Kaip „Kauno akcentai“ keičia miesto veidą | kl.lt

Kaip „Kauno akcentai“ keičia miesto veidą

Vieni "Kauno akcentų" darbai sulaukia daugiau, kiti – mažiau kauniečių simpatijų, tačiau abejingų tam, kas vyksta miesto centre ir prieigose, nėra. Greitai jų turėtų atsirasti dar daugiau.

Žiūrėkite į viršų

Senamiestis, miesto centras ir jo pakraščiai nuolat blaško praeivių dėmesį. Vienoje gatvėje vyksta intensyvios statybos, kitoje – renovuojami seni namai.

Žvilgsniai šokinėja nuo vieno taško prie kito, o didžiausioje pėsčiųjų gatvėje, ties "Aušros" gimnazija ir Tado Ivanausko muziejumi nevalingai kyla į viršų. Dar nuo praėjusių metų vasario čia kybo menininko Tado Vosyliaus kurta instaliacija – viena iš "Kauno akcentų" laimėtojų. Maždaug 8 kg svorio, daugiau nei 4 m ilgio meno kūrinys vaizduoja valtį ir joje sėdintį žvejį su meškere rankoje.

Pagal pirminį planą instaliacija turėjo pakibti kitoje vietoje – Laisvės alėjos atkarpoje tarp SEB ir Šiaulių bankų. Vienas iš darbą laikančių lynų turėjo būti pritvirtintas prie daugiabučio, tačiau pastarojo gyventojai nesutiko ir taip valčiai lėmė kitą uostą.

"Idėja puiki, tačiau buvo galima paieškoti tinkamesnės vietos", – dengdama akis nuo kaitrių spindulių kaunietė Irena neslėpė, kad meno kūrinį sunku pamatyti ne tik saulėtą dieną. Debesų fone valtis esą ištirpsta ir apniukusiomis dienomis. Prieš paleisdamas idėją irtis virš praeivių galvų, T.Vosylius svarstė, ar nereikėtų ją padaryti šviečiančią. Deja, planai taip ir liko neįgyvendinti.

Teko sulaukti kritikos, kad konkursai vyksta, o rezultatų nėra. Sakėme: kantrybės, ateis laikas ir ims dygti kaip grybai po lietaus.

"Jei atvirai, ją pamačiau tik prieš kelis mėnesius. Anūkas sušuko: "Močiute, kas ten?" – Irena juokėsi, kad net ir tada atsitiktinai skridusį droną ji pamatė greičiau nei įspūdingo dydžio meno kūrinį.

Išsibarsčiusios kriauklės

Eidami pro Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą požeminės perėjos link žvilgtelėkite po kojomis – grindinyje ieškokite ne judančių plytelių, o bronzinės kriauklės.

Tokią pat turėtumėte pastebėti Vilniaus ir M.Daukšos gatvių sankirtoje, Aleksoto gatvėje prie Perkūno namo ir V.Putvinskio gatvėje prie Žaliakalnio funikulieriaus. Būta minčių kriaukles įmontuoti ir į Laisvės alėjos grindinį, tačiau dėl pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos planai atidėti. Ką simbolizuoja šie ženklai? Šv.Jokūbo kelią, kuris driekiasi per Ispaniją. Piligrimų tikslas yra pėsčiomis pasiekti Santjago de Kompostelos katedrą, kur palaidoti šventojo palaikai. Prieš kurį laiką Šv.Jokūbo kelias buvo pradėtas žymėti Dzūkijoje. Juo einant nuo Punios per Birštoną galima pasiekti Kauną, o keliautojus kas 200 m sveikina mėlyname fone pieštos geltonas kriauklės.

Vilniaus ir Birštono gatvės požeminė perėja, jungianti Naujamiestį su Senamiesčiu, bene labiausiai gausi "Kauno akcentų". Šių metų vasarį čia atsirado Karolio Nekrošiaus meninė instaliacija "Transition", lubose žyminti atstumus nuo perėjos iki atitinkamų miesto centro objektų. Ant rusvų plytelių įspausti Senamiesčio taškai, ant pilkų – Naujamiesčio.

Nesibaiminkite, centro maršrutas neprispaus jūsų galvų – instaliacija, pagaminta iš lengvo aliuminio, iš po kurio sutemus sunkiasi modernus apšvietimas.

"Kiek nedaug reikėjo, kad ne itin jauki perėja virstų traukos vieta", – menininko darbą gyrė kaunietė Vita.

Ne visi supranta

Įveikę požeminę perėją ir vėl išvydę dienos šviesą Vilniaus gatvėje, pasukite galvą kairiau ir pasveikinkite vieną naujausių miesto akcentų – menininko Luko Š̌iupš̌insko darbą "Zen triušis". Pagal pirminį sumanymą medituojančio gyvio skulptūrą buvo planuojama įrengti vaizdingoje vietoje Nemuno krantinėje, galiausiai pasirinktas miesto centras.

Nors ant požeminės perėjos triušis sumontuotas prieš savaitę, jau spėjo sulaukti pačių įvairiausių vertinimų.

"Tikrai nepasakyčiau, kad čia triušis. Veikiau – mopsas", – naująjį požeminės perėjos gyventoją iš visų pusių apžiūrėjo autobuso lūkuriavusi ponia Adelija.

Tuomet iš rankinės išsitraukė akinius ir pabalnojusi jais nosį ėmė garsiai skaityti užrašą triušio užnugaryje: geriausia taktika kiškių lenktynėse jose nedalyvauti.

"Ką tuo norėjo pasakyti autorius?" – gūžtelėjo nesusipratusi miestietė.

Dar vienas "Kauno akcentas", tiksliau – bent keliolika jų įrengti Rotušės aikštėje ir jos prieigose. Idėją "Diafragma" įgyvendino Dariaus Augulio įmonė.

Kalbinti miestiečiai vienbalsiu tvirtino, kad fotoaparato objektyvus menantys dviračių laikikliai ne tik puošia aikštę, bet atlieka tiesioginę savo funkciją – kol geri kavą vienoje iš Rotušės kavinių, dviratę priemonę saugo diafragmiški dviračių stovai.

Mielai pozuoja su A.Mapu

Vienas populiariausių "Kauno akcentų" darbų – žydų kilmės rašytojo, moderniojo hebrajų romano pradininko Abraomo Mapu skulptūrinė kompozicija.

Simboliška, kad šis Martyno Gaubo darbas pastatytas ne Vilniaus ar M.Daukšos, o A.Mapu gatvėje, stiklo studijos ir "Ars et mundus" galerijos pašonėje. Kaip buvo teigiama projekto kūrimo metu, autorius siekė ne tik statiškai pavaizduoti žinomo kultūros veikėjo figūrą, bet įtraukti ir praeinančius žmones – būtent todėl šalia skulptūros atsirado kėdės, skatinančios prisėsti šalia ir pabendrauti su A.Mapu.

Regis, M.Gaubo lūkesčiai viršyti su kaupu. Anot Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, virtualioje erdvėje jis nuolat pastebi nuotraukas, kuriose žmonės pozuoja nuotaikingai sukritę ant kėdžių šalia kepurėto besišypsančio litvako.

"Tai yra vienas mėgstamiausių miestiečių kūrinių, atliktų per "Kauno akcentų" programą ir mano asmenine nuomone – vienas labiausiai pavykusių", – santūriai pasidžiaugęs pastarojo darbo sėkme, iš Senamiesčio S.Rimas persikėlė į Vytauto prospekto, Donelaičio ir Parodos gatvių sankirtą, kur įtupdytas dailininko Naglio Ryčio Baltušniko darbas.

Nors yra pirmoji aikštė pasaulyje, į kurią negalima patekti ir netgi pamatyti ją stovint ant šaligatvio, Fluxus įkūrėjo Jurgio Mačiūno vardu pavadinta aikštė, anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, populiarumu mažai nusileidžia A.Mapu kompozicijai.

"Žmonės vis bando nelegaliai kirsti gatvę ir patekti į ją", – apie smalsiausiųjų bandymus padaryti tai, kas sunkiai įmanoma, kalbėjo S.Rimas.

Paminklas žydams atminti

Smarkiai nenutolome nuo žydų tematikos ir Senamiesčio – automobiliu įveikę Petro Vileišio tiltą, variklį išjungėme Slabadoje, šalia 21-uoju numeriu žymėto A.Kriščiukaičio gatvės dviaukščio.

Dar prieš gerą pusmetį jis tebuvo senas namas, dabar – Kauno ir Vilijampolės akcentas, kurį sukūrė menininko Vytenio Jako rankos. Darbu "Degantys akmenys" idėjos autorius siekė ne tik prikelti namą, stovintį greta obelisko, įamžinusio Kauno žydų geto teritoriją. Kartu su būriu bendraminčių kūrėjas troško pabrėžti lietuvių požiūrį į žydų kultūrinio ir istorinio paveldo svarbą, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

Būrys menininkų savo jėgomis tinkavo namo fasadą, vėliau ant jo klijavo skirtingų dydžių veidrodžių atraižas. Likusias vietas uždažė įvairiomis spalvomis. Viename iš namo kampų įtupdė gėlę, kitame – du rankomis susikibusius vaikus. Jie, anot V.Jako, simbolizuoja žydų ir lietuvių bendrystę, kaimynystę ir susitaikymą.

V.Jakas įsitikinęs, kad "Degantys akmenys" – tramplinas didesniems sumanymams. Laikui bėgant šioje vietoje, jo manymu, galėtų veikti šiuolaikinis žydų muziejus.

Padidėjo žmonių dėmesys

Name šiuo metu gyvena dvi moterys. Viena jų – Angelija Gūdžiuvienė, akylai stebėjusi darbo eigą, o menininkus vaišinusi ne tik arbata su sumuštiniais, bet ir karštaisiais patiekalais.

"Aš čia nuo pat gimimo – 1948-ųjų", – paklausta ar tiek pat dešimtmečių skaičiuoja ir namas, moteris purtė galvą. Tikrojo dviaukščio amžiaus esą negalėjo pasakyti ir jos mama, anuomet čia gyvenusi su savo seserimi bei broliu. Laikas, anot A.Gūdžiuvienės, smarkiai pakeitė aplinkinį vaizdą. Neliko akmenimis grįstos gatvės – ji išasfaltuota ir išplatinta. Sovietmečiu aplink stovėjusios lūšnos nugriautos, o jos namas liko nejudintas.

"Kas galėjo pagalvoti, kad įvyks toks virsmas", – pro lauko duris svėrėsi namo gyventoja, o paklausta, kaip pasikeitė gyvenimas po V.Jako prisilietimo, nusijuokė. Žmonės esą stoja kur kas dažniau. Vieni iš kišenių traukia mobiliuosius telefonus, kiti – stovus su kameromis. Pro šalį einančios dailiosios lyties atstovės neretai stabteli prie veidrodžių pasitaisyti šukuosenas ar paryškinti nusitrynusias lūpas.

"Gyvenimas teka įprasta vaga. Netrikdo nei žmonės, nei automobilių srautai, kurie nenutrūksta kiaurą parą. Vienas dalykas tik neramina – netvarka. Anksčiau pati tvarkydavau aplinką šalia obelisko, dabar dėl sveikatos negaliu to daryti", – A.Gūdžiuvienė vylėsi, kad į jos kalbas dėmesį atkreips atsakingi asmenys.

Darbų bus dar daugiau

Ar dar pamenate Prancūzijos rašytojo Antoine'o de Saint-Exupery pasaką "Mažasis princas"? Jei ne, tuomet privalote apsilankyti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode.

Klausiate kam? Geriausiai į šį klausimą atsakytų skulptorius Tadas Vosylius, tarp rožių ir kitų žiedų nutupdęs skulptūrą, primenančią Mažojo princo planetą.

Meno kūrinys, pavadintas "Planeta X", sveria maždaug 4 t ir yra pagamintas iš stipriai emaliuoto balto betono. Skulptūrą, kurios diametras daugiau nei 4 m, menininkas kūrė daugiau nei keturis mėnesius. Tai ne vienintelis T.Vosyliaus darbas. Skulptorius ruošiasi įgyvendinti dar dvi konkurse "Kauno akcentai" laimėjusias idėjas – "Molas" ir "Lenktynės". Pastarajam sumanymui virtus kūnu, Jonavos gatvės žiedinėje sankryžoje ratu turėtų skrieti žirgai. Menininkui įtvirtinus skulptūras, teritorija bus apsodinta daugiamečiais augalais. Jie atsidurs skulptūrų užnugaryje.

Įsisukusi "Kauno akcentų" darbų ruletė Kauno paveldosaugos skyriaus vadovą itin džiugina. Tiesa, kelias iki dabartinės būklės esą nebuvo trumpas.

"Teko sulaukti kritikos, kad konkursai vyksta, o rezultatų nėra. Sakėme: kantrybės, ateis laikas ir ims dygti kaip grybai po lietaus", – darbais, kurie įgavo pagreitį džiaugėsi pašnekovas. Vien šiemet, S.Rimo skaičiavimais, žadama įgyvendinti iki dešimties "Kauno akcentų" projektų. Vienas jų – Vytis, kurio darbų pradžia paskelbta praėjusią savaitę.

"Dar vienas įrengtas šią savaitę – "Ekomobilis" prie Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto, – Kultūros paveldo skyriaus vedėjas miestiečius ragino būti budrius ir ieškoti ženklų, keičiančių miesto veidą. – Tai gali būti savotiškas žaidimas. Kodėl gi ne?"

Ne projekto dalyvis

Beklaidžiojant "Kauno akcentų" maršrutu, akis užkliuvo už nykštuko, stovinčio ant pėsčiųjų tilto, vedančio "Žalgirio" arenos link. Lentelė po mažylio kojomis skelbė, kad gero linkintis nykštukas – miesto partnerio Vroclavo dovana.

"Tai taip pat miesto akcentas, tik atsirado jis ne pagal "Kauno akcentų" programą. Vroclavas buvo 2016 m. Europos kultūros sostinė, o nykštukas tarsi simbolizuoja estafetę, kurią Vroclavas perdavė Kaunui, – baigdamas pokalbį S.Rimas kvietė ne tik pasveikinti tiltą saugantį, rankoje gėlę gniaužiantį svečią iš kaimyninės šalies, bet ir pasidomėti nykštukų svarba Vroclavui. – Jie yra miesto simbolis. Vietiniai tiki, kad nykštukai padeda klestėti miestui."

Pasirodo, pirmieji požemių gyventojai ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste atsirado 2005 m. ir nuo tada jų skaičius auga kaip ant mielių. Ne veltui miesto svečiams, norintiems sumedžioti visus mažuosius vroclaviečius, yra išleistas specialus žemėlapis ir sukurta programėlė išmaniajam telefonui. Maža to, jau ne vienus metus veikia interneto puslapis, kuriame galima rasti kiekvieno nykštuko aprašymą ir istoriją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cioce

cioce portretas
kai prades veikti šiukšlių deginimas (o dar ir Vilniaus šiukšlių priglausime) --- pasikeis ir kvapas

Israuti lengviau nei uzauginti

Israuti lengviau nei uzauginti portretas
Na man tai kol kas apgailetinai atrodo prie Vilijampoles tilto zieđo pasodinti ir jau speje apdziuti ir nugelsti miskantai. Ne is tolo neprimena to,kas buvo rodyta reklaminej nuotraukoj. Akivaizdu, kad per tokia sausra netinka sodinti augalus arba pasodintus reikia ypatingai priziureti.

A.

A. portretas
Visgi, marketingo ir unikalumo prasme geriausi darbai tai.. Vroclavo nykštukas ir Fluxus aikštė..
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių