Kokio būsto ieško kauniečiai?

  • Teksto dydis:

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą. Jei iki šiol laikinosios sostinės gyventojai didžiausią prioritetą teikė namui ar kotedžui už miesto centro, dabar jie dairosi geros kokybės buto miesto centre. Kintančias tendencijas lemia tiek atgijęs miesto centras ir senamiestis, tiek kitokia pirkėjų karta – vyresnė ir finansiškai pajėgesnė.

Būsto rinka tebėra aktyvi

Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad Kauno būsto rinka išlieka aktyvi, paklausa nemažėja.

„Pastaruosius kelerius metus Kaune vidutiniškai parduodama apie 350 senos ir naujos statybos butų per mėnesį, panašūs pardavimo tempai išlieka ir šiemet“, – pastebi „Ober-Haus“ Kauno biuro atstovas S. Umbrasas.

Anot jo, naujos statybos butų pardavimo apimtys nuosekliai auga. 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune per mėnesį vidutiniškai buvo parduota ir rezervuota apie 60 naujos statybos butų arba 25 proc. daugiau, nei jų buvo realizuojama per mėnesį pernai.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė antrina, jog lyginant su pirmuoju 2016 metų pusmečiu, vien „Swedbank“ su kauniečiais pasirašė apie 8 proc. daugiau nekilnojamojo turto paskolų sutarčių.

Tiesa, nors išlaiko stabilų ir nuoseklų augimą, sostinės nekilnojamojo turto aktyvumo Kaunas dar nepasiekė.

Vertina centrą ir senamiestį

„Kaune veikiame per 50 metų, gerai pažįstame šį miestą ir jo gyventojų poreikius. Čia visą laiką galiojo auksinė nekilnojamojo turto taisyklė – vieta buvo ir tebėra svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi. Kauno miesto struktūra leido miestiečiams kurtis nuosavuose namuose užmiesčio rajonuose – toks formatas ilgą laiką buvo populiariausias. Tik pastaraisiais metais stebime, jog atsiranda kitokį poreikį turinčių pirkėjų grupė, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Vyresnė kauniečių karta jau patyrė, jog užmiesčio vietos išliekamoji vertė yra kur kas mažesnė ir, nusprendus parduoti užmiestyje esantį būstą, grąža gali būti mažesnė nei investicija. Tad dabar nebe pirmą būstą įsigyjantys kauniečiai grįžta į miesto centrą, kur, įsikūrus kokybiškai, galima turėti daugiau privalumų – gerą susisiekimą, patogią infrastruktūrą, arti esančias pramogas“.

Panašias tendencijas stebi ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas. Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės labiau ieško išskirtinių vietų su gražiu vaizdu pro langą, todėl išaugo poreikis pirkti būstą centrinėje miesto dalyje. Dar prieš kelerius metus kauniečiai į tai žiūrėjo atsargiai, o dabar drąsiai renkasi būstą centre.

„Paklausus ne tik centras, bet ir vienas seniausių miesto rajonų – Žaliakalnis“, – tęsia S. Umbrasas.

Ryškėja ir šiuos poreikius turinčio pirkėjo portretas – vyresnės kartos, grįžtantys iš namo užmiestyje į centrą arba perkantys būstą savo vaikams, finansiškai pajėgūs ir įsigyjantys būstą savo lėšomis. 

Išlieka migracija į užmiestį

Vertinant jaunesnės, trisdešimtį peržengusios kauniečių kartos poreikius, jie išlieka nepakitę – dauguma jų dirba miesto centre ir renkasi naujos statybos ekonomiškesnį būstą užmiestyje. Ieškodami mažesnės kainos būsto variantų, dalis kauniečių netgi migruoja į rajonus. Dažniausiai tai šeimos, įsigyjančios pirmąjį bendrą būstą arba nusprendusios keltis į namą ar kotedžą.

„Iš Kauno rajonų didžiausią paklausą šiuo metu turi Domeikava, Giraitė, Romainiai ir Garliavos kryptimi išsidėstę rajonai. Būtent šiuose rajonuose vystomi nekilnojamojo turto projektai, tad ten koncentruojasi ir paklausa. Kalbant apie miegamuosius Kauno rajonus, aktyviausiai kauniečiai dairosi būsto Dainavoje ir Šilainiuose, kur taip pat plėtojami nauji projektai“, – teigia „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.

Net ir rinkdamiesi ekonominį variantą, kauniečiai pageidauja, kad jame būtų bent du miegamieji. Tad ieškodami buto ar kotedžo miegamuosiuose rajonuose ar užmiestyje, kauniečiai dairosi varianto tiek su keliais miegamaisiais, tiek su pakankamai erdvės kitoms patalpoms. Tai galioja būstams nuo 60 iki 80 m² ploto.

Pasak S. Umbraso, nors ir retai, pasitaiko miestiečių, užmiestyje ieškančių 200–250 m² namo. Paieška nebūna paprasta, nes tokio dydžio nuosavi namai statomi rečiau dėl gerokai didesnių statybos kaštų.


Šiame straipsnyje: NTbūstas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių