Kauno senamiestyje iškilmingai pagerbti tarpukario žydų kariai

20 Vyčio Kryžių

Pagerbimo ceremonija vyko Senamiestyje, prie pastato, ant kurio Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos ir žydų bendruomenės iniciatyva 2016 m. rudenį buvo atidengta atminimo lenta tarpukariu čia veikusiai Žydų karių sąjungai. Būtent jos nariai dalyvavo 1918–1923 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę.

Susirinkusiuosius į renginį mūsų šalies žydų bendruomenės, Kauno karinės įgulos vienetų, garbius visuomenės atstovus pasveikinęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas priminė – atsikuriančia Lietuvos valstybe 1918 m. patikėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių gyventojai. Tai liudija faktai. Pavyzdžiui, nepriklausomybės kovų frontuose kovojo iki 3 tūkst. žydų karių, kurių pusė – savanoriai.

"Per 60 karių Lietuvos dėl laisvės paaukojo pačią brangiausią auką – savo gyvybę. Apie 20 žydų tautybės Lietuvos karių buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio Kryžiais", – priminė gen. ltn. J.V.Žukas. Tai, pasak kariuomenės vado, rodo, kad už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydai yra verti didelės pagarbos.

Medalio vertė

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pabrėžė žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą Lietuvai. Ambasadorius tai iliustravo vieno nepriklausomybės kovų dalyvio istorija. Šio žydų kario savanorio narsa nepriklausomybės kovose buvo įvertinta medaliu, kurį jis po apdovanojimo visada nešiojo su savimi. Šis medalis išgelbėjo jam gyvybę 1941 m. žudynėse VII forte. Galima rasti ir daugiau istorijų, liudijančių, kad žydai petys petin su lietuviais kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.

Tokios pagarbos žydų kariams, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, Kaunas dar neregėjo.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky akcentavo – susirinkta prisiminti teigiamą patirtį, o ne tragiškus praeities įvykius. Džiugina ir tai, kad dabartinės Lietuvos žmonės siekia pažinti savo šalies žydų istoriją, sužino, kad šie bendrapiliečiai buvo ne tik prekeiviai ar gydytojai, advokatai ar amatininkai, bet ir kariai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai.

"Beje, aš savo šeimos, giminės pavyzdžiu galiu iliustruoti žydų požiūrį į lietuvių kovas dėl nepriklausomybės. Mano pačios proprosenelis dalyvavo kovose su caro kariuomene, kovodamas sukilėlių pusėje. Ir kiti mano šeimos atstovai buvo savanoriai. O ir šiandien mano pusbrolis Lietuvoje atstovauja JAV karinėms pajėgoms. Kai susitinkame su Lietuvos vyriausybės atstovais, visada pažymime, kaip mažai žinoma apie žydų indėlį į Lietuvos istoriją, kaip mažai apie tai kalbama mokyklose", – pastebėjo F.Kukliansky.

"Tokios pagarbos žydų kariams, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, Kaunas dar neregėjo – už tai mūsų bendruomenės vardu dėkoju Lietuvos kariuomenei ir jos vadui gen. ltn. J.V.Žukui", – po iškilmingo renginio Kauno senamiestyje sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Lojalumas – sąjungos ženkle

Priminsime, kad Žydų karių sąjungos būstinė iš pradžių veikė Joniškyje, o nuo 1934 m. – Kaune. Sąjunga skatino savo narių patriotizmą, lojalumą Lietuvai, ugdė lietuvių ir žydų kultūrinio bendradarbiavimo idėjas, aktyviai veikė ne tik Kaune, bet ir provincijoje.

Žydų karių sąjungos nariai viešai rodė savo ištikimybę ir atsidavimą Lietuvai, dalyvaudami su savo atributika oficialiuose tarpukario Lietuvos minėjimuose, iškilmėse. Apie lojalumą Lietuvai byloja ir simboliai bei data, įkomponuoti tarpukario Žydų karių sąjungos žalios spalvos rombo formos ženkle: du sukryžiuoti kardai, Gediminaičių stulpai, saulė ir jos spinduliai bei kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metai – 1918–1923.