Kaip LDK laikotarpiu atsirado ir keitėsi Kauno herbas?

1408 m. vasarį Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kauno miestiečių bendruomenei suteikė miesto teisę. Savivaldos privilegija Magdeburgo teisės pagrindu reiškė, kad miestas tapo savavaldžiu teisminiu ir administraciniu subjektu, o jo veiklos pagrindas turėjo būti amatai ir prekyba.

Vytauto paskelbta savivaldos privilegija ženklino naujo, jau miestietiško gyvavimo laikotarpio, pradžią. Tai tapo didžiausiu miesto turtu, galimybe burtis naujai miestiečių bendruomenei. Kas buvo privilegijos iniciatoriai: patys miestiečiai, valdovas, o gal siekis įkurti savivaldų miestą buvo abipusis, nėra aišku.

Privilegijoje nebuvo nurodymų, kaip tvarkyti miesto vidaus reikalus. Vytautas sąmoningai miesto vidaus tvarką paliko patiems miestiečiams. Kita vertus, miestiečiai tikrai ne viską sprendė patys. Miesto herbo simbolikos parinkimui valdovo žodis buvo būtinas. Nekyla abejonių, kad taurą Kauno miesto herbo simboliu parinko būtent Vytautas ir šis sprendimas turėjo pagrindą: stiprus, protėvių gerbtas ir liaudies kūryboje apdainuotas tauras buvo laikomas jėgos ir taurumo simboliu. Aršias kovas su Vokiečių ordinu praeityje išgyvenusiam Kaunui tokia simbolika labai tiko.

Kas atvaizduota iš tikrųjų?

Lietuvos heraldikos specialisto Edmundo Rimšos nuomone, Kauno herbe vaizduojamą gyvūną tikslingiausia vadinti tauru, nors nenusižengtume taisyklėms jį pavadinę ir buivolu. Viduramžių heraldikoje buivolas sujungė jaučio, tauro ir stumbro įvaizdžius. Dėl šios priežasties ne visi tyrinėtojai praeityje turėjo bendrą nuomonę.

Vokiečių sfragistikos tyrinėtojas Bernhardas Engelis Kauno miesto antspaude matė stumbrą. Antai pirmasis Kauno miesto muziejaus direktorius Konstantinas Gukovskis Kauno rotušėje surastame antspaude įžiūrėjo buivolą. Tadas Daugirdas neabejojo, kad tai tauras, o lenkų kolekcininkas Wiktoras Wittygas viename XVIII a. antrosios pusės antspaude esantį gyvūną įvardijo netgi elniu.

Nekyla abejonių, kad taurą Kauno miesto herbo simboliu parinko būtent Vytautas ir šis sprendimas turėjo pagrindą: stiprus, protėvių gerbtas ir liaudies kūryboje apdainuotas tauras buvo laikomas jėgos ir taurumo simboliu.

Lenkų numizmatas Marianas Gumowskis teigė, kad tai stumbras. Juk 1540 m. Kauno antspaude vaizduotas gyvūnas skyrėsi nuo savo pirmtakų: buvo apžėlęs gaurais ir turėjo ilgą barzdą. Prisiminus 1523 m. Krokuvoje išleistą karalienei Bonai dedikuotą žymaus Renesanso poeto Mikalojaus Husoviano poemą "Giesmė apie stumbrą", Lietuvos girių puošmeną išgarsinusią visoje Europoje, – stumbro pasirinkimas atrodo visai tikėtinas. Tačiau vis dėlto šis gyvūno įvaizdis būdingas tik XVI a. antspaudui ir vienam koklių meistrui, 1643 m. barzdotą gyvūną vaizdavusiam glazūruotuose ir paprasto molio krosnies plytelėse.

Vėlesniais laikais buvo grįžta prie senosios ikonografijos: gyvūnas vaizduotas be gaurų ir barzdos. Šiandien rimtesnių diskusijų jau nevyksta, sutariama, kad miesto herbe vaizduojamą gyvūną reikia tapatinti su tauru.

Nuolatinė kaita

Miesto herbo samprata ir stilius neatsiejami nuo konkrečios epochos sociokultūrinės aplinkos. Dažniausiai keisdavosi herbinio skydo stilius, kartais – herbo figūros vaizdavimas. Dailės stiliai, kultūrinės mados lemdavo herbo stiliaus naujoves, pokyčius inicijuodavo ir miestų savininkai ar net patys miestiečiai. Neretai užkariautojai stengdavosi pakeisti miesto simboliką. Taigi visų miestų heraldikai būdingi pokyčiai, todėl Kaunas – ne išimtis.

Kauno miesto herbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu keitėsi keletą kartų. Herbinio skydo pokyčius lėmė jau minėta dailės stilių kaita, tauro vaizdavimas taip pat patyrė nežymių transformacijų, tačiau bene labiausiai intriguoja kryžiaus vaizdavimo miesto herbe aplinkybės.

Daug duomenų apie pirmąjį miesto antspaudą nėra. Jo spaudas galėjo žūti XV a. viduryje, prieš 1463 m. įvykusiame Kauno gaisre, kai ugnis pasiglemžė Vytauto ir kitų valdovų miestui suteiktas privilegijas. 1493–1533 m. buvo naudotas jau kitas spaudas. Vėlyvajame gotikos herbiniame skyde buvo vaizduojamas išilgai per žemę į dešinę pusę einantis tauras. Virš jo nugaros buvo įkomponuotas lygių, truputį platėjančių galų kryžius. Aplink herbą mažomis gotikinėmis raidėmis įrašyta lotyniška legenda – Kauno miesto herbas.

Šis antspaudas susijęs su Aleksandro Jogailaičio 1492 m. privilegija. E.Rimšos nuomone, kryžius atsirado Kauno vokiečių bendruomenės iniciatyva. Jie sudarė žymią miesto piliečių dalį, vokiečių kalba dominavo korespondencijoje ir teismuose, bendruomenė buvo stipri ekonomiškai, be to, savo rankose turėjo miesto valdžios vairą, todėl reikalavo iš valdovo ne tik miesto teisių patvirtinimo ir jų išplėtimo, bet ir savojo tapatumo simbolinio įprasminimo. Taip Vytauto laikų lietuviškąjį taurą papuošė vokiškumą liudijantis riteriškas kryžius.

1540 m. viduryje šiuo spaudu buvo tvirtintas paskutinis dokumentas ir jau po keleto mėnesių Kaunas turėjo kitą, daug didesnį, 54 mm skersmens antspaudą, kuris miesto raštinėje buvo naudojamas iki 1548 m. Su herbo pakitimais tyrinėtojai sieja karalienę Boną, kuri tuo metu valdė Kauno seniūniją ir darė įtaką miesto gyvenimui. Herbas buvo įkomponuotas į renesansinio stiliaus skydą, jame vaizduojamas ant žemės stovintis, gaurais apžėlęs ilgabarzdis tauras. Tarp ragų jam įkomponuotas lotyniškas kryžius su nukryžiuotoju. Istoriko Zigmunto Kiaupos nuomone, Bona nesutarė su Prūsijos hercogu Albrechtu, todėl galėjo inicijuoti kryžiaus pakeitimą. Apie 1560 m. miesto raštinėje atsirado mažesnis, 35 mm skersmens renesansinis herbinis antspaudas, tačiau, išskyrus jo dydį, mažai kuo skyrėsi nuo anksčiau aptartojo.

Karo įtaka

Vadinamojo Tvano laikotarpiu Lietuva patyrė Rusijos karinę invaziją. Karo metu sudegė arba kitaip dingo beveik visi iki tol naudoti Kauno spaudai. Tačiau jau XVII a. antrojoje pusėje magistratas ir suolininkų teismas turėjo pasigaminę kitus. Antai 34 mm skersmens mažasis herbinis antspaudas, pirmą kartą panaudotas 1668 m., raštinės apyvartoje išbuvo daugiau kaip 100 metų. Šiame antspaude buvo ir pakeitimų: taurui nuimta barzda.

Iš šio laikotarpio žinomas dar vienas visai mažas, 28 mm skersmens Kauno miesto herbinis antspaudas, kuriuo greičiausiai buvo antspauduojami kasdieniai mažesnės vertės raštai. Magistratas mažojo antspaudo spaudą išsaugojo daugiau kaip 100 metų, jis pergyveno Šiaurės karą, miesto gaisrus ir maro epidemijas.

Valstybės saulėlydis

Lotyniška Kauno miesto antspaudo legenda – sigillum civitatis kavvnen – iš esmės nesikeitė visą LDK laikotarpį, tik XVIII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais įvyko pokyčiai, Kauno magistratui nusprendus pasigaminti didesnį antspaudą. Tuomet iki pat amžiaus pabaigos miesto raštinė dokumentus tvirtino spaudu, kuris skelbė, jog tai: Šventosios Karališkosios Didenybės Kauno miesto tarėjų antspaudas.

Naujasis herbinis antspaudas pirmą kartą miesto dokumentuose pasirodė 1779 m. ir išliko Kauno raštinėje iki XVIII a. pabaigos. 49 mm skersmens antspaudo vaizdulyje buvo įkomponuotas apvalus herbinis skydas, kurį puošė rokokinio stiliaus kartušas. Jame vaizduojamas ant žemės stovintis su vėl pakelta priekine dešine koja tauras, kuriam tarp ragų įstatytas didelis lotyniškas kryžius su nukryžiuotoju.

E.Rimša pastebi, kad Kauno miesto istorijoje tai pirmasis ir vienintelis tarėjų herbinis antspaudas. Iki tol magistratas naudojo vadinamąjį miesto antspaudą. Dar vienas didesnis spaudas buvo pagamintas po Rotušės rekonstrukcijos (1771–1780). Tai rodo, kad Kaunas buvo atsigavęs ir daug dėmesio skyrė reprezentacijai.

Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792) Kaunas magistrato antspaudo skersmuo siekė net 64 mm. Klasicistiniame iš šonų girliandomis papuoštame herbiniame skyde, kurį juosė legenda lenkų kalba, vaizduojamas ant žemės stovintis su pakelta priekine koja tauras, kuriam tarp ragų –  lotyniškas kryžius.

1795 m., po paskutiniojo valstybės padalinimo, magistrato antspaudas buvo išimtas iš Kauno raštinės. Kauniečiai naujo spaudo jau nebegamino, o po metų susigrąžino iš miesto archyvo iki valstybės reformų naudotą tarėjų spaudą. Taigi XVIII a. pabaigos Kauno magistrato herbinis spaudas buvo paskutinis, kurį miesto raštinė pasigamino ir naudojo LDK laikais.

Publikacijoje remtasi literatūra:

E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

Z.Kiaupa, Kauno istorija. T. 1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų, Versus Aureus, 2010.

Z.Kiaupa, Apie XV–XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą // Kauno istorijos metraštis. 2009, t. 10, p. 7–22.

Iliustracijų šaltinis: E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?

? portretas
užuojauta piliečiams su suminkštėjusia atmintimi-pagonių garbintojams. kur pagoniškoje Lietuvoje buvo didingos pagonių šventovės? gal tos ant kurių raudonos žvaigždės kabojo?

Pogonis to >pagonis

Pogonis to  >pagonis portretas
O tamsta gerbiamasis kryžininke jodinėk kaip Jėzus - vogtu asiliuku, ko įsėdai į vokišką mašiną? Ir toliau melskis kapų urvuose - katakombose, ko užgrobei didingas pagonių šventoves ir išauksavai kaip savo!

...

... portretas
Taip, paseno herbas, reikia karvę krabu pakeist.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių