E. Jovaiša: studentams turėtų būti sudaryta galimybė studijuoti savo lėšomis

Užtikrinus nemokamą mokslą gerai besimokantiems, turėtų būti sudaryta galimybė universitetuose mokytis ir norintiems studijuoti savo lėšomis, sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

„Noriu nuraminti visą jaunimą ir visuomenę: ir tas mokamas bakalauras, studijos, jei studentas moka už studijas, jos išliks, nes mes negalime atimti iš jaunų žmonių pasirinkimo teisės“, – trečiadienį Kaune vykstančioje diskusijoje apie aukštąjį mokslą kalbėjo E. Jovaiša.

Jis svarstė, kad aukštosios mokyklos, pasiryžusios priimti mokančius studentus, turėtų juos mokyti atskirai.

„Kitų nuomonė gali būti kitokia, bet jeigu aukštoji mokykla ryžtasi priimti mokamus studentus šalia to, ką mes finansuojame, tada jie turi sudaryti sąlygas tiems su aukštais balais įstojusiems studentams gauti pačias geriausias paskaitas, pačius geriausius dėstytojus, pačias geriasias laboratorijas. (...) Tokiu atveju, valstybė gali kelti sąlygą – aš sakau savo nuomonę – apie tai, kad jūs priimate, bet studijas vykdykite atskirai“, – kalbėjo Seimo narys.

Problema yra tai, kad populiariose programose yra didelis konkursas ir net gerai pasirengę moka už savo studijas.

Prie nemokamų bakalauro studijų Lietuvoje planuojama pereiti 2018 metais.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, nemokamas bakalauras skirtas išspręsti nelygybę, kai gerai besimokantys studentai turi mokėti už mokslą.

„Išties nėra socialiai teisinga, kada menkiau pasirengęs žmogus, vien todėl, kad yra mažesnė konkurencija tam tikroje studijų srityje, gauna valstybės finansavimą, o tas, kuris yra ir pasirengęs, ir motyvuotas, bet konkurencija didelė, negana valstybės finansavimo. Perėjimas prie nemokamo bakalauro, susijęs su tuo, kad turime šią nelygybę išspręsti“, – kalbėjo ministrė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebėjo, kad kai kuriose srityse didelį konkursą lemia studentų pasirinkimas, kuris nebūtinai sutampa su prognozėmis, kokių specialistų reikės.

„Problema yra tai, kad populiariose programose yra didelis konkursas ir net gerai pasirengę moka už savo studijas. Pavyzdžiui, penkis šimtukus gavęs asmuo medicinos studijose moka už studijas pats. Kaip tai pasikeis, kai yra nuostata specialistų planavimas ir atitikti darbo rinkos poreikius? Kaip tai pasikeis, jeigu matome, kad medicinos specialistų reikia tiek ir jų nereikės dagiau, tai vis tiek išliks valstybės nefinansuojama vieta, už kurią mokės pats studentas“, – kalbėjo MOSTA atstovas.

Kaune, „Žalgirio“ arenoje, trečiadienį vyksta aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo mugės.

Aukštųjų mokyklų mugė rengiama siekiant padėti moksleiviams po abitūros egzaminų pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą, joje taip pat pristatomos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo naujienos, aptariamas studijų kokybės gerinimas, studijų atitiktis valstybės, visuomenės ir darbo rinkos poreikiams.

Šioje mugėje prisistatys universitetai ir kolegijos, numatytos diskusijos, paskaitos, inovacijų ekspozicija ir kiti renginiai.

Kartu vyksianti profesinio mokymo mugė rengiama siekiant didinti profesinio mokymo Lietuvoje prestižą, pristatyti aktualias Lietuvos darbo rinkoje profesijas, karjeros galimybes ir perspektyvas įgijus profesinę kvalifikaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lui

Lui portretas
Keistas komentaras apie galimybę studijuoti savo lėšomis. Todėl, kad bet kokiu atveju užsienio studentai turi tokią galimybę, o į jų grupes galima priimti ir mūsų piliečius, negi išskirsi kurią nors tautybę...Todėl priimant bet kurios šalies abiturientus mokytis už pinigus, praktiškai automatiškai sudarome tokią galimybę ir lietuviams. Žinia - galima pakelti pažymių kartelę ir užsieniečiams, bet tada, ko gero, taptume nekonkurencingi lyginant su rytų Europos universitetais...

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl mūsų vaikai neturi šansų konkuruoti darbo rinkoje, jei lieka mokytis Lietuvoje? Esame maža, atvira pasauliui, valstybė. Todėl mūsų darbo rezultatais turime konkuruoti pasauliniame lygyje. Tačiau Lietuvoje neturime profesorių, kurie mūsų vaikus galėtų paruošti pasaulinio lygio specialistais. Kodėl? Nes mes iki šiol neskiriame tų profesorių darbui tokių pinigų sumų, kad galėtume pritraukti dirbti Lietuvoje pasaulinio lygio specialistus. "Moksliniai tyrimai yra brangus užsiėmimas. Tarkime, gyvybės mokslų srityje vienas darbuotojas „išdegina“ apie 15 tūkst. eurų per metus.Eksperimentai yra eksperimentai, o 15 tūkst. – dar labai kukli, minimali suma.

Kęstas

Kęstas portretas
Paklaustas apie atlyginimus, kurie galėtų būti mokami tokio lygio profesoriams, Pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijos „Futura Scientia“ narys, Fizinių mokslų ir technologijų centro Nanoinžinerijos skyriaus ir UAB „Ferentis“ vadovas dr. Ramūnas Valiokas tikino, kad konkurencingi taptume, jei pasiūlytume maždaug 4-5 tūkst. eurų mėnesinį atlygį asmeniui „į rankas“. Tuo tarpu MOSTA 2016 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutinis profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra 1518 Eur. Tiesa, ir ši suma nėra įkandama visiems. Centro atstovai tikino, kad profesoriai vidutiniškai dirba 0,88 etato, tad ir uždirba mažiau." Išvada: mūsų vaikai turi mokytis užsienyje. Tik tokiu atveju jie yra konkurencingi šiuolaikinėje darbo rinkoje, tame tarpe ir Lietuvos gerai apmokamose darbo vietose, kaip energetika. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių