Kauno centro ateitis: tunelis ir siauresnės gatvės

Bėdų – ne viena

Viena didžiausių bėdų Kauno senamiestyje – gausus automobilių srautas, apgriuvę pastatai ir merdinti Steigiamojo Seimo aikštė. Rastas sprendimas, kaip būtų galima bent iš dalies išspręsti kai kurias šias problemas dar nepradėjus investuoti į pačios aikštės atnaujinimą.

Norint Steigiamojo Seimo aikštėje sukurti traukos tašką, svarbu kompleksiškai pažvelgti į gretimas jos teritorijas, akcentavo ekspertai, tad buvo pradėta rengti Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija.

Buvo organizuojami susitikimai su miesto kūros ekspertais ir vietos interesų grupėmis, diskutuojama apie analizuojamos teritorijos ateitį, problemas, galimus sprendimų būdus.

Studiją parengė Martynas Marozas, atstovaujantis MB "Martyno Marozo architektūra ir planavimas" ir architektė Živilė Šimkutė su architektu Egidijumi Kasakaičiu iš MASH Studio VOF. Su siūlymais susipažinę Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos (KAUET) ekspertai esminiams siūlymams pritarė ir studiją įvertino kaip didžiulį ir naudingą darbą.

Lieka laukti, kol į studiją įsigilins Kauno miesto savivaldybė ir imsis įgyvendinti vienus ar kitus, o gal ir daugybę joje surašytų ir argumentuotų pasiūlymų. Tai, kad bent dalis pasiūlymų bus įgyvendinti, neabejojama, nes savivaldybė ir buvo viena iš studijos, o kartu ir pokyčių aikštėje ir aplink ją iniciatorių.

Visi tik pravažiuoja

"Pirminis mūsų tikslas buvo parodyti galimas susisiekimo sistemos pokyčių gaires. Mums šis modelis atrodo veikiantis, tačiau yra teorinis ir turi būti patikrintas miesto kontekste, pavyzdžiui ruošiant Kauno miesto darnaus judumo planą", – sakė viena studijos autorių Ž.Šimkutė, pristatydama siūlomus pokyčius, kurie, anot jos ir studijos bendraautorių, yra būtini aikštei ir aplinkinėms teritorijoms atgaivinti.

Paradoksalu: Steigiamojo Seimo aikštė – pačiame Kauno centre, pro ją kasdien pravažiuoja tūkstančiai žmonių, tačiau visi pro ją tik pravažiuoja.

Niekam nekilo abejonių, kad į aikštę reikia sugrąžinti gyvybę. Paradoksalu: Steigiamojo Seimo aikštė – pačiame Kauno centre, pro ją kasdien pravažiuoja tūkstančiai žmonių, tačiau visi pro ją tik pravažiuoja. Joje būna tuščia net ir tuo metu, kai greta esanti Laisvės alėja, Vilniaus gatvė šurmuliuoja.

Pagaliau imtasi veiksmų, kad ši apie 4 tūkst. kv. m ploto erdvė nebebūtų dykviete su fontanu ir taptų dar viena gyva miesto vieta.

"Dauguma gerų viešųjų erdvių, nesvarbu, ar tai centrinė miesto aikštė, ar rajono parkelis, pasižymi keturiomis kertinėmis savybėmis: jos yra gerai pasiekiamos ir jungiasi su kitomis svarbiomis erdvėmis, yra patogios ir kuria gerą įspūdį, pritraukia žmones dalyvauti įvairiose veiklose, skatina socializaciją, kur žmonėms norisi sugrįžti. Steigiamojo Seimo aikštė, deja, pasižymi tik viena šių savybių – yra gerai pasiekiama ir jungiasi su kitomis viešomis erdvėmis", – kalbėjo Ž.Šimkutė.

Būtent ties aikštės pasiekiamumu iš pradžių ir nuspręsta padirbėti.

Nauja pėsčiųjų arterija

Išeitis – sukurti palankesnes galimybes pėstiesiems ir dviratininkams pasiekti aikštę. Pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių takais ją sujungti su Laisvės alėja, o taip pat su Kauno pilies prieigomis.

Taip šalia Šv.Gertrūdos gatvės prezidentūros pusėje iki pat Laisvės alėjos atsirastų erdvi pėsčiųjų arterija. Šiuo metu eiti ta puse ne itin patogu dėl siauro šaligatvio, kuris vietomis susiaurėja iki 40 cm, o prie pat alėjos yra iš viso nepraeinamas.

"Miesto centrą reikia atiduoti žmonėms, o ne mašinoms. Praplatinę šaligatvį humanizuotume gatvės profilį", – įsitikinusi Ž.Šimkutė. Šaligatvis būtų platinamas siaurinant Šv.Gertrūdos gatvę.

"Rezervo dar yra. Apskaičiavome, kad gatvę vietomis galima siaurinti iki tiek, kad šaligatvis būtų 1,5 m", – sakė Ž.Šimkutė.

Sunerimusiesiems, kad gatvių siaurinimas padidins spūstis, ji turi kontrargumentą: kuo siauresnis važiuojamosios juostos plotis, tuo atsargesnis vairuotojas. Kuo didesniu greičiu važiuoja vairuotojas, tuo mažesnis matymo laukas. Tačiau bet kokie pokyčiai negali apriboti galimybės gatvėmis laisvai judėti viešajam transportui pro šią vietą vežančiam didžiulius kiekius miestiečių.

Sumažėtų sankryža

Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžos pėsčiųjų perėja tokia, kokia yra, tikrai neprimena pėsčiųjų arterijos dalies – daug eismo juostų atbaido ir menkina saugumo jausmą. Sankryžą siūloma supaprastinti ir šį transporto mazgą performuoti į T formos sankryžą, pirmiausia dėl kitos priežasties.

Panaikinus radiusą sankryžos kampe, būtų sugrąžintas aikštės perimetras, taip būtų atkurta Kauno senamiesčiui savita išplanavimo ir užstatymo struktūra, kuri yra saugoma šios kultūros paveldo teritorijos savybė ir vertybė.

Beje, panaikinus šią atskirą eismo juostą dešiniam posūkiui iš Šv.Gertrūdos Karaliaus Mindaugo prospekto link, aikštė padidėtų net trečdaliu – atgautų net 2 tūkst. kv.m.

O kaip dėl miesto centrą dusinančių spūsčių? Juo labiau kad siūloma didinti pėsčiųjų perėjų skaičių. Studijos autoriai tiki, kad transformuota sankryža taptų pralaidesnė ir aiškesnė. Anot jų, šviesoforų fazių liktų tiek pat, kiek buvo, susiaurinus važiuojamąją dalį, liks daugiau vietos pėstiesiems, dviračiams ir viešai erdvei.

"Būtų puiku grįžti prie humaniško miesto parametrų", – teigė architektas Linas Tuleikis, vertindamas studiją.

Studijos autoriai pateikė duomenis, kad sankryža projektuota 5 800 automobilių per valandą pralaidumui, o realiai per valandą piko metu pervažiuoti gali tik 4 664 automobiliai.

"Svarbu pastebėti, kad teorinis modelis neveiks realybėje neišsprendus ne su sankryža susijusių transporto judėjimo klausimų, tokių kaip saugaus greičio nesilaikymas (ypač Karaliaus Mindaugo prospekte ir Jonavos gatvėje), Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas (daug vairuotojų piko metu kerta sankryžą per raudoną šviesoforo signalą, tai kiekvieno ciklo metu mažina sankryžos pralaidumą), neatsargus vairavimas ir dėl to atsitinkančios avarijos, kurios yra viena pagrindinių transporto spūsčių priežasčių. Kartu turi būti atnaujinamas kontaktinis troleibusų tinklas. Tai leistų šioms priemonėms lengviau ir greičiau manevruoti sankryžose", – aiškino Ž.Šimkutė.

Beje, siūloma kone dvigubai siaurinti nuo sankryžos į kalniuką kylančią Gimnazijos gatvę, srautas kuria yra palyginti menkas. Rekomenduojama rekonstruoti laiptus, į kuriuos iš Šv.Gertrūdos gatvės veda trumputė P.Eimučio gatvelė. Šie laiptai kyla į Benediktinių gatvę ir pakopų taku jungiasi su greta Šauklių žiedo ir Jonavos gatvėje besikuriančiu moderniu biurų kvartalu.

(Nuotraukoje - Živilė Šimkutė)

Požeminiai sprendimai

Studijos autoriai apskaičiavo, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po aikšte tilptų 249 automobiliai. Daugiaaukštėje aikštelėje kituose sklypuose – 101 automobilis per aukštą.

Studijos rengėjai suskaičiavo, kad greta aikštės kapiliarinėse Senamiesčio gatvėse parkuojama apie 230, o aikštės gatvelėse ir jos prieigose – apie 100 automobilių, tad papildomos parkavimo galimybės gelbėtų kapiliarines Senamiesčio gatveles, jų gyventojus ir verslininkus.

Galima sakyti, kad paskelbta kova su pertekline transporto infrastruktūra, didžiuliu asfalto kiekiu ir chaotišku automobilių stovėjimu ypač vertingose kapiliarinėse Senamiesčio gatvelėse.

Buvo analizuotos ir požeminės stovėjimo aikštelės po neužstatytomis Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos sankryžos teritorijomis, tačiau šios idėjos atsisakyta. "Tai labai sudėtinga ir labai brangu, nes reikia iškelti komunikacijas ir ilgam uždaryti svarbų miesto transporto mazgą", – argumentavo Ž.Šimkutė.

Tiltas ir tunelis

Manoma, kad dabartinis eismo per Senamiestį intensyvumas – maksimalus, tačiau ateityje jis tik mažės. Turi būti mažinamas siūlant alternatyvias trasas, gerinant pasiekiamumą viešuoju ir bemotorėmis transporto priemonėmis.

Alternatyva tranzitiniam eismui šioje miesto vietoje galėtų būti Kauno miesto bendrajame plane numatytas Kėdainių tiltas per Nemuną, kuris turėtų sujungti Marvelės ir Brastos gatves.

Kaip nors atsikračius tranzitinio eismo arba jį bent jau apmažinus, pavertus patrauklesniu, svetingesniu pėstiesiems, Senamiestis ir Centras taptų žmonių traukos vieta.

Tačiau studijos autoriai nepritaria jau beveik 100 metų gyvuojančiai idėjai statyti tunelį po Ąžuolų kalnu, tarp Jonavos ir Gimnazijos gatvių.

Architektas urbanistas Jurgis Rimvydas Palys yra vienas tų, kurie mano, kad perspektyvinė tunelio jungtis ir toliau išlieka aktuali. "Važiuojantieji Petro Vileišio tiltu galėtų nerti tiesiai po Ąžuolų kalnu, išnirti Birštono gatvėje ir M.K.Čiurlionio tiltu pasiekti Aleksotą", – yra sakęs J.R.Palys.

Studijos autoriai teigia, kad toks tunelis Senamiestyje situaciją tik pablogintų nes pritrauktų dar didesnius srautus. "Tunelis padėtų atgaivinti atkarpą nuo Šauklių gatvės, sukant Šv.Gertrūdos gatve iki Gimnazijos gatvės, ir Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpą nuo Birštono gatvės iki Vytauto Didžiojo tilto, bet dar padidintų atskirtį tarp rytinės ir vakarinės Senamiesčio dalių, kurias skiria Gimnazijos ir Birštono gatvės. Be to, tunelis – sudėtingas ir brangiai atsieinantis sprendimas", – pabrėžė Ž.Šimkutė.

Tunelis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, netgi buvo atlikti grunto tyrimo darbai, po kurių prieita prie išvados, kad gruntas tokiam projektui yra tinkamas.

NT išjudinimas

Kaip nors atsikračius tranzitinio eismo arba jį bent jau apmažinus, pavertus patrauklesniu, svetingesniu pėstiesiems, Senamiestis ir Centras taptų žmonių traukos vieta. Studijos autorių manymu, laimėtų ir miestas, ir gyventojai, ir verslas.

"Jeigu pirmam pastatų aukštui garantuosime gerą pasiekiamumą, tai užtikrintų komercijos gyvybingumą, kiltų nekilnojamojo turto vertė. Tokios intervencijos skatins negyvybingų sklypų regeneraciją", – įsitikinę studijos autoriai.

Vien prie Steigiamojo Seimo aikštės, kitose gatvių pusėse yra didžiulių griuvenų, kurios bado akis savo vargana būkle. Nekilnojamojo turto specialistai neabejoja, kad kartu su žmonių srautais į šią aikštę smarkiai pasikeistų ne tik minėtų namų būklė, bet atgimtų ir daugiau pastatų  ne tik visoje Šv.Gertrūdos gatvėje.

Kas bus aikštėje?

Apie tai, kuo žmones galėtų vilioti pati Steigiamojo Seimo aikštė, kol kas kalbama atsargiai. Iš pradžių reikia padaryti namų darbus sutvarkant aplinkines teritorijas, sako studijos autoriai.

Galimybių studijoje nurodoma, kad vienas variantų – aikštėje galėtų iškilti laikini statiniai. Daugiafunkciai pastatai galėtų būti privačios, komercinės ir visuomeninės paskirties.

Konstatuota, kad šalia aikštės esančios Maironio universitetinės gimnazijos naujoji sporto salė puikiai įsikomponuotų gimnazijos teritorijoje, tačiau šią teritoriją reikėtų atverti. Studijos rengėjai siūlo kurti jungtį su gimnazijos kiemu. Sukūrus patrauklią, nuo transporto atribotą erdvę, mokykla aikštėje galėtų organizuoti renginius, o mokiniai – leisti laisvalaikį.

Architektas Audrys Karalius yra siūlęs ir sulaukęs kolegų pritarimo, kad visuomeninė funkcija, kuria tikimasi atgaivinti aikštę, turėtų būti unikali ir nesidubliuojanti su kitomis Kauno viešosiomis erdvėmis.

"Nacionalinį architektūros ir dizaino muziejų, centrą matau kaip idealų variantą šioje erdvėje. Ore jau septynerius metus kabo valstybinės valdžios pritarimas tokiam objektui iš esmės, tačiau Vilnius jam neranda vietos. Kaunas galėtų išnaudoti šią situaciją rezultatyviam proveržiui, ypač turint omeny "Europos kultūros sostinės 2022" statusą ir UNESCO pripažinimą", – vieno susirinkimo galimybių studijai aptarti metu sakė A.Karalius.