Kauno sankryžos apginkluojamos kameromis: ką jos fiksuoja?

Skaičiuoja srautus

Žinant valstybės užmojus Lietuvos kelius apsaugoti greičio matuokliais ir kitokiomis vairuotojų drausminimo priemonėmis, nedidelės kamerytės naujai įrengiamose šviesoforinėse sankryžose Kaune neliko neapkalbėtos.

"Ką jos fiksuoja? Pažeidėjus? O gal apmokestins kelius ir registruos valstybinius numerius?" – šie ir panašūs klausimai kilo Kauno vairuotojams. Kaip paaiškino savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, prie naujų šviesoforų esančių kamerų paskirtis visai kita – tai yra vaizdo davikliai, kurie reguliuoja eismo srautus.

"Kameros fiksuojamą vaizdą apdoroja šviesoforo valdiklis, išskiria automobilius, mato, kurioje pusėje kokie eismo srautai, ar automobiliai išvažiavę iš sankryžos. Pagal tai šviesoforo valdiklis priima sprendimus ilginti ar trumpinti fazes. Kol kas šitos kameros jokio vaizdo nekaupia, niekam neperduoda", – paaiškino P.Keras.

Kameros fiksuojamą vaizdą apdoroja šviesoforo valdiklis, išskiria automobilius, mato, kurioje pusėje kokie eismo srautai, ar automobiliai išvažiavę iš sankryžos.

Kamerų fiksuojamu vaizdu siekiama užtikrinti eismo eigą. Pirmiausia, ypač piko metu, didžiausias pralaidumas koordinuojamas pagrindinei gatvei. Kaip pavyzdys galėtų būti Savanorių, Aukštaičių ir Zanavykų gatvių sankirta. Ilgiausiai žalias šviesoforo signalas dega Savanorių prospektu važiuojantiems automobiliams. Šalutinėms gatvėms – Aukštaičių ir Zanavykų – tenka trumpesnės žalio signalo fazės.

"Yra daugybė parametrų, pagal kuriuos projektuojamas šviesoforo ciklas. Pirmiausia, užtikrinti pagrindinės gatvės laidumą. Savanorių prospekte tai labai aktualu, todėl net nežymiai padidinus šalutinių gatvių srautus, Savanorių prospekte iš karto pradeda formuotis spūstys. Kalbu apie piko metą, nes kitu metu problemos ten nėra. Kitas dalykas – "žaliosios bangos", kad srautas sklandžiai pravažiuotų abiem kryptimis", – ypatumus dėstė P.Keras.

Veikia lanksčiai

P.Keras priminė, kad senuose šviesoforuose taip pat yra tokia funkcija – ilginti ar trumpinti fazes. Tačiau anksčiau tam buvo naudojamos indukcinės kilpos, kurios buvo įmontuojamos į asfalto dangą. Dėl asfalto dangos deformacijų, remonto jos dažnai būdavo pažeidžiamos ir veikė ne taip efektyviai.

"Todėl nusprendėme pakeisti vaizdo davikliais, kuriuos pažeisti – gerokai mažesnė tikimybė. Visos sankryžos, kuriose įrengti vaizdo davikliai, funkcionuoja pagal vaizdo kameros teikiamą medžiagą – lanksti, interaktyvi programa, kuri reaguoja į faktinius eismo srautus", – pokyčių argumentus aiškino vedėjas.

Tačiau tai nereiškia, kad šviesoforas praleidžia nenutrūkstamą automobilių srautą. Tam tikros ribos yra, nes mieste gausu "žaliųjų koridorių". "Jie ir padiktuoja ribas – kiekvienas šviesoforas, sankryža turi tam tikras ribas, turi derinti savo veiksmus su kitais šviesoforais, bet tam pagal tam tikras ribas ta programa veikia lanksčiai", – naujovę gyrė P.Keras.

Pasak vedėjo, būtų labai paprasta padaryti "žalią bangą" viena kryptimi – kaip K.Donelaičio ar Kęstučio gatvėje – šviesoforai užsidega ir užgęsta vienas paskui kitą. Kai "žalią bangą" reikia suderinti dviem kryptimis, automobilių srautai kryžiuojasi, todėl projektuoti ganėtinai sudėtinga.

Šviesoforo valdiklyje yra numatytos tam tikros fazės pagrindinei gatvei, o šalutinėms gatvėms – tiek, kiek lieka nuo pagrindinės. Jei, pagal vaizdo daviklius, yra galimybė labiau leisti automobilių srautą šoninėms gatvelėms, taip ir daroma –  šiuos sprendimus išmanusis šviesoforas priima savarankiškai.

Griežtesni reikalavimai

Įrengti vaizdo daviklius – tik pirmas žingsnis organizuojant Kauno transportą ir eismą. "Artėjamame prie to, kad bus steigiamas eismo valdymo centras. Tuomet vienas inžinierius galės nuolat stebėti eismą mieste. Taip pat galės peržiūrėti istoriją ir pagal tai koreguoti šviesoforų programas. Tada vaizdas bus kaupiamas ir naudojamas. Kol kas jos dirba kaip vaizdo davikliai ir tik tam, kad šviesoforo valdiklis priimtų tinkamus sprendimus", – perspektyvas atskleidė P.Keras.

Naujieji reikalavimai šviesoforinėms sankryžoms, eismui, pėsčiųjų perėjoms, eismo saugumui – ganėtinai sugriežtėję. Rekonstruojant sankryžas, diegiamos naujos sistemos, bet šios priemonės, anot vedėjo, lemia sekundes šviesoforo tinkle ir šiek tiek mažina laidumą. Diegiamos naujos išmaniosios priemonės turi amortizuoti naujus saugos reikalavimus.

Naujų sistemų pokyčiai esą jau juntami. "Ganėtinai pagerėjo eismas Jonavos gatvėje, Šiaurės prospekte, Eigulių mikrorajone spūsčių problema išsisprendė įrengus naują įvažą. Ateities plento rekonstrukcija pagerins situaciją, o šiuo metu, vykdant rekonstrukciją, galime pastebėti padidėjusias spūstis", – padėtį mieste analizavo P.Keras.

Kauno ypatumai

Pasak vedėjo, įtakos didėjantiems automobilių srautams ir spūstims turi ir Kauno nekilnojamojo turto pirkimo ypatumai. "Pačiame mieste problemų nekyla. Didesnių problemų atsiranda miesto prieigose iš rajono įvažiuojant į miesto teritoriją. Visuose įvažiavimuose į miestą  laidumas yra mažesnis", – vertino vedėjas.

Esą kelis metus Kaunas buvo išskirtinis miestas. Buvo mažiau perkama naujos statybos butų, tačiau daugiau individualios statybos namų. Kaip įprasta, individualios statybos namai buvo įsigyjami artimajame priemiestyje arba miesto pakraščiuose. "Tokiu atstumu gyvenantys žmonės turi ne vieną ir dažnai net ne du automobilius šeimoje", – pabrėžė P.Keras.

Vedėjas sutiko, kad kai kuriose Kauno gatvėse šiuo metu situacija sudėtingesnė. Esą vienas kitas veiksmas situaciją pagerina, tačiau kol vyksta kai kurių gatvių rekonstrukcijos, situacija kai kur laikinai pablogėja.