- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių.
Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės.
Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes. Tai, anot jų, gali būti susiję su didesniu uogų pasirinkimu ir dėl to šiek tiek sumažėjusia atvežtinių braškių kaina. Jei anksčiau dominuodavo lenkiškos braškės, pasirodydavusios šiek tiek anksčiau už lietuviškas, tai dabar jau ankstyvą pavasarį gana gausu ispaniškų, graikiškų ir iš kitų pietų šalių atvežtų uogų.
„Kol lietuviškų braškių yra nedaug ir jų kaina gerokai didesnė nei atvežtinių, daugiau pirkėjų renkasi pastarąsias. Tačiau kai sezonas įsibėgėja ir kainos krenta, žinoma, dauguma teikia pirmenybę lietuviškoms, nors jos ir išlieka šiek tiek brangesnės“, – pasakoja Jolanta, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame turguje prekiaujanti ir lenkiškomis, ir Šakių rajone užaugintomis lietuviškomis braškėmis.
Pasak jos, pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškoms uogoms, nes tikisi, kad jos bus natūraliau užaugintos ir šviežesnės, nes jų transportavimo laikas iki prekybos vietos kur kas trumpesnis.
Pašnekovei pritaria ir braškių augintojas Arturas Liaudinskas, Kauno rajone turintis apie 1,6 ha ploto braškių ūkį.
„Manau, yra dvi grupės pirkėjų. Vieniems nėra jokio skirtumo, kur užaugintos braškės, todėl renkasi jas pagal kainą. Kiti gi valgo tik lietuviškas nuo pačių pirmųjų brangiausių, bet perka jas dažniausiai iš vieno ir to paties ūkininko (ar bent keleto), kai žino kokybę. Pastarųjų turbūt yra gerokai mažiau. Bet kai kainos sumažėja ir susilygina, dauguma renkasi lietuviškas. Lietuviškas uogas renkasi dėl jų šviežumo ir dar dėl nuogąstavimo, kad atvežtinės uogos bus apdorotos chemikalais“, – pasakojo ūkininkas.
Kėdainių rajone ekologiškas braškes auginanti Airida Urvydienė sako, kad jos auginamai produkcijai poreikis visada išlieka labai didelis ir dažnai uogų net neužtenka visiems norintiems.
Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.
„Žmonėms svarbu tai, kad auginu braškes ekologiškai, tręšiu tik natūraliom trąšom, nepurškiu chemija. Ką tik nuskintos braškės išsaugo daugiau skonio ir aromato, todėl yra skanesnės“, – sako moteris, prekiaujanti uogomis savo ūkyje ir didesnius užsakymus pristatanti klientams į namus.
Pasak braškių augintojų, šiemet lauko braškės dėl šaltų ir permainingų orų pavasarį vėlavo apie dvi savaites, tačiau šiomis dienomis vienu metu pasipylė įvairaus ankstyvumo uogos, todėl kainos gana staigiai krito.
Beje, norėdami paankstinti derlių, ūkininkai jau kurį laiką augina braškes po priedangomis, o dabar vis labiau populiarėja ir auginimas šiltnamiuose. Tokiu būdu lietuviai jau gali bent šiek tiek pasivaržyti ne tik su lenkiška, bet ir su iš pietų Europos šalių atvežama produkcija.
Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad, vertinant maistingumą ir gerąsias uogų savybes, didelio skirtumo tarp atvežtinių ir lietuviškų braškių neturėtų būti.
„Kiek man yra žinoma, braškės specialiais preparatais transportavimui nėra apdorojamos. Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.
Kitas dalykas, kad didesnėse užsienio šalyse yra ir daugiau labai didelių ūkių, todėl yra didesnė tikimybė, kad braškės bus intensyviai tręštos ir purkštos nuo kenkėjų bei piktžolių, nes itin didelius plotus kitaip apdirbti nėra galimybių. Kita vertus, atitinkamos Lietuvos tarnybos aktyviai prižiūri ir tiria importuojamą produkciją, tad leistinas normas viršijančių produktų pas mus prekyboje neturėtų būti“, – pasakojo mitybos specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...