Kauno išminuotojams bombos – kasdienybė

Prireikė geriausiųjų

"Tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas", – dar nespėjęs atsikvėpti po galutinio Vilniuje atkasto sprogmens sunaikinimo Pabradės poligone šyptelėjo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.

Įtampa, bemiegė naktis išminuotojų veiduose pėdsakų nepaliko. Operacija pavyko puikiai ir šis žinojimas, ko gero, buvo tas nematomas skydas, nerodantis nė lašelio nuovargio veiduose. "Visos specialiosios tarnybos atliko savo darbą. Pasisekė gerai sukoordinuoti visų tarnybų darbą. Vilniečiai gali jaustis saugiai", – lyg ataskaitą žmonėms pateikė N.Alekna.

Trečiadienio pavakarę Vilniaus centre, Dainavos gatvėje, dirbantys statybininkai iškasė nesprogusią Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą, sveriančią apie 100 kg.

"Važiavome visu pajėgumu iš Kauno – aštuoni kariai. Pradžią padarė Vilniuje budinti mūsų operatyvinė grupė. Jie sprendžia, įvertina situaciją ir kai yra papildomas pavojus – miesto centras, didelė masė sprogmenų – tada į įvykio vietą vyksta papildomi pajėgumai iš Kauno", – išminuotojų darbo organizavimo ypatumus nusakė kapitonas.

Situacija Vilniuje buvo būtent ta, kai prireikė geriausių išminuotojų pajėgų. Buvo priimtas sprendimas bombą neutralizuoti naktį. Paskelbta visiška evakuacija iki 70 m, dalinė – iki 250 m spinduliu. Tik sulaukę Vilniaus savivaldybės ir policijos informacijos, kad nurodytu spinduliu nėra žmonių, išminuotojai pradėjo jiems pagal instrukcijas numatytus žingsnius.

Akistata su užtaisu

Laukimo valandos ir žinia – 1.10 val. sprogmuo neutralizuotas – išsuktas sprogdiklis. Neutralizuoti sprogmenį – jau ne kolektyvinis darbas. Vienas išminuotojas lieka su mirtį sėjančiu karo palikimu.

"Apsaugos priemonės – šalmas, apsauginiai akiniai, liemenė. Tačiau jei evakuojame žmones 300 m spinduliu, tai sprogus 50 kg sprogstamajam užtaisui, vargiai ar padėtų tos apsaugos priemonės. Jų paskirtis apsaugoti nuo po sprogimo lekiančių skeveldrų", – vado pasakojimą apie bombos neutralizavimą papildė vyr. leitenantas Audrius Alavočius, taip pat dalyvavęs Vilniaus operacijoje.

A.Alavočius paaiškino, kad išminuotojai laikosi principo – kuo mažiau personalo prie pavojingo daikto. Nereikalingas personalas yra atitraukiamas. Kuris buvo tas, likęs, kariškių terminais, su aviacine bomba kovinės parengties?

Kai manęs klausia, kurį laidelį renkuosi nukirpti – raudoną ar mėlyną, visą laiką juokauju: jie abu būna geltoni.

"Aš ėjau prie bombos, kai buvo uždarytas kardonas ir gavome pranešimą, kad saugu daryti intervencijas", – nė krislelio pasididžiavimo, priešingai, dar tyliau nuskambėjo ši N.Aleknos frazė.

Ir jau gerokai garsiau skambėjo kapitono pajuokavimai apie dažniausiai užduodamą klausimą: "Kurį iš laidelių pasirinkti?"

"Kai manęs klausia, kurį laidelį renkuosi nukirpti – raudoną ar mėlyną, visą laiką juokauju: jie abu būna geltoni. Iš tiesų tai Afganistane tokie būdavo. Spalvoti laideliai tik filmuose. Filmai tam ir skirti – įtampai sukurti", – tęsė kapitonas.

"Ten nėra laidelio. Ten vidinės sprogdiklio dalys. Korpusas, sprogstamoji medžiaga ir vidinės detalės. Išoriškai nieko nesimato. Naudojama tam tikra metodika ir taip pavyksta neutralizuoti. Jei nepavyksta, kaip planavai, ėmiesi kito žingsnio ir taip toliau, kol pavyksta neutralizuoti", – paaiškino išminuotojas.

Saugiklis – baimė

Niekas nepatikrins, kaip likęs vienas išminuotojas neutralizuoja sprogmenį. Tačiau galioja griežta instrukcija, kokius žingsnius, kada ir kaip jis turi atlikti. "Mūsų darbas atrodo šiek tiek egzotiškai", – paklaustas apie savijautą, esant tokiai įtemptai, pavojingai, grėsmę keliančiai situacijai, nustebino N.Alekna.

Su "Kauno diena" iš karto po sudėtingos operacijos sutikę pasikalbėti išminuotojai papasakojo apie rizikas, baimes ir profesionalumą.

Kai išminuotojas nebejaučia baimės, jam reikia keisti profesiją.

"Rizikuoti mėgstančius žmones aš vadinu vienkartiniais išminuotojais. Kiekvienas iš mūsų gali tapti išminuotoju, tačiau dauguma tik vieną kartą. Mums reikalingi daugkartiniai išminuotojai. Nutrūktgalviška drąsa pasižymintys žmonės mūsų darbe netinkami. Vienu momentu peržengus kažkokią saugumo taisyklę, gali niekur daugiau nebenueiti", – dėliojo N.Alekna.

Ir labai atvirai vyrai pasisakė apie kaskart juos lydinčią sveiką baimę, kuri yra kaip saugiklis. "Kai išminuotojas nebejaučia baimės, jam reikia keisti profesiją. Tada jis gali priimti netinkamus sprendimus ir sukelti pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams", – apie vidinius išminuotojų užtaisus aiškino vyr. leitenantas A.Alavočius.

Planas įvykdytas

Vis dėlto atsipalaiduoti išminuotojai gali tik galutinai sunaikinę radinį. Sulaukę ketvirtadienio ryto išminuotojai pervežė aviacinę bombą, kurios korpusas svėrė 50 kg ir dar tiek pat buvo trotilo užtaiso. Nesant pašalinio sprogimo tikimybės, pavojaus toks pervežimas jau nekelia.

S.Žukausko poligone Pabradėje išminuotojai trečiuoju instrukcijose numatytu etapu baigė operaciją – iškasė duobę, apklojo bombą smėlio maišais ir naudodami papildomą sprogstamąją medžiagą susprogdino karo laikų palikimą.

"Naktį dėl riboto matomumo išminuotojams sunku užtikrinti saugią aplinką pirmiausia sau. Laukėme, kol prašvis ir tik tada vežėme visiškai sunaikinti. Su šitais dalykais nepasilinksminsi. Kuo daugiau prakaito išliejame paruošiamiesiems darbams, tuo mums saugiau. Mes stengiamės ir giliau pakasti, užkasame labiau, kad kuo mažesnis skeveldrų lėkimo nuotolis būtų", – specifika dalijosi A.Alavočius.

Pasak leitenanto, skeveldros lekia į viršų, tačiau didžiulis pavojus išlieka joms krentant. Išminuotojų darbo esmė, kad ne atvykę į vietą sprendžia, ką daryti, o planas jau būna numatytas. Atvykę į vietą išminuotojai jį įvykdo. Ketvirtadienį, apie 10.30 val., vilniečiams pavojų kėlusi 100 kg aviacinė bomba buvo visiškai sunaikinta.

Sprogmenų žemėje dar likę

Išminuotojai šiemet vykdė jau ne vieną sprogmens neutralizavimo ir naikinimo operaciją, tačiau situacija Vilniuje buvo sudėtingiausia. Čia pat patys pasitaisė, kad nebūtinai šiemet tai bus sudėtingiausia operacija, nes nežino, kas bus rytoj.

"Išskirti vieną sudėtingiausią operaciją sunku, nes viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Įtaką sudėtingumui turi net ir oro sąlygos, gruntas, kuriame rastas sprogmuo, apgyvendinimo tankis ir kitos. Jei atspirties tašku imtume 2004 m. gegužę vykusią operaciją Kaune, Aleksote, iki šios dienos dar neturėjome tokios sudėtingos ir tiek ilgai trukusios situacijos", – apie rastų sprogmenų neutralizavimo sudėtingumą aiškino N.Alekna.

Išminuotojų vadas pabrėžė, kad Kauno atvejis 2004 m. ir tos trys paros neutralizavimo darbų įeis į visus vadovėlius kaip klasikinis pavyzdys, kokių galima turėti reikalų su tokiu daiktu.

Pasak kariškių, negalima atmesti tikimybės, kad bet kuriame mieste gali atsirasti toks radinys ir operacijos sėkmė priklausys ir nuo pačių piliečių. Jei piliečiai bus sąmoningi ir klausys pareigūnų nurodymų, tikėtina, kad visiems pasiseks. Kuo ilgiau užsitęsia operacija, tuo sunkiau.

Operacijų kaleidoskopas

Prie sudėtingų operacijų išminuotojai priskyrė 2014 m. taip pat Kaune, Suvalkiečių gatvėje, rastą sprogmenį. Sprogmuo aptiktas atliekant žemės kasinėjimo darbus, Kauno pakraštyje esančiame rajone įrengiant nuotekų tinklus. Kasdamas žemę apie 4 m gylyje bombą užkabino ekskavatorius, o sprogmuo taip ir liko gulėti kauše.

Kariai prisiminė labiausiai įstrigusius atvejus: 2016 m. spalį prieš įeinant į Lietuvos jūrų muziejų Smiltynėje, griovyje, kur plaukioja ruoniai, atlikdami renovaciją muziejaus darbuotojai nusausino kanalą aplink muziejų ir išvydo sprogmenis. Išminuotojai išlupo 224 vnt. artilerijos sviedinių.

Tų pačių metų balandį netoli Klaipėdos autobusų ir traukinių stoties, vykdant statybos darbus, rasta 250 kg aviacinė bomba. Šįmet balandį Rūdininkų poligone, bombų mėtymo lauk, rastos trys aviacinės bombos, artilerijos sviedinys. Vos prieš kelias savaites Baltijos jūroje, šalia Nidos, į krantą išplauta mokomoji torpeda – net 7 m ilgio.

Išminuotojai neabejoja, kad dar prireiks nemažai laiko išsivalyti nuo karo laikų palikimo. Svarbiausia, kad žmonės, radę sprogmenis, kviestų specialistus. "Kasmet turime bent po vieną atvejį, kai dėl sprogimo sužalojamas ar žūsta žmogus. Tyrimo metu paaiškėja, kad jis pats mėgino ardyti sprogmenį", – konstatavo N.Alekna.

2004 m. Kaunas, Aleksotas

2004 m. gegužę kaunietis Jonas Aleksandras, remontuodamas nuosavą namą Veiverių gatvėje, išvydo 145 cm ilgio ir 40 cm skersmens vokišką bombą. 2 m gylyje atkasęs bombos sparnus, J.Aleksandras bandė juos laužyti įrankiais ir pats ištraukti sprogmenį, bet pritrūko jėgų.

Tokia pauzė tapo aplinkinių žmonių pasilinksminimo momentu. Vietos gyventojai, vedini vaikais, ėjo žiūrėti atkastos gigantės, fotografavosi užlipę ant bombos, kėlė fotografuoti vaikus. Vėliau paaiškėjus, kokio pavojaus būta, tos nuotraukos buvo demonstruojamos aiškinant, kaip negalima daryti.

Vis dėlto atkasusio bombą kauniečio elgesys buvo labiausiai pribloškiantis. Iki atvykstant išminuotojams, jis kampiniu šlifuokliu jau buvo nupjovęs bombos uodegą, ypač galingą sprogmenį bandė išardyti daužydamas laužtuvu.

Kariuomenės išminuotojai tąkart evakavo aplinkinių namų gyventojus. Aleksoto tiltas buvo uždarytas 36 valandas, evakuoti Aleksoto, Veiverių, H. ir O.Minkovskių, V.Čepinskio, J.Dobkevičiaus ir J.Domijonaičio gatvių gyventojai.

Įvertinus keliamą grėsmę, nuspręsta sprogmenį naikinti vietoje. 500 kg vokiečių gamybos aviacinės bombos neįmanoma saugiai išvežti į poligoną. Bomba neutralizuota keliais etapais. Ji buvo neutralizuota panaudojant kumuliatyvinį užtaisą: sprogmuo perpjautas, o viduje esanti sprogstamoji medžiaga uždegta.

Specialistų nuomone, jei sprogmuo būtų sprogęs, žemėje būtų atsiradusi apie 80 m skersmens duobė, o skeveldros lėktų daugiau kaip 2 km spinduliu.

Komentaras

Remigijus Stukas, Kauno apskrities VPK Viešosios valdybos viršininkas

Evakuojant žmones 2004 m. iš Aleksoto apylinkių teko ir griežčiau pakalbėti. Ne visi noriai sutiko išeiti iš namų, tačiau operacija praėjo sėkmingai ir tuo džiaugėmės. Gyventojų evakuacija vyksta primityviuoju būdu: pareigūnai eina per namus ir beldžiasi į kiekvienas duris, aiškina žmonėms apie situaciją. Ligoniams, senyviems žmonėms gali būti kviečiama greitoji pagalba pervežti. Įvykus panašiai situacijai, įsijungia policijos ir savivaldybės Ekstremalių situacijų atstovai. Yra numatyti ir pratybose išbandyti evakuacijos planai, juos, esant reikalui, lieka realiai įgyvendinti.