Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis

Anot jo, radiniai įrodo, kad šioje vietoje anksčiau būta kunigaikščio rūmų komplekso. Jame veikė teismas, bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos.

Renovuojant pastatą Raguvos gatvėje išsaugoti atkasti Kauno senamiesčio XVI a. rūsių fragmentai.

Perrašyta pilies istorija

Dėl archeologinių radinių tenka perrašyti net ir daug tyrinėtų objektų ar net miestų istoriją. Taip nutiko su Kauno pilimi.

Vienuolika metų ją su savo mokytoju, o vėliau savarankiškai tyrinėjęs A.Žalnierius pasakojo, kad pilis jau iki tol gana išsamiai tyrinėta, tad perversmo tikrai nesitikėta. "Tačiau neretai būna, kad faktus bandoma pritempti prie požiūrio", – dėstė archeologas.

Pasirodo, buvo ne viena, o trys pilys. Ir jos viena su kita neturėjo nieko bendra, išskyrus tą pačią vietą. Pirmoji buvo nugriauta. Po to apie 40 metų vietoj jos buvo tuščia vieta. Vėliau buvo pastatyta medinė pilis. Ji išstovėjo metus. Ir tik vėliau atsirado pilis, kuri tebestovi iki šių dienų.

"Proveržis atėjo dėliojant žinių dėliones. Faktai, kuriuos atkasdavau, netiko prie tuomet buvusių teorijų. Dabartinė pilis pajaunėjo geru šimtu metų", – pasakojo A.Žalnierius.

Anksčiau buvo manyta, kad dabartinė pilis rekonstruota, o ne pastatyta iš naujo.

Komentaras

Kęstutis Šeškevičius,

Kauno miesto muziejaus archeologas

Kauno miesto muziejus vienintelis šiuo metu kaupia eksponatus, susijusius su Kauno priešistore. Per pastaruosius kelerius metus savo archeologijos fondus papildėme apie 3 000 radinių, surinktų įvairiose Kauno miesto vietose per vykdytus archeologinius tyrinėjimus (A.Jakšto g. 5, Nemuno g. 19, T.Daugirdo g. 2, Rotušės a. 9 ir t.t.).

Artimiausiu metu muziejaus fondus papildys 2016 m. Šv. Gertrūdos g. 51A tyrinėjimų metu surasti XVI–XVIII a. radiniai. Tai ir mėsininko dirbtuvių inventoriaus daiktai (ypač įdomus radinys – mėsininko kirvis su įspausta monograma), ir keli šimtai to laikotarpio monetų, pentinas, Kauno miestui būdingi kokliai.

Yra žinoma, kad dabartinio Kauno miesto teritorijoje žmonės gyveno jau akmens amžiuje (dr. Rimutė Rimantienė tyrinėjo akmens amžiaus gyvenvietės stovyklas Veršvuose, Eiguliuose), o vieni iš didžiausių Lietuvoje surastų II–XII a. kapinynų (Marvelė, Veršvai, Sargėnai, Eiguliai) rodo, kad dabartinio miesto teritorijoje žmonės sėsliai gyveno jau nuo II a. – tai ir patvirtina A.Žalnieriaus ir Dariaus Balčiūno tyrinėjimų metu rastos brūkšniuotosios keramikos šukės (brūkšniuotos keramikos kultūra dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvavo nuo 1300 m. pr. Kr. iki III a.).