.

Aukos – socialiai pažeidžiamos

Nustatyta, kad minėti 2 tūkst. litų buvo vienuoliktoko vardu iš bendrovės "4Finance" paimtas kreditas.

Naujieji pažįstami savo pažadą tesėjo – pasiėmęs iš naujai atidarytos sąskaitos šią sumą, jie vienuoliktokui davė šimtinę. Tačiau netrukus jis pradėjo gauti pranešimus, kad jau baigėsi kredito grąžinimo terminas. Galiausia sulaukė grasinimų teismais, jeigu per nurodytą laiką negrąžins skolos.

Gavus pirmąjį tokį pranešimą, vienuoliktoko močiutė, pas kurią jis apsistojo grįžęs iš JAV, dėl šventos ramybės anūko atseit skolą padengė. Tačiau netrukus atėjo dar keli panašūs pranešimai – su dar didesnėmis sumomis. Tada jau nuspręsta kreiptis į policiją.
Kitas vienuoliktoko likimo draugas buvo užverbuotas panašiam sandėriui tiesiog Darbo biržoje, kurios slenkstį mynė jau ne vieną mėnesį.

Dar viena auka, beje, taip pat – iš ilgalaikių bedarbių sąrašo, susipažino su sukčiais ištikta nelaimės – kai atsigavo po Laisvės al. ištikusio epilepsijos priepuolio.
Teisiamas tik vienas
Ir minėti bedarbiai suvilioti pažadais gauti pinigų už leidimą pasinaudoti jų banko sąskaita. Vienam net žadėta mokėti kas mėnesį 300 litų.

Tik vienu atveju kurta pasaka, kad vienas iš naujųjų pažįstamų negali pervesti pinigų į savo sąskaitą, nes šią kontroliuoja antstoliai. Kitu – kad naujasis pažįstamas, kuriam turi būti persiųsti pinigai, negali pats jos atsidaryti, nes yra nepilnametis.

Ir šie patiklieji, susigundę lengvu uždarbiu, vėliau gavo pranešimus, kad vėluoja padengti įsiskolinimus už interneto svetainėje SMScredit.lt užsisakytus kreditus.

Į teisiamųjų suolą sėdo tik vienas asmuo, kurio sąskaitoje galiausiai atsidūrė šie pinigai. Nors beveik nėra abejonių, kad kauniečius mulkino sukčių grupė. Tačiau to įrodyti nepavyko. Šią prielaidą sustiprino teismo salėje pasirodę jaunuoliai, bandę įrašyti procesą, už ką teisėjos buvo išvaryti.

Antspaudas dešimčiai metų

Kaip rodo faktai, apgautųjų problemos nesibaigia, net kreipusis į policiją. Nors pareigūnai teigia visada informuojantys Kreditų biurą "Creditinfo" apie tai, kad jų interneto svetainėje kaip skolininkai užregistruoti asmenys pripažinti nukenktėjusiaisiais.

Tačiau keisti skolininkų sąrašų, pasak prokurorų, neskubama. O patekusieji į juos ten gali figūruoti iki dešimt metų, t.y. tiek laiko jiems gali būti neigiamai atsakoma prašant kreditų jau savo vardu.

Minėtos svetainės paslaugomis naudojasi ir bendrovių, teikiančių trumpalaikes paskolas, darbuotojai. Vienintelis jų keliamas reikalavimas – kad klientas nebūtų patekęs į skolininkų sąrašus.

"Norint gauti kreditą, turi būti Lietuvos pilietis nuo 18 iki 70 metų ir negali turėti uždelstų paskolų mokėjimų ar pažeistų skolinių įsipareigojimų kitose finansinėse įstaigose. Nereikia jokio užstato, laidavimo ar pažymos apie pajamas iš darbovietės. Reikia turėti tik sąskaitą kuriame nors Lietuvos banke, aktyvų mobiliojo telefono prisijungimą ir elektroninio pašto adresą", – skelbiama interneto svetainėje SMScredit.lt, kurią valdo UAB "4Finance".

Todėl kreditai nuo 100 iki 2 000 litų, kaip teigiama, išduodami per 15 minučių, lengva ranka dalijami ir šioje svetainėje užsiregistravusiems ilgalaikiams bedarbiams, ir jokių pajamų neturintiems moksleiviams ir studentams.

Antstoliai nusitaikė į pašalpas

Pasak jau minėtos vienos pakaunės įstaigos Neįgaliųjų socialinio globos skyriaus vedėjos, pasiėmęs greituosius kreditus ir kas antras jų globotinis. Nepaisant to, kad dauguma jų turi psichikos negalią ir nelabai supranta, kaip elgtis su pinigais. Tačiau juos ypač veikia agresyvi šias paskolas siūlančių bendrovių reklama.

Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad pirmą kartą matant šiuos neįgaliuosius, identifikuoti jų negalavimus sunku. "Todėl ir nespėjame atrašinėti kredito įmonėms, kad šių skolininkai turi psichikos negalią ir gauna tik socialinės paramos pašalpas, į kurias pretenduoti draudžia įstatymai", – teigė ji.

Pašnekovė neslėpė, kad kreditorių užsiundyti antstoliai bando išieškoti psichiškai neįgalių asmenų skolas net iš jų gaunamų pašalpų, nors šios tesiekia 300 litų. Ir kai kuriais atvejais jiems tai pavyksta, nes pretenduoti į "Sodros" išmokas, pavyzdžiui, našlaičio ar neįgalumo pašalpas, tokiais atvejais galima.

Dar ne pabaiga?

Pašnekovės patikinimu, greitųjų kreditų bendrovės, išdavusios paskolas psichiškai neįgaliems asmenims dažnai pačios lieka apmulkintos.

Šia situacija linkę pasinaudoti ir sukčiai. Pavyzdžiui, jau minėtos protiškai atsilikusios 20-metės sesuo, klastojusi dokumentus neįgalios jaunėlės vardu, greičiausia pati tapo jų auka. Viena iš prielaidų, kad ja pačia pasinaudota tiek perkant automobilius ir registruojant juos "Regitroje", tiek užsisakant internetu 500 litų kreditą.

Asmenys, kaip įtariama, manipuliavę neįgaliosios seserimi, liko nenustatyti. Ir neatmetama prielaida, kad naudojasi šia mergina, kurios psichikos sveikatos būklė taip pat kelia abejonių, toliau. Šiuo metu ji – vienos Vilniaus bendrovės direktorė. Tai taip pat kelia įtarimų – į kokią istoriją ji įpainiota šį kartą?

Komentarai

Liutauras Valickas

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas

Bendrovė "4Finance" – viena iš mūsų asociacijos, užimančios gana didelę smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos dalį, narių. Jų – dvylika. Ir nė viena nedirba pagal kažkokius savo įsitikinimus.

Mes dirbame reguliuojami Vartojimo kredito įstatymo, Lietuvos banko parengtų Atsakingojo skolinimo nuostatų ir reklamos gairių, kurias mums imperatyviai nurodė tas pats Lietuvos bankas. Todėl visos mūsų įmonės reikalauja iš savo klientų pateikti informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir pajamas.

Taip, didžioji dalis mūsų paslaugų teikiama internetu – gyvename moderniame pasaulyje. Ir elektroninė bankininkystė leidžia identifikuoti klientus. Todėl neįmanoma paimti kredito kito žmogaus vardu. O jeigu žmogus pats atiduoda kokiam nors sukčiui asmens dokumentą ir savo internetinės bankininkystės duomenis, aš jau įžiūriu kitas problemas – nepakankamą žmonių švietimą ir atsakomybės stoką.

Dėl bedarbių, gaunančių mūsų kreditus, – kokioje Lietuvos duomenų bazėje galima rasti apie tai informacijos? Be to, bedarbis bedarbiui nelygus. O psichiškai sveikas žmogus, prašantis kredito, atsako už savo veiksmus ir skolos grąžinimą laiku. Ir jeigu psichinę negalią turintis žmogus dėl kažkokių institucijų aplaidumo nėra pripažintas neveiksniu, tai kreditą jam suteikusi bendrovė nėra atsakinga už kažkieno klaidas.

Statistika rodo, kad tik septyni procentai mūsų klientų vėluoja grąžinti kreditus daugiau kaip 90 dienų. Be to, mūsų įmonės perduoda antstoliams tik piktavalius ar besislapstančius klientus, nes, įsikišus antstoliui, išieškomos skolos dydis padvigubėja. Todėl mes ieškome kitų būdų tokioms problemoms spręsti – pavyzdžiui, sudarome skolų grąžinimo grafikus. Nes klientas dažniausia laiku negrąžina kredito tik dėl to, kad kažkas nutiko. Ir jeigu jo atlyginimas vėluoja kelias dienas, jam reikės papildomai grąžinti tik apie penkis litus delspinigių, dėl to jis nei buto, nei automobilio tikrai nepraras.

Vilius Šapoka

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius

Lietuvos bankas neigiamai vertina atvejus, kai vartojimo kredito sutartys sudaromos su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Tačiau Vartojimo kredito įstatymas neįpareigoja kredito davėjų tikrinti, ar klientas yra veiksnus. Tačiau Civiliniame kodekse numatyti teisinės sandorio, sudaryto su tokiu asmeniu, padariniai.

Elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimas ir pasinaudojimas jais gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, tačiau jos tyrimą turi teisę atlikti tik teisėsaugos institucijos.

2012 m. sausio 1 d. įgyvendinus finansų sistemos priežiūros pertvarką, Lietuvos bankas pradėjo vykdyti vartojimo kredito davėjų priežiūrą. Atsižvelgus į situaciją bei šalies gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimo rezultatus, buvo parengtas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas. Jo pagrindinis tikslas – reguliuoti vartojimo kredito davėjų veiklą taip, kad šie skolintų atsakingai, jų reklama neklaidintų vartotojų, o už įstatymo pažeidimus būtų taikoma pažeidimui proporcinga atsakomybė. Šis projektas yra pateiktas Finansų ministerijai ir jau yra derintas su rinkos dalyviais bei valstybės institucijomis.

Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi ir Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo bei atsakingojo skolinimo nuostatus. Jų reikalavimai taikomi nuo 2013 m. liepos 1 d. Remiantis šiais nuostatais, kredito davėjai, prieš sudarydami sutartį, privalo įvertinti kliento mokumą ir paskolą suteikti tik tuo atveju, jei mokamų įmokų dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. jo pajamų.

Patikrinimai parodė, kad ne visuomet šių reikalavimų laikomasi. Už nustatytus pažeidimus taikomi įspėjimai ir baudos.

Lietuvos bankas turi teisę reguliuoti smulkųjį verslą, teikiantį pinigines paskolas, tiek, kiek tai leidžia įstatymai. Už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus šiandien skiriama nustatytos sankcijos mediana – 15 500 litų. Įstatymo pakeitimo projekte jau siūloma iki 5 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda. Už pakartotinį pažeidimą – 10 proc.

Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. 87,22 proc. mažųjų vartojimo kreditų (iki 1 000 litų) suteikti naudojantis internetu ir telefonu. Šiomis paslaugomis 2013 m. pabaigoje naudojosi 206,40 tūkst. klientų. 39,21 proc. jų buvo jaunesni nei 25 m. amžiaus.