Įsisiūbuoja rinkimų kampanijos kadrilis

Praūžus didžiosioms metų šventėms, į Kauno valdžios olimpą pretenduojančios partijos ir visuomenininkai pradės savo pasirodymą – įsisiūbuos rinkimų kampanija, nors kol kas atrodo, kad ypatingų staigmenų neturėtų būti.

Per galvas nelips?

"Rinkimų kampanija nebus arši. Kaunas yra toks mažas kaimas, čia visi vienas kitą pažįsta, ir manau, kad kažkokių juodųjų technologijų pasitelkta nebus. Partijos ruošiasi rinkimams, bet neatrodo, kad liptų per galvas vieni kitiems", – taip apie kovo 1-ąją vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus sako Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Ji prognozuoja, kad rinkėjai miesto tarybos narius galės išrinkti iš 18–20 partijų ir rinkimų komitetų pateiktų kandidatų sąrašų. Kadangi dauguma partijų arba rinkimų komitetų kelia savo kandidatus į merus, jų skaičius taip pat svyruos apie 20, tačiau vargiai galima tikėtis, kad jau po kovo 1-osios paaiškės, kas vadovaus Kaunui. "Bus antrasis rinkimų turas. Pirmajame ture balsai išsibarstys, nes labai daug kandidatų", – spėja E.Skirmantienė.

Visi kandidatų į tarybos narius ir merus sąrašai turi būti paskelbti iki vasario 11 d., tačiau E.Skirmantienė kol kas negali pasakyti, ar tikrai visi, kurie svajoja apie miesto valdžios postus ir ruošiasi rinkimams, galės dėl jų varžytis.

Neskuba rinkti parašų

"Anksčiau nereikėjo partijoms rinkti parašų – tai viena iš naujovių, ir daug kas galvoja, kad tai nieko nereiškia", – paaiškino Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė. Partija arba rinkimų komitetas Kaune tokių parašų turi surinkti 1,3 tūkst.

"Naujos partijos arba rinkimų komitetai, kurie neseniai susikūrė, kažkodėl niekur neskuba – kol kas tik pusė partijų pas mus apsilankė, o kitos parašų rinkimų lapų dar nepasiėmė. Jeigu aš būčiau partijos vadovas, jau nerimaučiau", – šyptelėjo E.Skirmantienė. Anot jos, parašus reikia surinkti ir lapus rinkimų komisijai pateikti iki sausio 19-osios. Nesurinkus reikiamų parašų, durys dalyvauti rinkimuose užsiveria.

E.Skirmantienė priminė, kad parašus galima rinkti ir elektroniniu būdu – naudojantis elektronine bankininkyste, bet kol kas toks pasirašymas vyksta vangiai. "Partijos žino, bet žmonėms trūksta informacijos. Tai savotiška repeticija prieš elektroninį balsavimą, tik jeigu taip vangiai vyksta, neaišku, kaip bus, kai ateityje vyks balsavimas elektroniniu būdu", – svarstė rinkimų komisijos pirmininkė.

Partijos pranašesnės

Greta partijų Kaune rinkimuose dalyvaus keturi rinkimų komitetai: "Vieningas Kaunas", "Gintauto Labanausko komanda "Dirbam Kaunui", "Kaunas plius Puteikis" ir "Kaunas – kitokia Lietuva".

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, vienintelis "Vieningas Kaunas" turi realių galimybių patekti į Kauno miesto tarybą.

Prezidento rinkimuose stebėtinai didelio kauniečių palaikymo sulaukęs Naglis Puteikis bandys laimę ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Tiesa, viešai jis jau pareiškė besirenkantis, ar sieks Vilniaus, ar Klaipėdos mero posto. Kas tada sieja N.Puteikį ir Kauno miesto tarybą, į kurią pretenduos rinkimų komitetas "Kaunas plius Puteikis"?

"Per prezidento rinkimus Kaune jis buvo gana populiarus, tai šiuose rinkimuose neabejotinai norima pasinaudoti jo vardo populiarumu. Kas bus to komiteto sąraše, kol kas nežinome. Laukiame, kada pateiks visus dokumentus", – sakė E.Skirmantienė.

A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad šįkart N.Puteikis galės dalyvauti tik vienoje rinkimų apygardoje, o ne 60-yje, kaip buvo per prezidento rinkimus. "Nežinia, ar, jam nesant, jo suformuotiems sąrašams pavyks pritraukti rinkėjų balsų, bet Kaune šiek tiek balsų jo sąrašas tikrai gaus", – prognozuoja politologas.

Anot jo, šiuose rinkimuose partijų ir nepriklausomų kandidatų skaičius iš esmės yra toks pat kaip 2011 m. "Kažkokių rimtų sensacijų kandidatų sąrašuose nėra. Kaip ir per praėjusius rinkimus, šiuose stiprioji pusė bus politinės partijos ir jų iškelti kandidatai į merus, tik akivaizdu, kad autoritetingų lyderių partijų sąrašuose tikrai trūksta", – pastebi A.Krupavičius.

Kozirių paieškos

Ne pirmus rinkimus rinkimų komisijai vadovaujanti E.Skirmantienė sako, kad kai kurie pretendentai į miesto tarybą yra labai pastovūs ir kandidatuoja su tomis pačiomis partijomis, tačiau netrūksta ir tokių, kurie artėjant rinkimams ieško šiltesnių vietų.

"Partijos keičiasi, susijungia, neliko Liberalų ir centro sąjungos, tad jos nariai ieškojo geresnių vietų kitose partijose", – svarstė rinkimų komisijos pirmininkė. Partijos "Tvarka ir teisingumas" deleguotas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą Vygaudas Molis dabar pretenduoja tapti miesto tarybos nariu su Socialdemokratų partija. Į šios partijos kandidatų sąrašą įsiliejo anksčiau Liberalų ir centro sąjungai priklausę Arvydas Garbaravičius ir Jonas Jučas.

Nors dar ne visi kandidatų sąrašai skelbiami viešai, akivaizdu, kad bandoma vilioti rinkėjus žinomomis pavardėmis. Štai Darbo partijos penketuką Kauno mieste vainikuoja žinomas šokėjas Saulius Skambinas.

Partija "Tvarka ir teisingumas", pirmąsias pozicijas užleidusi dailiosios lyties atstovėms Aušrai Ručienei ir Loretai Kekienei, aštuntoje vietoje įrašė šou pasaulyje gerai žinomą Gediminą Juodeiką. Kartu su šia partija tarybos nario mandato sieks ir Kauno turizmo informacijos centro bei konferencijų biuro direktorius Sigitas Sidaravičius.

Vadina autsaideriais

Artėjant rinkimams tarsi feniksas iš pelenų pakilo Vytautas Šustauskas – jis vėl pretenduos į Kauno mero postą. Anot E.Skirmantienės, jis pirmas pasiėmė parašų rinkimo lapus. "Visi dokumentai sutvarkyti tvarkingai, galima pavyzdžiu rodyti ir kitoms partijoms, kaip reikia tai padaryti. Tiesa, jis pripažino, kad parašų rinkimas vyksta sunkiai", – sakė rinkimų komisijos pirmininkė.

"Nieko naujo po saule. V.Šustauskas bando grįžti. 2000 m. jam šiek tiek sekėsi, ir aplinkybės po rinkimų susiklostė taip, kad jis net tapo Kauno miesto meru, o dabar jo perspektyvos yra gerokai prastesnės. Tikimybė, kad jis ar jo sąrašas atsirastų savivaldybės taryboje, itin maža. Jis yra vienas iš šių rinkimų autsaiderių", – žodžių į vatą nevyniojo A.Krupavičius.

Jo nuomonė skeptiška ir kitų mažai žinomų partijų bei jų lyderiu atžvilgiu. "Jie dalyvauja dėl sportinio intereso arba olimpiniu principu. Tikėtis, kad kas nors įvyks ir kad joms pasiseks, sudėtinga. Kaune yra pagrindinės politinės partijos, kurios kelia gerai žinomus kandidatus į mero postą. Jos ir gaus daugiausia mandatų savivaldybės taryboje, ir jų kandidatai turi daugiausia šansų varžytis dėl mero posto su dabartiniu meru", – įsitikinęs politologas.

Teks tobulinti mero rinkimų tvarką

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra pirmas bandymas eiti rinkimų demokratizavimo keliu, tačiau šią tvarką tobulinant ateityje dar teks keisti įstatymus.

"Sutikome pereiti prie tiesioginių merų rinkimų, tačiau nelabai pasikeitė jų funkcijos ir galios, tai yra ir rinkėjų galimybės reikalauti iš merų atsakomybės ir, reikalui esant, pareikalauti jų keitimo. Bet mokysimės iš savo patirties, todėl, be abejonės, vėliau gali reikėti keisti įstatymus, dar kažką adaptuoti, gal radikaliau, nes šįsyk pokyčių bandyta imtis be Konstitucijos keitimo, gal todėl išėjo tokia pusinė, nevisiška reforma", –  interviu savaitraščiui "Veidas" sakė prezidentė.

Prezidentės nuomone, patiems žmonėms dar teks išmokti rinkti merus tiesiogiai. Ji prognozavo, kad rinkėjų palankumą pelnyti gali ne tik rimtų tikslų turintys politikai, bet ir populistai.

Tiesioginius merų rinkimus Seimas nekeisdamas Konstitucijos įteisino birželio 26 d.