Į geresnę mokyklą – ir braukiant ašaras

Gegužę beveik visos mokyklos atsirinko būsimus penktokus. Anot tėvų, stojimas į prestižinėmis laikomas Kauno mokyklas priminė brandos egzaminų sesiją. Būta ir streso, ir ašarų. Prireikė ir korepetitorių.

Ruošėsi iš anksto

LSMU mokykla, Kauno Jėzuitų gimnazija ir KTU Inžinerijos licėjus – trys geidžiamiausios Kauno mokyklos, į kurias patekti veržiasi daugumos ketvirtokų tėvai, galvojantys apie savo vaikų ateitį. Norint į jas patekti, pirmiausia reikia išlaikyti stojamąjį testą.

Dauguma ketvirtokų stojimui ruošėsi iš anksto: tobulino žinias padedami korepetitorių, mokėsi net penktos klasės programą, kad galiausiai netektų eiti į mokyklą, tiesiog esančią arčiausiai namų. Kai kurie vaikai laikė stojamuosius testus net į kelias mokyklas.

LSMU mokykla ir Kauno Jėzuitų gimnazija jau atsirinko savo penktokus, o KTU Inžinerijos licėjus stojamuosius skelbs kitą mėnesį. Į savo svajonių mokyklą nepatekę taip pat nenuleidžia rankų – kitais metais bandys antrą kartą stoti į penktą klasę ir jei įstos, kartos programą.

Kaip taip atsitiko, kad savo klasėje puikiai besimokantys ketvirtokai be savarankiško darbo su specialistais nesugeba įstoti į minėtąsias mokyklas? Ir kodėl tėvai mano, kad jų vaikai turi stengtis, kad ten įstotų?

Stoja motyvuoti

Anot Kauno Jėzuitų gimnazijos direktoriaus Virgilijaus Sauliaus, šiemet tikrai pastebimas didesnis stojančiųjų ketvirtokų skaičius. Pernai į gimnaziją stojo 265, šiemet – 332 mokiniai. Priimti buvo tik 108 vaikai.

"Kodėl taip atsitiko, kol kas negalime atsakyti. Nors ir vykstant mokyklų reformai ar tinklo pertvarkai, statistiškai mokinių skaičius negalėjo taip išaugti. Ko gero, tėvai pradėjo sąmoningiau rinktis mokyklas ir neiti į pirmą mokyklą, kuri yra jų kieme", – aiškino gimnazijos vadovas.

Pasak jo, tokio amžiaus vaikams nėra sveika stojimo įtampa, tačiau iš kitos pusės, jie turi galimybę save išbandyti.

"Raminu visus stojančius. Ko mes čia ateiname? Priimkite tai kaip loteriją, ėjimą drauge, lyg kažkokį pabandymą gyvenime. Ir kad tikrai šeimos nedarytų iš to tragedijos. Kartais tėvai ir pats vaikas šitą dalyką labai sureikšmina ir tai nesuteikia pozityvumo", – sako gimnazijos direktorius.

Anot jo, gabesni vaikai ieško mokyklos pagal savo poreikį ir tokių motyvuotų mokinių į gimnaziją įstoja nemažai.

"Gabesni vaikai nori darbingos atmosferos, o ne to, kas jiems trukdo. Gal čia bendra situacija mokyklose, kad stipresni vaikai kažkodėl turi laukti, kol mokytojas susitvarkys su drausme. Mes savotiškai prarandame tuos vaikus, juk jie galėtų smarkiai dirbti, daug pasiekti. Bet tokie mokiniai pradeda ieškoti kažko, kas atitiktų jų poreikį", – teigia gimnazijos vadovas.

Stoja antrąkart

"Dažnai tėvai sako, kad nežino, kokį lygį yra pasiekęs jų vaikas po pradinės mokyklos. Stengiamės, kad mūsų testai būtų kuo objektyvesni, juos rengia specialistai iš visos Lietuvos. Tačiau konkursas yra didelis, užduotys tikrai yra sunkios, ir jeigu vaikas nesurenka maksimumo, nereiškia, kad jis kažko nemoka", – ramino direktorius, pripažindamas, kad tikrai dauguma stojančiųjų naudojasi korepetitorių paslaugomis.

"Nenorėtume, kad vyktų tas korepetitorių darbas. Specialiai kiekvienais metais keičiame užduotis, kad ir vaikai, kurie specialiai nesiruošdami staiga sugalvotų ateiti į mokyklą, irgi galėtų išlaikyti", – nors užduotys yra nelengvos, gimnazijos direktorių neramina pradinių mokyklų darbo lygis.

Anot pašnekovo, tai akivaizdžiai matyti matematikos uždavinių sprendimuose: vaikai daro klaidų elementariose veiksmų eilutėse – daugyboje, skyryboje, sudėtyje: "Kartais pagalvoji, kad tai tikrai nėra kažkokia sudėtinga užduotis, elementarus dalykas, o vaikai kažkodėl klysta. Kas nutinka paskutinėje pradinės mokyklos klasėje? Ar jie tos eilutės neišmoksta? Ar mes čia kažką sudėtingo sugalvojome?"

Neįstoję į gimnaziją gali bandyti antrą kartą kitais metais. Anot direktoriaus, yra buvę tokių vaikų, kurie įstoja, tačiau būna neįstojančių ir dvejus metus iš eilės. "Kartais tėvai vaikus į pradinę mokyklą išleidžia labai jaunus ir per tuos metus vaikai labai stipriai subręsta. Todėl mes nedarome tokių ribojimų ir tėvai supranta, kad tie metai vaikui padės labiau subręsti", – sakė V.Saulius.

Keturi į vieną vietą

Šiųmetinis konkursas į tik dvejus metus veikiančią LSMU mokyklą – dar didesnis. Iš 330 stojusiųjų į mokyklą pateko tik 81 mokinys. Pasak direktoriaus Arūno Bučnio, tai reiškia didelį tėvų pasitikėjimą.

"Tėvai šiuo metu mumis tiki, viskas dabar mūsų pačių rankose", – anot A.Bučnio, mokiniai vertina mokytojų ir mokinių kontaktą, klasės auklėtojų, pagalbos specialistų, administracijos darbuotojų ir direktoriaus lengvą prieinamumą.

Jis taip pat neslepia, kad dauguma stojančiųjų dirba su korepetitoriais, tačiau laiko tai nacionaline problema: "Tėvai pradeda nebetikėti, ką jiems sako dalis mokytojų, ir pradeda galvoti, kad jų vaikus gali išmokyti tik individualus darbas. Čia yra labai didelė problema, kuri, deja, prasideda pradinėse klasėse. Ir labai liūdna, kad dalis tėvų ir vaikų nebesugeba dirbti komandoje, kolektyve. Nežengia mokymosi keliu, o nori mokėti. Tai yra viena iš didžiausių problemų visoje Lietuvoje".

Pasak direktoriaus, nors individualus darbas yra didelis pliusas, tačiau jis mažina motyvaciją mokytis mokykloje. "Vaikai kartais net mėgsta papiktnaudžiauti, kad tėvai jam samdys korepetitorių ir tada jis mokysis. Tai kam tada sėdėti mokykloje?", – sakė A.Bučnys.

Pasigenda mąstymo

Anot jo, nemažai problemų yra ir pačiame pradiniame ugdyme. Pirmiausia – pratybų sąsiuvinių naudojimas.

"Jeigu kalbėtume apie matematiką, mes labai pasigendame mąstymo. Pastebėjome, kad vaikai, kuriems geriau sekasi matematika, daug geriau įveikia stojamuosius testus. Šiandien vaikui jau nebereikia sugalvoti atimties veiksmo, jam reikia įrašyti mažesnį ar didesnį skaičių ir tada gauna rezultatą. Jeigu kalbėtume apie mokymąsi, mokinys turėtų sugalvoti, kokiu veiksmu būtų gaunamas rezultatas. Šiais laikais mokiniai nori užsirašyti dešimt dalykų į sąsiuvinį, juos namuose išmokti, o kitą rytą atėję į mokyklą atsiskaityti ir gauti dešimtuką. Tai ne tas kelias. Tie kurie žengia juo, visada turės problemų", – teigė mokyklos vadovas.

Pasak pašnekovo, didžiausia problema glūdi pačioje švietimo sistemoje, kuri derina du nesuderinamus dalykus – mokymąsi ir išmokimo reikalaujančius brandos egzaminus.
"Štai kur mes prarandame daugiausia laiko. Mes nesusitariame, kaip turi būti įvertintas mokymasis. Įvertinamos yra žinios, kurios iš dalies per valstybinį brandos egzaminą yra laimės reikalas", – kritikavo A.Bučnys.

Pasak direktoriaus, svarbiausias mokyklos uždavinys – mokymą paversti mokymusi. Tuomet ir mokiniai galės pasiekti geriausius rezultatus.