Ką žiemą galima pamatyti Botanikos sode?

Ir vestuvinės fotosesijos

Praėjusį savaitgalį sode šurmuliavo neįprastai daug lankytojų. Juos čia traukė geras oras ir noras pabūti gamtos apsuptyje, taip pat daugelis atvyko pamatyti, nors gal tiksliau, pauostyti žydinčio egzotiško augalo – bjaurų kvapą skleidžiančio leopardinio amorfofalo žiedų.

Sodo oranžerijoje šiuo metu jau yra prasiskleidę keli tokie žiedai. Kiti savo žvaigždžių valandai dar ruošiasi.

Džiungles savo šiluma, drėgme ir besikerojančiais įspūdingais augalais primenanti oranžerija yra visiška priešingybė lietuviškai žiemai. "Taip, užsukome pasišildyti. Tikrai įspūdinga", – mėgavosi neįprasta mūsų klimatui aplinka užkalbinta jauna kauniečių šeima. Jie kaip daugybė kitų lankytojų įspūdžius fiksavo nuotraukose.

Įspūdingi vaizdai oranžerijoje atsidūrė ir ne vienų jaunųjų vestuvinėse nuotraukose. Beje, netrumpoms fotosesijoms dėl savo erdvumo buvo pasirinktas ir kaktusynas su amorfofalų skleidžiamu aromatu.

Svečiai iš kitų miestų

Netrūko ir svečių iš kitų Lietuvos miestų. Kėdainiškė Žydrė Pranevičiūtė vizitą į Botanikos sodą derino būtent su amorfofalų žydėjimu. Sužinojusi, kad jis prasidėjo, moteris nebeatidėliojo kelionės. "Norėjosi bent kartą pačiai pajusti, koks gi tas jų kvapas", – sakė Ž.Pranevičiūtė.

Pasiteiravome, ar nenusivylė. Kai žiedus apšviečia saulė, smarvė būna kur kas intensyvesnė. "Oi, ne, užtenka ir to, koks yra dabar", – nusišypsojo lankytoja. Ji pridūrė, kad būtinai sugrįš į sodą, kai prasidės rožių žydėjimas. Kaktusų kolekcijomis su didžiausiu įdomumu spėjo pasigėrėti ir šįkart.

Iš Vilniaus atvykę Paulius ir Gabrielė pasakojo seniai planavę aplankyti Kauną. Į savo maršrutą be Botanikos sodo įtraukė ir Pažaislį.

Paulius sakė net nežinojęs, kad kaip tik šiuo metu žydi amorfofalai. "Bet įėjęs į tą patalpą supratau, kad jie ten ir auga", – apie vizitą kaktusyne pasakojo vaikinas. Porai vis dėlto labiausiai patiko bananmedžiai – jie oranžerijoje yra didžiausi augalai.

Traukos šaltinis žiemą

Šeštadienį lankytojų netrūko ne tik šiltoje oranžerijoje, bet ir plačiosiose Botanikos sodo erdvėse lauke. Užšalusį tvenkinuką kai kurie raižė pačiūžomis, o prie rogučių sūpynių ant ledo nusidriekdavo ir eilė.

Saulėtą dieną buvo smagu tiesiog pasivaikščioti tarp belapių medžių, plikų krūmų ar kitokių augalų, kartkartėmis perskaitant jų pavadinimus.

Botanikos sodo atstovų pasiteiravome, kas sode yra didžiausias traukos šaltinis.

"Pavasarį žmones į sodą traukia apskritai bundanti gamta, vasarą – įvairių kolekcijų žydintys augalai. O žiemą – visai kas kita. Teminiai renginiai, parodos, pavyzdžiui, tikrų drugelių eksponavimas, seminarai, pati oranžerija", – vardijo Kauno botanikos sodo komunikacijos koordinatorė Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė.

Vienas labiausiai intriguojančių įvykių žiemą – amorfofalų žydėjimas. Paprastai jie žydi vasarį. Sode jų yra keturiolika. Šiuo metu keli žydi, keli ruošiasi žydėti – jau sukrovę žiedus, o kiti – tik gumbai, per maži žydėti ir net neeksponuojami.

"Palyginti su prastesnėmis savaitėmis, kai orai tokie, kad nesinori apskritai kišti nosies iš namų, nesant svarbaus reikalo, pražydus amorfofalui ar keliems sulaukiame iki keliasdešimt ar net šimto kartų daugiau lankytojų. Ateina nuo pensinio amžiaus žmonių iki jaunimo. Žmonės plaukia ir plaukia", – Ž.Bilotaitė-Jokubauskienė.

Be amorfofalų oranžerijoje puikuojasi dar vienas nuo kitų ypač besiskiriantis augalas – nakties karalienė, tačiau ji nėra lankytojų magnetas.

Ateina nuo pensinio amžiaus žmonių iki jaunimo. Žmonės plaukia ir plaukia.

"Žydi tik naktį ir tik kelias valandas. Be to, sunku prognozuoti, kada ji pražys. Kada jai šaus į galvą, tada ir išsiskleis, tad lankytojų iš anksto nepakviesi", – apgailestavo pašnekovė.

Iš tiesų nakties karalienė yra neišvaizdus augalas, išsiraitęs – praeitum ir neatkreiptum dėmesio. "Paskutinį kartą ji žydėjo praėjusį pavasarį. Kelerius metus gali visai nežydėti. Nors pas mus kasmet pražysdavo", – pasakojo Ž.Bilotaitė-Jokubauskienė.

Šią žiemą dar laukia gausiai lankytojų pritraukianti Užgavėnių šventė, kurią organizuoja Aleksoto bendruomenė, o vienas įdomiausių pavasario renginių bus pernai anšlago sulaukęs profesorės Vidos Mildažienės nemokamas seminaras-paskaita apie augalų komunikaciją, t.y., kaip augalai bendrauja tarpusavyje.

Populiariausiųjų šešetukas

Daugiausia lankytojų į sodą pritraukia "Kvapų naktis". "Per vieną vakarą sulaukiame apie 3 tūkst. žmonių. Tai renginys, kai apie botaninius dalykus pasakojame per skonius ir kvapus", – pasakojo Ž.Bilotaitė-Jokubauskienė.

Antroje vietoje pagal lankytojų gausą per dieną būtų tulpės, kurių sode yra beveik 500 veislių. "Tulpių žydėjimas yra vienas iš pirmųjų, tuomet visi yra išsiilgę spalvų, žalumos, be to, masinis jų žydėjimas sutampa su Motinos dienos laikotarpiu, dažniausiai būna nuostabus oras", – sakė sodo atstovė. Beje, pirmosios išsiskleidusios tulpės (laukinės jų rūšys) sodo lankytojus ims džiuginti jau balandį.

Trečioje vietoje neginčijamai – drugeliai. Egzotiniai drugeliai yra nuostabūs. Nepakartojamas jausmas pabūti tarp jų skraidančių, matyti, kaip jie maitinasi, leisti jiems užlipti ant piršto ar nutūpti ant peties. "Tačiau, kai visa tai vyksta oranžerijoje, atrodo, kad tikrai pabuvai tropikuose", – palygino Ž.Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ketvirta ir penkta vietomis dalytųsi bijūnai ir jurginai. Pažiūrėti žydinčių bijūnų kolekcijų – jau seniai yra tapę tradicija, tačiau atrandamas ir žydinčių jurginų grožis. "Daug jų turime, jiems skiriame daug dėmesio. Jų žieduose paskęsta visas sodas. Mūsų jurginų kolekcija yra viena didžiausių Lietuvoje", – teigė pašnekovė. Anot jos, ir lietuviškų bijūnų veislių gausi sodo bijūnų kolekcija yra viena vertingiausių ir pasididžiavimą keliančių ekspozicijų: čia sukaupta pustrečio šimto rūšių, net 48 yra lietuviškos, saugomos Nacionalinio augalų genetinių išteklių įstatymo.

Amorfofalai – tik šeštoje vietoje.