Ką ir kaip valgysime ateityje?

Maisto sektorius – vienas dinamiškiausių verslo sektorių Šiaurės Europoje. Baltijos iš Šiaurės šalyse veikia daugiau nei 15 tūkst. maisto kompanijų, o šioje srityje vien regione dirba daugiau nei 500 tūkst. darbuotojų. Dalis jų rūpinasi inovacijomis šiame 100 mlrd. eurų per metus apyvartą vien Šiaurės Europoje siekiančiame sektoriuje.

Tačiau kalbėdami apie maisto inovacijas ekspertai tikina, kad mūsų ateitis – tikrai ne tūtelių ir tablečių rinkinys ant stalo. Priešingai – ateityje valgysime sveikesnį ir saugesnį maistą, kurio gamybos poveikis aplinkai bus vis mažesnis.

Stalą užvaldo funkcinis maistas

Ar vartojate joduotą druską? Probiotikais praturtintus maisto produktus? Jei taip – ant savo stalo jau matote pirmuosius funkcinio maisto produktus, kuriems, pasak KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro (MMTKC) direktorės Redos Aleksandravičienės, priklauso ateitis.

Maistas gali būti praturtintas įvairiais komponentais – vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, maistinėmis skaidulomis. Tokie maisto produktai skiriasi nuo įprastinių savo maistine verte, tačiau išlaiko įprastinio produkto formą. Tai – funkcinis maistas. Toks maistas teigiamai veikia vieną ar daugiau organizmo funkcijų dėl sudedamųjų dalių, gerinančių mūsų sveikatą.

Funkciniu maistu gali vadintis tik produktas, kuris iš tiesų yra maistas (ne milteliai, tabletės ar pasta), gautas iš natūralių sudedamųjų dalių. Jis gali arba turi būti vartojamas kaip sudedamoji paros maisto davinio dalis ir turėtų padėti reguliuoti biologinius procesus, pavyzdžiui, apsauginius mechanizmus, atsigavimą po ligų, psichines ir fizines būkles, lėtinti senėjimo procesus. Tiesa, parduotuvėse kol kas nerasite produktų, kurie būtų ženklinami kaip funkcinis maistas – dėl iškylančių reglamentavimo klausimų, kol kas rinkodarai ši maisto savybė neišnaudojama.

Galimybę kurti tokius produktus suteikia Kaune, „Nemuno“ slėnyje, įsikūręs MMTKC. Tai  pirmasis toks centras Baltijos šalyse, aprūpintas unikalia pilotine įranga maisto pramonei.

„Savo tyrimais siekiame prisidėti prie maisto pažangos, todėl labai didelį dėmesį skiriame bendradarbiavimui su verslu. Čia kuriami ir išbandomi nauji maisto produktai ir jų gamybos technologijos. Naudojantis MMTKC įranga įmonės gali kurti ir išbandyti naujus savo gaminius arba prototipus. Be to, čia nereikia keisti įprastinio gamybos ritmo  gamykloje, o visą gamybos procesą galima imituoti su itin mažais žaliavų kiekiais, pavyzdžiui, gamykloje įrenginiai dirba su mažiausiai 200 kg mėsos, o MMTKC – su 18 kg“, – pasakoja R.Aleksandravičienė.

Tarp centre sukurtų produktų – „Volfas Engelman“ „Jubiliejinis“ alus, čia taip pat vyksta sūrininkų mokymai.

„Siekiame, kad Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, visą inovacijų ciklą – nuo idėjos atsiradimo iki jos įdiegimo rinkoje – verslas ir mokslas darbuotųsi išvien. Turime ugdyti visuomenėje supratimą, kad mokslinis darbas, moksliniai tyrimai turi peraugti į technologinę plėtrą, o mokslo sukurti produktai turi būti pritaikyti praktikoje“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Saugesnį maistą užtikrina Kaune sukurta „nosis“

Nors visame pasaulyje vis dažniau pasigirsta būgštavimų dėl maisto technologijų saugumo, vienas iš maisto technologijų kūrimo prioritetų – didesnis maisto saugumas. Prie šio tikslo prisideda ir Kaune tobulintas išradimas – elektroninė nosis „Peres“, informuojanti naudotojus apie maisto šviežumą.

Pasak „Peres“ kūrėjų „Ars Lab“ valdybos pirmininko Augusto Alesiūno, maisto šviežumas – tarptautiniu mastu aktuali problema: vien Didžiojoje Britanijoje kasmet be reikalo išmetama 7 mln. tonų maisto, kita vertus, 5,5 mln. žmonių taip pat apsinuodija maistu. Nenuostabu, kad lietuvių išradimas, sukurtas drauge su MMTKC dirbančiais KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros darbuotojais bei Nacionalinio maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo instituto mokslininkais, sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje.

„Peres“ – nedidelis, į nuotolinio valdymo pultelį panašus įrenginys, kurį tereikia nukreipti į vištienos, jautienos, kiaulienos ar žuvies gabalėlį. Elektroninė nosis fiksuoja medžiagas, susidarančias gendančiuose produktuose, o informaciją „Bluetooth“ ryšiu persiunčia į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Jo ekrane galima įvertinti detalius tyrimo rezultatus, sužinoti rekomendacijas ir nuspręsti, ar tirtas maistas turėtų keliauti į puodą, ar į šiukšliadėžę. Lietuvių kūrinys neužima daug vietos, o norint atlikti tyrimą nereikia liesti tiriamo produkto, todėl juo galima naudotis ne tik namuose.

Naujausias „Peres“ pasiekimas – gauta „Horizontas 2020“ parama. Iki šiol didžiausios inovacijų paramos programos ES istorijoje „Horizontas 2020“ metu per septynerius metus vien mažoms ir vidutinėms įmonėms, tokioms kaip „Ars Lab“, ketinama skirti apie 3 mlrd. eurų. Per pirmąjį atrankos turą gauta daugiau nei 2 tūkst. paraiškų iš visos ES, tarp kurių finansuota apie 150. „Ars Lab“ buvo vienintelė Lietuvos dalyvė, gavusi finansavimą.

Daugiau galimybių

Dar viena globaliu mastu ryškėjanti maisto mokslo tendencija – aplinkai draugiškesnis gamybos procesas. Šioje srityje MMTKC dirbantys KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros mokslininkai taip pat turi ką pasiūlyti – bendradarbiaudami su viena kava prekiaujančia įmone, ieškančia būdų panaudoti likusius kavos tirščius, centro mokslininkai nustatė, kad iš kavos tirščių galima spausti aliejų. Šis unikalus, pasaulyje mažai tyrinėtas aliejus yra tamsaus gintaro spalvos, pasižymi stipriu, tik jam būdingu aromatu ir stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Šiuo metu bandomieji jo pavyzdžiai tiriami kosmetikos pramonės įmonių.

„Matau daugybę iki šiol neišnaudotų galimybių bendradarbiaujant su verslu. Centre galime atlikti ne tik technologinius tyrimus, kurie padėtų lietuvių produktus padaryti konkurencingus pasauliniu mastu, bet ir sukurti pilotines linijas, konsultuoti didinant gamybos efektyvumą, – aiškina R.Aleksandravičienė. – Visuomenė kelia vis didesnius reikalavimus maisto kokybei, savybėms, gamyboje susidarančių atliekų panaudojimui. KTU maisto srities mokslininkai gali padėti verslui spręsti šiuos iššūkius.“

Pasak „Horizontas 2020“ programą Lietuvoje administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, „Peres“ sėkmės istorija rodo, kad bendradarbiaudamos su mokslu mažos ir vidutinės įmonės gali kurti inovacijas, aktualias visame pasaulyje. „Maistas visuomet bus aktuali sritis, sako jis, – turinti didžiulį pritaikymo potencialą ir rinką. Tačiau savarankiški moksliniai tyrimai įmonėms gali tapti nemaža finansine našta. „Horizontas 2020“ padeda spręsti šią problemą – teikimo tvarka, palyginti su ankstesnėmis priemonėmis, gerokai supaprastinta, labiau pritaikyta verslui. Kartu skatinamas inovacijų komercializavimas: galima gauti finansavimą galimybių studijoms, parodomiesiems projektams ar prototipams, o galiausiai vykdomas netiesioginis komercializacijos rėmimas per konsultacinę paramą bei prieigą prie lengvatinio finansavimo. Neabejoju, kad tai leis Lietuvoje sukurti ir tobulinti ne vieną vartotojus pasieksiančią technologiją.“