Kiek universitetų liks studentų mieste?

Visi į skirtingas puses

Didžiųjų Lietuvos universitetų vadovai įsitikinę, kad turi likti tik keli universitetai, į juos integravus visas likusias aukštąsias mokyklas. Specializuotų universitetų atstovai sutinka, kad pokyčių reikia, bet prieštarauja drastiškiems užmojams.

Kaip pastebėjo Lietuvos sporto universiteto buvęs rektorius prof. Albertas Skurvydas, Kaune nėra dviejų universitetų, kurie norėtų eiti kartu tuo pačiu keliu. Visų vizijos skirtingos. Tai galutinai tapo aišku po aukštųjų mokyklų atstovų susitikimo Kauno miesto savivaldybės salėje.

Šią savaitę paaiškėjo, kad iš įvairių Lietuvos regionų gauta per 40 pasiūlymų, kaip reikėtų sujungti aukštąsias mokyklas.  Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos pateikė iš dalies turinčių ryšį išsamių ir detalizuotų siūlymų pluoštus, tačiau konsoliduotų siūlymų abu miestai nesuformulavo.

Visus į vieną

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas mano, kad susijungimo scenarijų gali būti įvairių, tačiau jis būtų linkęs pritarti nuomonei, kad Kaunas turėtų vieną stiprų bendrą universitetą, konkurencingą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu.

"Solidi bazė, susidedanti iš medicinos, technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų, tam tikrai yra. Deja, vis dar nėra bendro matymo: kol vieni siekia kokybės, kitų tikslas – tik išlikti. Tai rimčiausia kliūtis ir pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol šis scenarijus nebuvo rimčiau svarstomas", – įsitikinęs universiteto vadovas.

Anot jo, kai kuriais atžvilgiais jungimosi naudą pajustume gana greitai – mažėtų fragmentiškumo, dubliavimo.

"Tinklo optimizacijos rezultatus, šios pertvarkos sėkmę, taip pat galimus trūkumus ar problemas, manau, lems pasirinktas jos įgyvendinimo modelis. Labai svarbu, kad ji būtų sistemiška, įtraukianti ne tik universitetus, bet ir kolegijas. Be to, universitetų jungimai turi būti grindžiami aiškiais kokybiniais kriterijais, kuriama pridėtine verte. Jei eikvosime ir taip ribotus resursus bandydami prijungti nulį prie nulio, naiviai tikėdami, kad kažkokiu būdu iš to pavyks gauti vienetą, ši pertvarka nebeteks prasmės", – perspėjo P.Baršauskas.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas kalbėjo nuosaikiau – visų sujungti tikrai nereikia. Tačiau sutiko, kad, suprastėjus demografinei situacijai, reikia koncentruoti išteklius, didinti dėstytojų atlyginimus, kurie yra, švelniai tariant, nemotyvuojantys.

"Mano nuomone, ministerija siūlo gerą idėją, išsigryninti, atsisakyti studijų programų dubliavimo, aiškiai susieti su būsimais net ne šiandieniais šalies, sektorių, verslo poreikiais, įvertinant globalios rinkos įtaką ir optimizuotis. Čia ir rasis atsakymai, kiek Lietuvai ir kokio dydžio ateities universitetų reikia", – teigė profesorius.

Trauks užsienio studentus

Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektoriaus dr. Aivaro Ratkevičiaus nuomone, universitetų skaičius Kaune galėtų išlikti ir toks, koks yra dabar, tačiau būtų šaunu, jeigu pavyktų protingai sujungti visus Kauno universitetus į vieną.

"Svarbu žinoti, koks bus tas bendras stogas – ar užteks jam tvirtumo, kad būtų išlaikytos įvairios studijų ir mokslo kryptys bei sudarytos sąlygos joms vystytis. Čia svarbu susitarti dėl tokio universiteto struktūros ir valdymo modelio, kuris būtų gana lankstus ir tvirtas. Tam reikia tiek universitetų bendruomenės valios, tiek Vyriausybės valios ir paramos", – kalbėjo rektorius.

Jeigu aukštosios mokyklos bus jungiamos, A.Ratkevičius teigė, kad pirmiausia reikės išspręsti vieną iš pagrindinių problemų – kaip vystyti studijų kryptis, kurios yra mažiau populiarios ir kurioms reikia specifinių sąlygų.

Ateitis – nišiniai, specializuoti, verslo pagrindais veikiantys, greitai į rinkos pokyčius reaguojantys universitetai.

"Jau dabar nutarta nestambinti menų ir karo akademijų. Sportas taip pat yra specifinė mokslo ir studijų kryptis. Abiturientų, siekiančių tapti sporto treneriais, valstybinių egzaminų rezultatai  dažnai yra prastesni nei abiturientų, norinčių tapti medicinos specialistais, teisininkais ar inžinieriais", – pastebėjo A.Ratkevičius.

Be to, kuo didesnis universitetas, tuo stambesnis biurokratinis aparatas ir sprendimai priimami lėčiau. Tai, anot pašnekovo, apsunkintų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir įvairių projektų vykdymą, kai reikia greitai priimti sprendimus.

Jis atkreipė dėmesį, kad universitetų skaičiaus mažėjimas smukdo konkurenciją, tad gali būti, jog susidursime su bėda, kad jiems bus mažesnis spaudimas tobulėti.

Rektorius įžvelgė, kad sustambinus universitetus atsivers naujų galimybių: padidės studentų iš užsienio trauka, nes universitetai taps labiau matomi, galės skirti daugiau lėšų studentams pritraukti, taip pat gali sumažėti išlaidų infrastruktūrai ir administracijai, pagerėti mokslinio bendradarbiavimo ir kitokios galimybės.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), savo iniciatyva jau besijungiančio su Lietuvos edukologijos universitetu, rektorius prof. Juozas Augutis būtų prieš visų Kauno aukštųjų mokyklų sumetimą į bendrą katilą ir siūlo apskritai švietimo grandinę  derinti nuo pat darželių.

Kitaip aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, kad ir kokia gera ji būtų, esą neduos tokios naudos, kokios būtų galima tikėtis.

Suomiams prireikė milijardo

ASU vadovas A. Maziliauskas atkreipė dėmesį, kad visų pirma į reformą nereikėtų pulti stačia galva.

Pertvarkos tikslas, anot jo, turi būti ne mažesnis universitetų skaičius, o jų gyvybingumas ir konkurencingumas globalioje rinkoje.

A.Ratkevičiaus nuomone, universitetų skaičiaus mažinimas be aiškaus plano ir tikslų darytų neigiamą įtaką aukštojo mokslo vystymosi raidai.

"Praverstų atlikti įvairių universitetų jungimo scenarijų naudos ir išlaidų analizę. Suomijoje jungiant universitetus ir kuriant Aalto universitetą, per penkerius metus buvo investuota maždaug 1 mlrd. eurų. Danijoje diskusijos apie universitetų tinklo konsolidaciją užtruko dešimt metų. Universitetų pertvarkai reikalingi apgalvoti ir pasverti sprendimai", – siūlė neskubėti LSU vadovas.

Planuojant jungtis KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui buvo atlikta išsami tokios konsolidacijos analizė, nauda ir išlaidos. Suma buvo pateikta didžiulė – 120 mln. eurų, bet manyta, kad ji būtų atsipirkusi vos per septynerius metus.

"Visų pirma reikia suprasti, kad universitetų jungimas – sudėtingas, didelio masto projektas, kuris dar ir kainuoja. Kalbant apie KTU ir LSMU sujungimo sąnaudas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad didžiąją jų dalį sudaro ne administracinių procesų ar infrastruktūros integracija, o investicijos į naują kokybę – inovatyvių sveikatos technologijų centro kūrimą, partnerystę su lyderiaujančiu užsienio partneriu, naujų kompetencijų vystymą, tarpdiscipliniškumo skatinimą, aukščiausio lygio dėstytojų ir mokslininkų pritraukimą bei pan., kurios neabejotinai atsipirks", – teigė P.Baršauskas.

Sėkmės istorijos – pasenusios?

Kokia pertvarka Lietuvai būtų naudingiausia? A.Maziliauskas teigė, kad suprastų, jeigu jungtųsi panašūs, pavyzdžiui, technikos universitetai, nors ir esantys skirtinguose miestuose. "Nelabai suprasčiau meno ir sporto srities institucijų jungimosi. Jie nesuprastų vieni kitų ir aplinkos lūkesčių. Taigi ko siekiame: sinergijos ar susimažinti?" – klausė profesorius.

Jis patarė aklai nesekti neva sėkmingų konsolidavimo istorijų Danijoje, Suomijoje pavyzdžiu.

"Užmirškime – 10–15 metų istorija jau yra pasenusi. Buvo sėkminga vakar, bet nebebus sėkminga po dešimties metų – tai jau suprato ir patys to paties konsoliduoto Kopenhagos universiteto žmonės", – kalbėjo pašnekovas. Jis pridūrė, kad Europoje, Australijoje, JAV atliktos studijos parodė, jog gremėzdiški daugiaprofiliai klasikiniai universitetai arba turės prisitaikyti ir tapti lanksčiais rinkos žaidėjais, arba po dešimties metų taps nebegyvybingi.

"Ateitis – nišiniai, specializuoti, verslo pagrindais veikiantys, greitai į rinkos pokyčius reaguojantys universitetai", – mano A.Maziliauskas.

Jo nuomone, Lietuvai reikia įvairių universitetų. "Nesuprantu siūlančių apskritai sujungti visus ir palikti tik du tris vienodus didelius daugiaprofilius universitetus. Kaip inžinierius, palyginsiu, kad tai būtų tas pats, kaip maišant betoną naudoti vienodo dydžio tik stabilius užpildus. Kad ir kiek dėtum cemento, betonas nebus atsparus. Užpildai turi būti įvairaus dydžio, maži – užpildyti tarpams tarp didelių, tik tada betonas bus tankus ir stiprus. Taip yra ir mokslo sistemoje. Siekdami Lietuvos ekonominio proveržio turime būti lankstūs ir veržlūs pirmiausia atskirose siaurose nišose", – įsitikinęs A.Maziliauskas.