Kaunas kovai su spūstimis pasitelkė išmaniąsias technologijas

„Eismo srauto didėjimas ir automobilių skaičiaus augimas, spūstys yra neišvengiamas gerėjančio gyvenimo palydovas. Per pastaruosius ketvertą metų, kad ir kaip mes benorėtume, kad žmonės vis daugiau rinktųsi alternatyvius kelionės būdus, mieste ir Kauno rajone registruotų transporto priemonių padaugėjo beveik 20 proc. ir neišvengiamai susiduriame su dideliais iššūkiais“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šiuo metu iš 135 mieste esančių šviesoforų naujojo centro specialistai gali stebėti ir valdyti 115. Tai padeda užtikrinti, kad būtų laiku reaguojama į gedimus ir nesutriktų mieste veikiančios vadinamosios žaliosios bangos, o eismo dalyviai neužtruktų spūstyse.

„Bent smulkiausias gedimas gali turėti lemiamos įtakos ir išbalansuoti viso koridoriaus darbą. Dėl to būtina stebėti monitorius, kuriuose matoma visa šviesoforinė įranga ir bet koks gedimas ar ryšio sutrikimas iš karto yra matomas ir į jį eismo valdytojai gali reaguoti“, – sakė P. Keras.

Kaune šiuo metu veikia 15 skirtingo ilgio tokių eismo koridorių. Naujajame centre įdiegta programinė įranga leidžia valdyti kelių sankryžų šviesoforus vienu metu: šiuo metu tokia sistema veikia Užnemunės, Marvelės bei Veiverių gatvių sankryžose, o netrukus bus baigta diegti Savanorių ir Taikos prospektų koordinuoto eismo koridoriuose.

Šiame centre dirbantis šviesoforinės įrangos derintojas Darius Zaloga žurnalistams sakė, kad dabar gali greičiau reaguoti į iškylančias problemas.

„Vienuolika sankryžų dabar matome realiai, jų skaičius išaugs iki trisdešimties. Taip pat turime monitoringo programas, prie kurių prisijungę galime tiesiogiai valdyti srautus ir atsiradus problemai ją spręsti“, – kalbėjo jis.

Šio centro specialistai dalyvauja ir reguliuojant eismo srautus tais atvejais, jei kurioje nors gatvėje uždaromas eismas rekonstrukcijai. Jie gali realiu laiku keisti pralaidumą, kai suintensyvėja srautas. Tai kelis mėnesius buvo išbandoma vykstant krepšinio rungtynėms, kai inžinieriai pakeisdavo šviesoforų režimą ir pagerindavo pralaidumą miestiečiams vykstant iš „Žalgirio“ arenos Kauno centre.

Jie taip pat reguliavo srautus uždarius viaduką rekonstruojamame Ateities plente.

„Gavome informaciją, kad bus uždaryta kelio atkarpa Ateities plente, todėl supratome, kad Taikos prospekte srautai padidės, reikėjo pakoreguoti Taikos prospekto šviesoforą taip, kad suvaldytume situaciją“, – pasakojo specialistas.

Eismo valdymo centras taip pat gauna duomenis apie automobilių srautus ir jų vidutinį greitį kas valandą: šie duomenys leis geriau atsižvelgti į realią situaciją vykdant rekonstrukcijas ir modernizuojant sankryžas.

„Nuolat čia suplauks visi sankryžų ir eismo srautų duomenys ir pagal tai bus modeliuojamos naujos programos, bus keičiamas sankryžų valdymas optimizuojant jį“, – kalbėjo P. Keras.

Pasak savivaldybės, papildomų lėšų šiam centrui skirti nereikėjo – jis įrengtas optimizuojant veiklą ir pakeičiant kai kurių Kauno gatvių apšvietimo darbuotojų pareigybes.

Apie EVC

Šiuo metu monitoringo programų pagalbą stebimos 115 miesto sankryžų ir pėsčiųjų perėjų iš 135. Iš 11 sankryžų šiuo metu gaunamas ir vaizdas. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus galima stebėti 30 svarbiausių miesto sankryžų. EVC šiuo metu taip pat turi galimybę stebėti eismo srauto judėjimo greitį visose miesto gatvėse.

Išmaniosiose sankryžose sumontuoti eismo davikliai renka informaciją apie eismo srautus ir sudaro galimybę eismo valdymo centro specialistams operatyviai reaguoti ir pavyzdžiui, sumažinti arba padidinti sankryžos pralaidumą tam tikra kryptimi, taip automatiškai sumažinant spūstis.

EVC darbuotojai, vadovaudamiesi eismo srauto greičio gatvėse istorija, šviesoforų surinktais eismo srautų duomenimis bei gaunama vaizdo informacija, kuria ir tobulina eismo valdymo planus sankryžose.

EVC specialistai visą parą operatyviai reaguoja į bet kokius šviesoforų veiklos sutrikimus, šalina atsiradusius gedimus. Esant poreikiui, staiga pasikeitus eismo srautams dėl  masinių renginių, pasikeitus eismo tvarkai mieste ar pan., realiu laiku keičia eismo planus, didina sankryžų laidumą viena ar kita kryptimi. („Žalgirio“ arena, Ateities pl. ir pan.)

EVC dirbantys specialistai prižiūri tiek šviesoforų veiklą, tiek ir viso miesto apšvietimą, operatyviai reaguoja į gedimus ir juos pašalina.

Pagrindinės EVC veiklos

Eismo stebėjimas realiu laiku. Šiuo metu yra 11 šviesoforinių sankryžų, kuriose galime stebėti realų transporto srautų judėjimą. Tai ženkliai palengvina darbą programų koregavime, optimizavime, taip pat esant poreikiui galima pakeisti šviesoforo darbo režimą, koreguoti fazių trukmes. Greitu metu planuojama tokių stebimų sankryžų turėti 30.

Transporto srautų analizės. Stebint transporto srautų pasiskirstymą įvairiomis paros valandomis galima optimizuoti šviesoforų darbo programas.

Programų sudarymas pasibaigus renginiams miesto centre. Specialių programų paleidimas pasibaigus didesniems renginiams miesto centre. Kadangi dažniausiai renginiai baigiasi vėlai vakare, kai mieste eismas yra ženkliai mažesnis, tai atsiranda galimybė suteikti norimoms pasirinktoms kryptims ilgesnį žalio signalo laiką nei įprastai ir taip sumažinti spūstis kurios galėtų atsirasti pasibaigus renginiui kai vienu metu iš vienos vietos išvyksta didelis kiekis žmonių.

Žalių bangų/koordinuoto eismo koridorių veikimo priežiūra/tikrinimas. Stebima ar veikimas yra tinkamas ir toks koks turi būti, atsiradus gedimui vykstama pašalinti gedimą.

Bendradarbiavimas su policija (jiems aktuali informacija, kuri matosi vaizdo detekcinėse kamerose, kadangi vaizdo įrašai yra saugomi).