- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1991 m. sausio įvykių dienomis ryšių specialistai veikė sutartinai, išradingai, bendradarbiavo su kolegomis užsienyje, o kauniečiai tuo metu budėjo prie radijo ir televizijos objektų.
Kauniečiai nesutriko
Kai "Alfa" desantininkai Vilniuje užėmė Televizijos bokštą ir nutildė Eglę Bučelytę, šį vaizdą mačiusieji Kauno miesto savivaldybės pirmojo aukšto lange pastatyto televizoriaus ekrane, nesutriko.
Įvaža į savivaldybės pastatą tomis sausio dienomis jau buvo apsaugota sukrautais vienas ant kito smėlio maišais, o pastato viduje buvo išvedžiotos gaisrinės žarnos, stipria srove turėjusios nublokšti į vidų besiveržiančius sovietinius karius. Be to, grupė žmonių savivaldybėje registruodavo gyventojų, taksi vairuotojų pranešimus telefonu apie karinės technikos judėjimą mieste.
Dalis vyrų ir moterų, tą baisiąją naktį buvusių prie savivaldybės, nusprendė veikti – nutarė važiuoti į Vaižganto gatvę, kur plakė Kauno televizijos ir radijo techninė širdis – relinės jungties stotis (dabar – Kauno regiono siuntimo tarnyba).
"Tuo metu pagalvojome, kad jei agresoriai ir Kaune užimtų šį tarpukarį menantį pastatą, Lietuva liktų be ryšio su savo gyventojais. Tačiau Kauno radijas ir televizija netruko pradėti transliacijas. Kaunas vėl tapo laikinąja Lietuvos sostine, skleidusią informaciją ne tik mūsų šalyje. Kauno TV signalus, kuriuos buvo galima perduoti ir į palydovą, užfiksavo Suomija, Estija, Latvija ir net JAV", – pasakojo restauratorius Kostas Bielys.
Sunaikino savo dokumentus
Kostas prisiminė, kad savanoriai gynėjai, atvažiavę į Vaižganto gatvėje veikusią stotį, čia rado, atrodo, keturis darbuotojus ir kelis apsaugos vyrus. Stoties darbuotojai palankiai priėmė gal 30 beginklių gynėjų.
"Mes su Sauliumi Greičiūnu ėmėmės iniciatyvos organizuoti budėjimą stotyje – parinkome 24 vyrus šiam svarbiam tuo metu ne tik Lietuvai objektui saugoti. Moterų ir kelių įtartinai atrodžiusių vyrų paprašėme grįžti namo, palikome sargybą lauke", – pasakojo pašnekovas.
K.Bielys neprisimena gydytojo chirurgo, gyvenusio netoli šio svarbaus objekto ir atėjusio jo saugoti, pavardės, tačiau gynėjai nedvejodami perdavė vadovavimą gynybai būtent jam.
"Vadas mums patarė sunaikinti visus turimus su savimi dokumentus, bet kokį popieriuką, pagal kurį okupantai galėtų nustatyti suimto ar nužudyto asmens tapatybę ir paskui keršyti jo artimiesiems. Aš sunaikinau savo karinį bilietą. Beje, dabar negaliu įrodyti, kad dvejus metus tarnavau sovietų armijoje, ir mano darbo stažas dėl to sutrumpėjo", – palingavo galva Kostas ir prisiminė, kad vadas pažadėjo gynėjams, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, paslėpti juos Kauno klinikose, savo skyriaus palatose.
Padėjo "Caritas"
Pasak pašnekovo, tą naktį stotyje budėjęs jos darbuotojas Vytautas Valaitis gynėjams sakė, kad puolimo atveju jie privalo išlaikyti stotį neužimtą penkias minutes.
"Tiek laiko prireiktų perduoti į eterį paskutines žinias ir nutraukti visas relines jungtis taip, kad okupantai nesugebėtų skleisti pasauliui melo apie įvykius Lietuvoje", – teigė Kostas, budėjęs stotyje tris paras.
A. Kairio nuotr.
Pasak K.Bielio, namie jis buvo palikęs žmoną su septynerių metų sūneliu ir trejų metukų dukrele, tačiau ir antroji jo pusė tą Sausio naktį išvažiavo budėti į Juragius, patikėjusi vaikus prižiūrėti seneliams. Tuo tarpu stoties Vaižganto gatvėje gynėjai pakaitomis nusnūsdavo ant nežinia iš kur atsiradusių čiužinių, o dieną "Caritas" atstovės ir vienuolės atveždavo vyrams sumuštinių, kavos. Nors gynėjai nebadavo, tačiau patyrė didžiulį emocinį stresą. Jį apmalšino stotyje pasirodęs Šv.Antano bažnyčios kunigas.
"Jis mus palaimino, priėmė savanorio priesaiką, atleido nuodėmes ir suteikė Ligonio sakramentą, kurį įprastai vadiname Paskutiniu patepimu. Keista, bet tai mūsų neišgąsdino. Atvirkščiai – tai priėmėme kaip kunigo prašymą Viešpačiui sustiprinti dideliame pavojuje atsidūrusių stoties gynėjų dvasią", – prisiminė Kostas.
Prisimena Olegas
Kosto prisiminimus apie įvykius stotyje papildė interviu metu joje pasirodęs Olegas Kapitanovas, antenininkų grupės inžinierius. Jis stotyje dirbo ir 1991-ųjų sausio agresijos dienomis.
"Į darbą atėjau pirmadienį, sausio 14-ąją, grįžęs iš komandiruotės Tauragėje. Radau mūsų stoties teritorijoje daug žmonių – jie šildėsi prie daugybės laužų. Mūsų stoties teritorijos tvora iš išorės buvo apjuosta įvairiais automobiliais, o įvaža užblokuota statybiniais blokais. Mes su antenininkais mėginome sumontuoti savo teritorijoje rezervinę trumpųjų bangų anteną, važiavome į Juragius pakreipti ten anteną taip, kad Vilnius ir jo pakraščiai, netekę Televizijos bokšto, galėtų matyti televizijos transliacijas iš Kauno", – pasakojo Olegas.
Pražuvęs sąrašas
Dar po kelių dienų su antenininkų brigada Olegas išvažiavo kelti antenų ant gaisrininkų stebėjimo bokštelių Šalčininkų rajone, tiesė ten televizijos kabelius, kad visi Lietuvos pakraščiai matytų, kas vyksta šalyje.
"Gaila, kad tie pakraščiai nematė, kaip vienus beginklius vyrus, budėjusius mūsų stotyje, trečią dieną atėjo pakeisti tokie pat beginkliai Krašto apsaugos savanoriai – mane pribloškė šių žmonių, stojusių ginti laisvės, pasiaukojimas", – sakė Olegas.
Šiemet Kostas su Sauliumi Greičiūnu greičiausiai užsuks pas Olegą į stotį, o ne susitiks, kaip buvo įpratę per daugybę metų, prie jos. O kur renkasi kiti šio svarbaus objekto gynėjai?
Kostas nežino, nes neišliko jų sąrašo, buvusio pas seniai Amžinybėn iškeliavusį Sausio įvykių bendražygį. Vadinasi, šių vyrų pavardžių nėra Laisvės gynėjų, savanorių sąrašuose?
Trumpabangininkų patirtis
Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą. Norvegai atgabeno į Klaipėdą palydovinio ryšio terminalą "SATURN 3S-90", kurį mūsų specialistai paslėpė Uosto gatvės gyvenamojo namo palėpėje. Šis karinis ryšys veikė Sausio įvykių dienomis. Tačiau tai nebuvo vienintelis Lietuvos ryšio su pasauliu būdas.
Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą.
Kaunas nuo seno garsėjo radijo mėgėjų trumpabangininkų pasiekimais. Šios techninės sporto šakos klubui, veikusiam tuomečiame Kauno politechnikos institute (KPI, dabar Kauno technologijos universitetas – KTU), vadovavo Algis Kregždė – tarptautinės klasės radijo sporto meistras, treneris, daugkartinis pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionas, rekordininkas, įtrauktas į Pasaulio radijo sporto šlovės galeriją.
Kauniečiai trumpabangininkai jau turėjo didžiulę patirtį: būtent jie 1989 m. organizavo radijo ryšį su pirmojo trijų lietuviškų jachtų žygio per Atlantą dalyviais ir jį sėkmingai palaikė visos buriuotojų kelionės metu. Sausio agresijos dienomis politikai įvertino Kauno trumpabangininkų galimybes.
Talkino pasaulio radistai
"1991 m. sausį su mumis glaudžiai bendravo tuometis Kauno mero pavaduotojas Saulius Gricius, o mūsų klubo narys Juras Abromavičius, tapęs parlamente savanoriu, ragino mus būti pasirengusius palaikyti ryšį su visu pasauliu", – prisiminė A.Kregždė, organizavęs budėjimus KPI studentų bendrabutyje įrengtoje galingoje radijo stotyje. Joje budėję trumpabangininkai gaudavo žinių iš vilniečių kolegų, kurių technika nebuvo tokia moderni. Informaciją apie įvykius prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto kauniečiai per kelias minutes perduodavo pagrindinėms pasaulio informacijos agentūroms.
Tomis Sausio agresijos dienomis išryškėjo keliolika itin aktyvių pasaulio radistų mėgėjų, talkinusių kolegoms iš Kauno. Ypač išsiskyrė amerikietis Rodžeris Bartas. Jis perduodavo kauniečių siunčiamas į eterį žinias didžiosioms JAV žiniasklaidos priemonėms. Lietuva vėliau įvertino jo nuopelnus Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Klinikų kamino paslaptis
A.Kregždė prisiminė ir radijo stotį, įrengtą Kauno klinikose. Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos. Šią stotį įrengti padėjo KPI radijo klubo nariai, padedami kitų šios aukštosios mokyklos specialistų. Jie pagamino tokias antenas, kurias buvo galima per keliolika minučių iškelti ant itin aukšto Kauno klinikų kamino, ir transliacijos iš ten galėjo būti girdimos visame pasaulyje.
Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos.
Be to, tam atvejui, jei Lietuvoje būtų užimtos visos valstybinės radijo ir televizijos retransliavimo stotys, KTU radijo klubo nariai buvo sukūrę ir pagaminę 50 W galios radijo siųstuvus, skirtus sumontuoti automobiliuose. Tokiu siųstuvu – mobiliąja radijo stotimi, veikiančia vidurėmis bangomis, buvo galima teikti informaciją didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams.
Laisvė – didžiausias įvertinimas
Rengiantis galimam Kauno miesto savivaldybės pastato šturmui, KTU klubo trumpabangininkai ir čia įrengė radijo stotį, per kurią buvo galima palaikyti ryšį tiek su Aukščiausiąja Taryba Vilniuje, tiek su laisvuoju pasauliu. Beje, kruvinos agresijos akivaizdoje kauniečiai radistai buvo pasirengę ir elektroniniam karui su sovietų armija: jie ne tik klausydavosi okupantų kariškių pokalbių, bet ir buvo suplanavę bei parengę stabdyti radijo ryšį tarp sovietų tankų. Laimei, beveik visų tų priemonių panaudoti neprireikė.
Keista, kad visuose minėtuose postuose Kaune apie pusmetį dirbę ir budėję KTU radijo klubo nariai taip ir liko nepastebėti jokios valdžios, neįvertinti. Tačiau, A.Kregždės nuomone, didžiausias jiems įvertinimas – apginta Lietuvos laisvė!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą17
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...