Kaunas naujakurius vilios naujais pastatais

Vienas po kito rengiami investiciniai projektai rekonstruoti senus pastatus Kauno centre, įrengiant juose gyvenamuosius butus. Atrodo, kad miestiečių susižavėjimas kaimu ir noras kurtis užmiestyje ima blėsti. Ar dėl to miesto centre taps jaukesnis ir gyvesnis?

Grįžta atgal

"Pagaliau gyventojai ir verslininkai suprato, kad blogai gyventi laukuose. Ten turi nuosavą namą, daug žolės, bet gimus vaikams vienas iš šeimos narių turi tapti vairuotoju. Tai tikrai nepatogu ir negerai", – naujausias tendencijas giria Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Statistika skelbia, kad būtent Centro seniūnijoje per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo gyventojų, tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Gedimino gatvės apleisti buvusios spaustuvės pastatai turėtų virsti gyvenamaisiais daugiabučiais. Totorių gatvėje veikusios ligoninės pastatuose taip pat bus siūloma apsigyventi kauniečiams. Naujakurių lauks nauji butai viename iš Laisvės alėjos kiemų, o Senamiesčio gerbėjams atsiras galimybė įsikurti Raguvos gatvėje. Savivaldybės urbanistai sako, kad tokių gyventi pritaikytų kvartalų ar namų pačioje miesto širdyje netrukus atsiras ir daugiau.

Kad kauniečiai vis dažniau dairosi sau namų Kauno centre, pasak N.Valatkevičiaus, rodo ir savivaldybės atlikta bendrojo plano stebėsena.

"Remiantis ja, palyginti su 2013 m. duomenimis, dvigubai padaugėjo žmonių, perkančių ar norinčių nusipirkti būstą būtent ten, kur yra visa reikalinga infrastruktūra: mokyklos, darželiai, parduotuvės, sporto mokyklos. Ši tendencija yra labai gera", – įsitikinęs miesto vyriausiasis urbanistas.

Anot N.Valatkevičiaus, miesto bendrajame plane centrinėje miesto dalyje, kur yra dykros ar nesutvarkyti pastatai, prioritetas teikiamas būtent gyvenamajam būstui, kad žmonės nebėgtų iš centro, nes miestui reikia žmonių.

Butai – ne biurams

"Manau, kad tendencija gyventi centre yra gera", – įsitikinęs ir architektas Evaldas Barzdžiukas. Jis prisipažino į tai žvelgiantis ne tik kaip architektas, bet ir kaip urbanistas, nes ne vienus metus dirbo tokį darbą.

"Vienu metu buvo vajus, kad biurai kūrėsi centre, gyvenamuosiuose butuose. Juos įsigiję verslininkai keitė gyvenamąją paskirtį į komercinę ar kitokią. Tuomet atsirado daug didesnė migracija. Aš tik sveikinu, kad gyventojai grįžta į miesto centrą, kaip buvo įprasta ir anksčiau gyventi centre", – kalbėjo E.Barzdžiukas.

Architektas ne tik pats gyvena Kauno centre, bet ir rengė gyvenamojo namo viename iš Laisvės alėjos kiemų rekonstrukcijos projektą, kuris jau baigiamas įgyvendinti.

"Laisvės al. 61c prieš dešimt metų buvo trijų aukštų namas, o dabar baigiama jo rekonstrukcija. Dabar jis bus šešių aukštų su mansarda ir su ant stogo iškylančia laiptine. Pirmame aukšte įsikurs odontologijos kabinetas, o po namu bus vietos automobiliams", – savo darbą pristatė architektas.

Anot jos, požeminis garažas po namu atsirado dar prieš dešimtmetį, tad šįkart dėl to nekilo problemų, su kuriomis labai dažnai susiduriama rekonstruojant namus centre, nes erdvės automobiliams ne visada pakanka. "Aukštingumą ir kitus dalykus akylai prižiūrėjo Kultūros paveldo departamentas, kad neužgožtume nieko. Tas namas dera kvartalo gilumoje ir tikrai niekam langų neužstoja ir nieko neužgožia", – įsitikinęs E.Barzdžiukas. Jo manymu, prieš dešimt metų statant šį namą buvo padaryta klaidų, darbai atlikti nelabai kokybiškai, tačiau dabar architektas viliasi, kad namo apšiltinimas ir tinkavimas nelygumus paslėps.

Nušluoti sandėliukus?

E.Barzdžiukas pasakojo domėjęsis gyvenimo miestuose specifika Skandinavijos šalyse, kuriose ypač vyresnio amžiaus žmonės keliasi gyventi į miestų centrus, nes ten gerai išplėtota infrastruktūra. "Pas mus tą aplinką reikia puoselėti ir gražinti, o komforto sąlygos žmonėms yra geros", – pastebėjo architektas.

Jo manymu, jau atėjo metas spręsti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių klausimą, nes žemė miesto centre tampa brangi, ir jos mažai. "Reikia spręsti tų griuvenų – apleistų sandėliukų klausimą, juridiškai viską tvarkyti, o tai iki šiol nėra daroma. Turi nelikti tų apgriuvusių sandėliukų kiemuose, juos reikia nušluoti. Tada galima spręsti ir parkavimo, ir aplinkos gražinimo reikalus", – atkreipė dėmesį E.Barzdžiukas.