Kaip per dešimtmetį keitėsi Kauno piniginė

Nemaloni prievolė

Retas gyventojas, įmonės vadovas nekeikia prievolės mokėti mokesčius. Pykstama, kad jie per dideli, abejojama, ar leidžiami apgalvotai, išvengiant nereikalingo švaistymo.

Ne vienas kaunietis sako jau pavargęs nuo atsakymų po kreipimosi į savivaldybę prispyrus visuomeniniam reikalui – nėra pinigų, biudžetas neguminis.

Pusė miesto biudžeto išleidžiama švietimui: mokytojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams, švietimo įstaigoms išlaikyti, renovacijai. Iš miesto biudžeto remontuojamos gatvės, duobėtos įvažos, prižiūrimi skverai, parkai ir kita.

Atrodytų, yra dar tiek sričių, kurios yra itin apleistos ir finansinių injekcijų joms verkiant reikia. Yra dar ir ES fondai, valstybinės finansavimo programos, tuštinančios šalies, o ne miesto biudžetą.

Ar skaičiuodami apleistus objektus, sritis, neigiamus valdininkų atsakymus kada nors susimąstėte, iš kur suplaukia pinigai į Kauno biudžetą? Kiek jo iš tiesų sudaro gyventojų įmokos? Kaip biudžeto įplaukos pasikeitė per dešimtmetį? Kaip jį paveikė gyventojų emigracijos mastai? Gal Kaunas atrado nišą, kuria dar nesuskubo pasinaudoti kiti miestai, o gal atvirkščiai – miesto valdžia nepakankamai išnaudoja turimus resursus?

Apie tai kalbamės su Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vedėja Irena Jurkšaitiene ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo prodekane doc. dr. Egle Gaule.

Keitėsi metodika

2005 m. ir 2015 m. didžiausios įplaukos į Kauno biudžetą buvo pajamos iš mokesčių: atitinkamai apie 59,9 mln. ir apie 153,5 mln. eurų.

Neginčijamas miesto gerovės šaltinis – Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) srautas: atitinkamai apie 49,1 mln. eurų (65,3 proc. viso biudžeto) ir apie 131,3 mln. eurų (76,8 proc. viso biudžeto).

Atrodytų keista – gyventojų, kartu ir mokesčių mokėtojų, Kaune per dešimtmetį gerokai sumažėjo, tačiau Kauno biudžetą pernai pasiekė beveik trigubai didesnė GPM suma nei prieš dešimt metų.

"Pagrindinis su GPM susijęs pokytis, kuris įvyko per pastarąjį dešimtmetį, yra tas, kad keitėsi gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo mokestinių GPM pajamų. Prieš dešimtmetį šio mokesčio būdavo pervedama apie pusę, dabar savivaldybės jo gauna daugiau kaip 72,8 proc. Keitėsi pati socialinių įmokų ir kompensacijų skaičiavimo metodika bei mokėjimo funkcija buvo priskirta savivaldybės savarankiškai funkcijai, t.y., savivaldybėms perdavus socialinių išmokų mokėjimą, atitinkamai buvo sumažintos valstybės dotacijos savivaldybės biudžetui. Tad tai atsispindi savivaldybės pajamose", – aiškino E.Gaulė.

Kylant ekonomikai GPM surenkamumas savivaldybių biudžetuose didėjo ir dėl to, kad kilo gyventojų pajamos, minimalus darbo užmokestis. Be to, per dešimtmetį išplėsta mokesčių bazė. Dabar daugiau GPM surenkama nuo įvairesnių pajamų šaltinių, ne tik iš darbo užmokesčio apmokestinimo.

Išvyko ir pašalpų gavėjai

Ar galima bent apytikriai pabandyti paskaičiuoti, kokias pajamas prarado Kauno biudžetas dėl emigracijos?

E.Gaulė atkreipė dėmesį, kad iš Kauno išvykę gyventojai nebūtinai buvo dosnūs mokesčių mokėtojai, ne visi jie turėjo darbus. Jeigu turėjo, neaišku, kurios dalies išvykusiųjų kauniečių GPM lėšos patekdavo apskritai ne į Kauno, o į kitų savivaldybių biudžetus.