Laužo stereotipus: kelių inžinerija neatsiejama nuo IT technologijų

Žvilgsnis į kelių inžineriją

Bendrovė "Kauno tiltai" drauge su švietimo partneriais įkūrusi verslo ir švietimo organizacijų bendradarbiavimo programą "Akademija@Kauno tiltai" ir siekdama populiarinti kelių inžinerijos studijas, antrą kartą pakvietė moksleivius į renginį "Rinkis kelią, ne takelį".

Šiemet renginyje dalyvavo 50 moksleivių iš įvairių Kauno regiono mokyklų. Mokiniai iš anksto turėjo paruošti dviejų minučių vvaizdo pristatymą apie svajonių objektą savo mieste. Mokiniai išlaisvino fantaziją ir pristatė ne tik egzistuojančius objektus ir infrastruktūros problemas, bet ir priežastis, kurios juos paskatino atvykti į renginį.

"Man patinka darbas, kai matai rezultatus. Inžinieriaus darbas apčiuopiamas ir prasmingas, nes žmonėms palengvina susisiekimą", – apie susidomėjimą inžinerija ir norimą sukurti svajonių objektą pasakojo renginio "Rinkis kelią, ne takelį" dalyvis Šarūnas, atvykęs iš Šakių "Žiburio" gimnazijos.

"Aušros" gimnazijos mokiniai susipažinti su kelių inžinerijos specialybe atvyksta jau ne pirmą kartą. Dešimtokus atlydėjusi mokytoja tikino, kad tokie renginiai vėliau mokinius supažindina ir paskatina studijuoti konkrečią specialybę.

"Vaikai turi daug motyvacijos čia ateiti, pagauna azartas varžantis su kitais. Šiemet mokiniai pristatė M.K.Čiurlionio tiltą, nes, jų manymu, tai labai svarbi miesto susisiekimo vieta. Be to, tiltas statytas tais pačiais metais, kai gimė čia dalyvaujantys mokiniai. Tad vaikai čia tikrai atkeliauja puikiai praleisti laiką ir iš arčiau susipažinti su inžinieriaus specialybe", – sakė mokinius atlydėjusi matematikos mokytoja Aurelija Čeplevičienė.

Kiti kalbinti moksleiviai neslėpė, kad iki tol manė, jog kelininkai dirba tik kastuvais, todėl renginyje jie praplėtė savo suvokimo ribas ir dabar kelių inžinieriaus specialybė atrodo gerokai įdomesnė.

"Buvo įdomu sužinoti, kokie yra pagrindiniai Lietuvos keliai, kuo jie ypatingi. Mano brolis studijuoja šioje kolegijoje, tad dabar galiu iš arčiau pamatyti, ką jis veikia. Neįsivaizdavau, kad viskas taip įdomu, iki šio renginio galvojau, kad tai kažkoks paprastas darbas su kastuvu ir dėvint ryškią oranžinę liemenę", – susižavėjimo neslėpė Lukšių V.Grybo gimnazijos dešimtokė Auksė.

Moksleiviai kelių inžinerijos žinias pademonstravo proto mūšio kovoje "Inžinerijos galiūnai", varžėsi atpažindami kelininko darbo įrankius, vairuodami simuliacinę mašiną ir pan.

Kartu su technologijomis

Mokinių dėmesį į kelių inžinieriaus darbe naudojamas technologijas atkreipė ir bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

"Pastaraisiais metais ženkliai pastebimas inžinierių trūkumas. Akivaizdu, kad daugelis kelininko portretą įsivaizduoja labai siaurai, tačiau, vykstant skaitmenizavimui, kelių inžinieriaus specialybė pamažu tampa kvalifikuoto specialisto portretu, kuriam reikalingas išsilavinimas ir šiuolaikinių technologijų srityje", – sakė jis.

Kaip pavyzdį A.Rusevičius įvardijo bepiločius orlaivius. "Jų galimybės kur kas platesnės nei gražių peizažų filmavimas. Oro robotai gali generuoti didelį duomenų kiekį įvairia forma. Todėl bepiločiai orlaiviai pamažu integruojami ir į statybų sektorių", – aiškino "Kauno tiltų" generalinis direktorius.

Daugelis kelininko portretą įsivaizduoja labai siaurai, tačiau ši specialybė pamažu tampa kvalifikuoto specialisto portretu, kuriam reikalingas išsilavinimas ir šiuolaikinių technologijų srityje.

A.Rusevičius tikino, kad konkurencinga ir inovatyvi transporto infrastruktūros statybos sektoriaus plėtra šiandien jau neįsivaizduojama ir be išmaniųjų, 3D technologija valdomų mechanizmų. Šiomis sistemomis patobulinti kelių tiesimo agregatai taip pat keičia kelininkų darbą. Štai klojant asfaltą iš karto galima tikrinti, ar klotuvas, volas pakankamai sutankina asfalto dangą, formuojant nuolydžius, belieka greiderio kompiuteryje nustatyti reikiamus parametrus. Sistema nuskaito skaitmeninę projekto informaciją ir ją atkartoja statybos metu. Automatinės sistemos pačios koreguoja darbinę įvairių agregatų padėtį.

Bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius pastebi, kad technologinė pažanga keičia ir inžinerijos studijas, kurios šiuo metu gerokai skiriasi nuo ankstesnių. "Seniau studijas baigę inžinieriai gerai prisimena, kaip studijuojant reikėdavo išmokti daugybę formulių ir sausai skaičiuoti, ar tiltas, kelias atlaikys apkrovas. Šiuo metu studentai kelius, tiltus ir geležinkelius modeliuoja kompiuteriu. Statybos inžinerijos mokslas tampa vis labiau patrauklesnis naudojant IT sistemas, programavimą. Mokantis projektuoti statinius formuojami erdviniai modeliai ir studijų procesas tampa labiau panašus į kompiuterinius žaidimus, nei į sausą formulių mokymąsi", – sako A.Rusevičius.

Inžinierijos studijos

Inžinierius rengianti Kauno technikos kolegija (KTK) taip pat paneigė sklandančius stereotipus, kad keliams tiesti naudojama paprasta technika. Dėl sparčiai besikeičiančių technologijų kolegija turi įveikti iššūkius ir gebėti studentams pasiūlyti galimybę susipažinti su naujausiomis inžinerijos tendencijomis.

"Tiek technologijos, tiek projektavimo darbai šiandien susipynę su informacinėmis technologijomis, kūrybiniu mąstymu, darbu komandoje. Nors inžinerinės studijos yra gan sudėtingos, mes stengiamės atliepti visus rinkos poreikius tam, kad studentas turėtų maksimalias kompetencijas", – sakė KTK direktorius Nerijus Varnas.

Jis priminė, kad KTK kitąmet švęs įkūrimo šimtmetį. Inžinerinės studijos kolegijoje taip pat skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, tad su įvairiomis bendrovėmis sukurti bendradarbiavimo ryšiai leidžia studentams perteikti sukauptas ilgametes žinias ir patirtį.

"Inžinerinės studijos yra imlios informacijai ir turimai techninei bazei. Naudojamos kompiuterinės programos per kelerius metus gali labai stipriai pasikeisti. Tik neseniai kalbėjome apie 3D braižymą, o dabar naudojama ir 4D, ir 5D technologija. Mes turime nuolat atnaujinti įvairius presus, programinę įrangą ir kitus dalykus, kurie kasdien naudojami studentų praktiniams įgūdžiams tobulinti. Mūsų studentai turi ir itin daug praktikos laiko, todėl labai svarbu turėti tokius partnerius kaip "Kauno tiltai", nes jie turi labai skirtingų, techologiškai sudėtingų objektų, kuriuose galima pritaikyti plataus spektro inžinerines žinias", – kalbėjo N.Varnas.

Per metus KTK inžinieriaus studijas baigia apie 300 studentų, tačiau rinkoje tokių specialistų poreikis yra daug didesnis. Todėl, anot KTK direktoriaus, projektas "Akademija@Kauno tiltai" gali paskatinti jaunuolius rinktis kelių inžinieriaus specialybę.

"Akademija@Kauno tiltai" parneriai pripažino, kad labai svarbu jaunus žmones kuo plačiau supažindinti su galimybėmis. Todėl tęstiniame, ne pirmus metus vykstančiame renginyje "Rinkis kelią, ne takelį" mokyklas baigiantys jauni žmonės gali priartėti prie kelių inžinerijos, pamatyti, kuo ji yra įdomi, ir apgalvotai rinktis šią perspektyvią studijų kryptį. Kelių inžinerijos specialistus ruošia bendrovės partneriai: Kauno technikos kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.