Kauno rajone – kitokios ir kartu įprastos Velykos

Dėl pandemijos ir karantino šiųmetės Velykos daugeliui iš mūsų netapo mažesne švente, įgavo daugiau reikšmės ir išsaugojo visas būdingas tradicijas ir ritualus. "Mums Velykos buvo įprastinės", – patikino Vilkijoje įsikūrusio Labdaros ir paramos fondo "Nemuno krašto vaikai" direktorė Vida Rainienė.

Skirtumas tarp pernykščių ir ankstesnių Velykų tėra vienas – vaikai nėjo į bažnyčią, tačiau išklausė net kelias šv.Mišių transliacijas namuose. Po Mišių, kaip ir kasmet, kartu sėdo prie šventinio stalo, margino ir rideno margučius. "Per internetą stebėjome šv.Mišias Vilkijos ir Šlienavos parapijose, aš vakare dar įsijungiau ir transliaciją iš Šiluvos", – pasakojo V.Rainienė.

Prieš Velykas "Nemuno krašto vaikai" susitvarkė kambarius ir bendras erdves, kiemą. Mergaitės valė langus, darė generalinę tvarką viduje, puošė kambarius, o berniukai triūsė lauke. Po darbų laukdavo smagi pramoga – savaitę vaikai lepinosi atgabentame kubile, o prieš šventes – mobiliojoje pirtyje. "Vaikai labai norėjo šios pramogos, jai susitaupė pinigų ir džiaugėsi įgyvendinta svajone. Velykas pasitikome labai švarūs", – šypsojosi direktorė.

"Nemuno krašto vaikai" kasdien maistą ruošia patys, o šventėms pasigamino ne tik tradicinių mišrainių, kepė vištas, bet ir įmantresnių patiekalų bei desertų.

Širdis sušildė dovanėlės

Kaip ir per įprastas Velykas, "Nemuno krašto vaikai" sulaukė dovanų iš Kauno rajono savivaldybės. Velykų išvakarėse vaikai gavo kamuolių ir palapinių aktyviam laisvalaikiui, o švenčių stalui pagardinti – šakočių.

"Įsigaliojus karantinui labai svarbu vengti tiesioginių kontaktų, elgtis atsakingai, tačiau ne mažiau svarbu suteikti kitiems džiaugsmo, pasakyti gerą žodį, įkvėpti vilties ir tikėjimo", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Margaritos Venslovienės su dovanomis ir linkėjimais nuo mero sulaukė ir Pagynės vaiko gerovės centras "Gynia". Sužinoję slaptus kai kurių vaikų norus, savivaldybės darbuotojai "Gynios" bendruomenei padovanojo bokso kriaušę, kuri pakeitė savadarbę.

Įsigaliojus karantinui labai svarbu vengti tiesioginių kontaktų, elgtis atsakingai, tačiau ne mažiau svarbu suteikti kitiems džiaugsmo, pasakyti gerą žodį, įkvėpti vilties ir tikėjimo.

"Jaučiame nuolatinį savivaldybės dėmesį ir paramą. Paskelbus karantiną, sulaukėme skambučio, ar mums netrūksta apsaugos priemonių. Jau visko turėjome, bet rūpestis vis tiek buvo labai malonus. Dezinfekcinio skysčio buvo patys įsigiję, o kaukių padovanojo "Rotary" klubas, kai kurios jų buvo pasiūtos specialiai vaikams", – džiaugėsi V.Rainienė.

Praskaidrino senolių kasdienybę

Dovanų sulaukė ir Čekiškės, Muniškių, Ežerėlio slaugos namų ir "Senjorų vilos" gyventojai. M.Venslovienė visoms įstaigoms atvežė šiomis dienomis ypač reikalingų apsaugos priemonių – kostiumų, antbačių, pirštinių ir kaukių. Kartu su mero šventiniu sveikinimu, senoliams buvo įteikta šakočių ir sakuros sodinukų aplinkai papuošti.

Stengiantis apsaugoti įstaigų gyventojus, visos dovanos įteiktos per atstumą, o su senjorais bendrauta tik pro langą. To paties darbuotojai prašo ir senolių artimųjų – nelankyti giminaičių, kol nesibaigė karantinas.

Šventėms pasibaigus

Vakar, šventėms pasibaigus, "Nemuno krašto vaikai" jau dalyvavo nuotolinėse pamokose. V.Rainienė atviravo, kad ne Velykų šventimas, o nuotolinio mokymo organizavimas tapo tikru iššūkiu.

Iki karantino, siekiant vaikus apsaugoti nuo nuolatinio naršymo ir žaidimų internete, įstaiga turėjo tik aštuonis kompiuterius. Prieš šventes, norint užtikrinti nuotolinį mokymą, šis labdaros ir paramos fondas savo lėšomis įsigijo 30 planšetinių ir du nešiojamuosius kompiuterius. Tai buvo neplanuotos ir papildomos išlaidos.

"Dabar mokomės nuo ryto iki vakaro, pamokos užtrunka iki 17 valandos, tai gerokai ilgiau nei įprastai. Rūpinamės, ar vaikams pavyko išsiųsti atliktas užduotis mokytojams. Su didesniais problemų nėra, o mažiukai kartais nesusigaudo – tenka jiems padėti", – pasakojo fondo direktorė.

V.Rainienė džiaugėsi, kad jos globotiniai – labai klusnūs ir supratingi, jie neina į miestelį, apsiriboja buvimu nemažame uždarame kieme. "Džiaugiuosi, kad vaikai sveiki ir žvalūs. Pasigendame tik vieno dalyko – kelionių, kurias mes labai mėgstame, o dabar keliauti negalime", – sakė įstaigos vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių