KTU pasiūlė alternatyvą karinei tarnybai

Karybos inžinerija ir praktika – taip pavadintas naujas skubos tvarka patvirtintas KTU studijų modulis, suteiksiantis jaunuoliams galimybę suderinti studijas ir atlikti pareigą tėvynei. Jį pasirinkusiems studentams ir studentėms trejus metus teks ne tik krimsti karo taktiką auditorijose, bet ir dalį paskaitų praleisti pratybose miškuose ir pelkėse.

Netylant diskusijoms dėl sugrąžintos šauktinių tarnybos, Kauno technologijos universitetas (KTU) taip pat nusprendė atgaivinti karybos tradicijas. Jos siekia dar 1925 metus, kai Aukštuosiuose kursuose, kurie yra KTU ištakos, buvo pradėta dėstyti Ginkluotės inžinerija ir taktika. Anuomet šią specialybę pabaigę studentai gaudavo leitenanto laipsnį.

Karybos inžineriją ir praktiką pasirinkę studentai galės būti ramūs, kad po studijų baigimo nebus pašaukti atlikti 9 mėnesių trukmės privalomąją karinę tarnybą.

„Išgirdome jaunimo balsą, sakantį, kad daugelis vietoje kariuomenės rinksis emigraciją. Nors ginti tėvynę – kiekvieno pareiga, tačiau gyvename laisvoje šalyje ir kiekvienas renkasi tai, kas jam atrodo geriau. Siūlome alternatyvą – pabaigti studijas KTU, likti dirbti Lietuvoje, o tuo pat metu ir atlikti pareigą savo gimtinei“, – sako KTU rektorius Petras Baršauskas.

Studentai naująjį dalyką galės rinktis įstoję į bet kurį KTU fakultetą. Numatoma, kad Karybos inžinerija bus dėstoma trejus studijų metus, kas savaitę tam skiriant po keturias paskaitas, trunkančias po 4 akademines valandas.

Tačiau bene svarbiausia dalis – praktika. Studentai privalės du kartus per mėnesį užsidėti kareiviškus batus ir visą parą praleisti kariniame poligone arba kitose karybos praktikai skirtose vietose – miškuose, pelkėse, plynuose laukuose. Vasaros metu laukia papildomos dvi savaitės pratybų, kurios, pagal šią savaitę patvirtintą abiejų valstybių susitarimą, bus rengiamos Kazachstane.

Praktinei modulio įgyvendinimo pusei atsakingai ruošiasi ir pats KTU – nenaudojamose patalpose Studentų miestelyje jau įrengti trys lazeriniai šaudyklos treniruokliai, sukurti universiteto Gynybos technologijos institute. Tuščioje pievoje prie KTU „Santakos“ slėnio planuojama įrengti ir nedidelį poligoną, kuriame studentai galėtų treniruotis su sprogmenimis.

Nors dar liko suderinti kelias teisines formuluotes, skubos tvarka, nesilaikant įprastų formalumų ir svarstymų, modulį jau patvirtino speciali komisija, kurią sudarė universiteto vadovai, studentai, moksleiviai, sporto bendruomenės atstovai ir buvęs NATO generalinis sekretorius, KTU garbės daktaras danas Andersas Foghas Rasmunssenas. Pastarasis svariai prisidėjo kuriant teorinę Karybos inžinerijos ir praktikos dalį.

A. F. Rasmunssenas pabrėžia, kad Danijos universitetuose jau senokai įprasta derinti karinę tarnybą su mokslais.

Universiteto rektoriaus P. Baršausko teigimu, KTU nesiruošia šiuo moduliu konkuruoti su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ar šauktinius renkančiais Krašto apsaugos ministerijos padaliniais.

„Jei studentas sėkmingai pabaigs modulį, o svarbiausia – praeis visus pratybų testus, po trejų metų jam bus suteikiamas nestatutinio jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tai reiškia, kad realių karinių veiksmų atveju jis taptų eiliniu kareiviu“, – aiškino P. Baršauskas.

Jokių kitų įprastiems šauktiniams numatomų lengvatų toks studentas-kareivis negaus, tačiau bus atlikęs karinę tarnybą ir priskirtas šalies kariniam rezervui.

Informuojame, kad tai Balandžio 1-osios pokštas!