- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
2017 m.: (sėdi iš kairės) S. Minelgienė, R. Raškevičienė ir A. Radzevičienė, (stovi) J. Mackevičienė ir G. Žakas
-
1959 m.: F. Vitkinaitė-Kučinskienė (dešinėje) su sese tapusia Margareta ir mama H. Holzman
-
1940 m.: Chana Mina ir Pešė Dvoira Glikaitės su broliuku Izaoku
-
1946 m.: Marijona ir Justinas Dubininkai
Kauno žydų bendruomenė (KŽB) surengė tradicinius padėkos pietus savo tautiečių gelbėtojams, kuriuos KŽB pirmininkas Gercas Žakas pavadino tikraisiais herojais.
Holzmanų šeima ir Lietuva
Tarp susirinkusiųjų į žydų gelbėtojų pagerbimo pietus buvo galima išvysti garsiosios lietuvių giminės palikuonę – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio anūkę Dalią Oną Zubovaitę-Palukaitienę. Čiurlionių ir Zubovų namuose vokiečių okupacijos metais prieglobstį rado ne vienas žydas. Ji draugiškai šnekučiavosi su Kauno žydų bendruomenės nare F.Kučinskiene. Pastaroji šiomis dienomis neteko Vokietijoje mirusios Margaretos Holzman, kurią visą gyvenimą vadino seserimi.
Velionės tėvai Maksas ir Helena Holzmanai 1923 m. iš Vokietijos persikėlė gyventi į Lietuvą ir, kaip rašo M.Holzman nekrologe valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje dirbanti Danutė Selčinskaja, jie įsteigė Kaune "Pribačio" knygyną bei leidyklą, tiesusius kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. 1936 m. Holzmanai tapo Lietuvos piliečiais, bet tai neišgelbėjo Makso ir vyresniosios dukros Marijos nuo žūties pirmaisiais karo mėnesiais. Likusios gyvos Margareta ir jos mama Helena tapo Kauno geto žydų gelbėtojomis. Jų bute, pasak D.Selčinskajos, nuolat gyvendavo po kelis geto pabėgėlius, kol jiems buvo surandamos saugesnės vietos.
Dienoraštis virto filmu
Karui pasibaigus, H.Holzman įsidukrino išgelbėtą mergaitę Frumą Vitkinaitę, kurios tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą. Ta mergaitė vėliau tapo F.Kučinskiene, kuri iki paskutinių Helenos ir Margaretos Holzman gyvenimo dienų jautė abipusę nuoširdžią meilę ir globą. Sovietmečiu baigusi aukštuosius agronomijos mokslus, Margareta dirbo moksline bendradarbe Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institute ir Kauno botanikos sode, o 1965 m. drauge su mama Helena emigravo į Vokietiją. Deja, po trejų metų Helena žuvo avarijoje, o jos dukra Margareta, išsaugojusi motinos dienoraštį, išleido jį kaip knygą "Šitas vaikas turi gyventi" vokiečių kalba.
Knyga 2003 m. buvo išleista lietuvių kalba ir tapo atspirties tašku kuriant dokumentinį filmą "Vilties etiudas" (režisierė Lilija Kopač, scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja). 1999 m. M. ir H.Holzman apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2005 m. Helena pripažinta Pasaulio tautų teisuole Jad Vašem.
Viena iš Glikų gelbėtojų
Padėkos renginyje kalbinta Ramutė Dubininkaitė-Raškevičienė prisiminė vokiečių okupacijos metus, kai į jų Dubininkų sodybą Žvirgždaičių valsčiaus Žalvėderių kaime atėjo Malka Glikienė su sūnumi Kopeliu ir dukrele Mina. "M.Glikaitė buvo mano vienmetė, tai mes su ja susidraugavome. Pas mus dažnai užsukdavo ir jos brolis Izaokas, o kiti šeimos nariai slapstėsi pas kitus patikimus kaimo žmones.
Mūsiškiai Glikai miegodavo daržinėje, ant šieno, o vasarą buvome miške pastatę jiems palapinę. Apie pustrečių metų taip slapstėme. Po karo išgelbėtieji palaikė artimus ryšius su mūsų šeima", – pasakojo Justino ir Marijonos Dubininkų dukra R.Raškevičienė, kuri buvo ryšininkė tarp šios žydų šeimos narių, kuriuos ilgai slapstė įvairios šeimos.
Padėjo 20 šeimų
R.Dubininkaitė nešiodavo Glikų laiškus, kuriuos jie rašydavo vieni kitiems arba palydėdavo juos tai pas Stanaičius, tai pas Sadauskus ar kitas šeimas, kurios buvo priglaudusios Glikų atžalas ir jų motiną.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, Kudirkos Naumiestyje gyvenusios Glikų šeimos galva Jankelis ir vyriausias sūnus Leiba buvo nužudyti 1941 m. liepos 4-ąją drauge su visais miestelio žydais vyrais, o kiti šeimos nariai paliko šią vietovę, kurioje tų pačių metų rudenį buvo sunaikinti visi likę gyvi žydai. M.Glikienė su keturiais savo vaikais (Pese, Kopeliu, Mina ir Izaoku) slapstėsi per visą vokiečių okupaciją. Juos slėpė pavieniai asmenys ir daugiau nei 20 šeimų. Šiuo metu gyvas tėra Izaokas Glikas, kurio prisiminimai apie šeimos gelbėtojus saugomi Vilniaus Gaono muziejuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?31
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų72
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose32
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...