Legendinis Vytauto parkas: apleistas, bet nemiręs (reportažas)

Saldus ledų kvapas, minios vaikų, laukiančių eilėse prie atrakcionų, savo atžalomis besidžiaugiantys tėvai ir niekada nesibaigiantis juokas – tokios asociacijos iškyla išgirdus, jog Vytauto parke veikia stacionarus atrakcionų parkas. Tačiau tik įžengus į jį tenka susidurti su kiek kitokia realybe.

Suskilinėjęs betono takas, pro kurio plyšius veržiasi žolė, aplūžę suoliukai, apsamanoję pastatai, pasenusi technika, suskilusios ir aptrupėjusios šiukšlių dėžės, tačiau visada tvarkinga aplinka, malonūs operatoriai, kurie čia dirba ne vienerius metus ir su džiaugsmu akyse laukia pasivažinėti mašinytėmis „Autodrome“, pasisukti „Orbitoje“ ar paplaukioti „Laiveliais“ atskubančių jaunųjų klientų.

„Prieš trisdešimt metų „Autodromo“ mašinas vairavau pats, o dabar čia atsivedžiau ir savo sūnų. Kas žino, gal šiuo metu jis važinėjasi tuo pačiu automobiliu, kurio vairą kadaise sukau ir aš“, - prisiminimais dalijosi parke sutiktas kaunietis.

Taip Vytauto parkas atrodo dabar. Į jį užsuka tik ištikimiausieji. Nors daugiau nei tris dešimtmečius veikiantys atrakcionai prarado savo spindesį, tačiau vis dar sukelia neišdildomas emocijas.

Atrakcionų sergėtojas

Dvidešimt šešerius metus atrakcionų parke dirbantis Bernardas Šerpytis neslepia apmaudo, jog į parką nebeužsuka tiek žmonių, kiek anksčiau. Vyras prisimena, jog kadaise tekdavo stovėti eilėse, jei norėdavai patekti ant išsvajotų karuselių.

„Dabar kartais tenka ir be darbo visą dieną prasėdėti“, - teigia vyras.

B. Šerpytis pasakoja, jog parkas gyvuoja čia dirbančių žmonių dėka. Vyras prisipažįsta, jog tada, kai pradėjo čia dirbti, taisyti atrakcionus teko vos ne kiekvieną dieną, tačiau dabar gedimus šalina retai – nors atrakcionai ne nauji, tačiau jie veikia tikrai gerai.

Paklaustas, kodėl pradėjo dirbti atrakcionų parke, ponas Šerpytis šypteli.

„Tai įvyko visiškai atsitiktinai: kartą čia kaimynui padėjau taisyti karuseles, o vėliau ir pasiūlymą dirbti gavau. Žinot, kiekvienam lemta kažkuo būti. Vieni tampa medikais, o aš – mėgstu techniką. Tai man ir darbas, ir malonumas“, - sako vyras.

Maždaug prieš penkiolika metų Bernardui Šerpyčiui buvo kilusi mintis atsisakyti šios veiklos, tačiau sužinojęs, jog jam išėjus bus uždaryta ir vaikams skirta pramogų vieta, vyras persigalvojo.

Vytauto parkas jam tapo antraisiais namais. Čia ilgametis darbuotojas praleidžia beveik visą savo laiką.

„Namo grįžtu tik tam, kad išsimiegočiau“, - juokauja vyriškis.

Parke vis dar verda gyvenimas

Atrakcionai išsidėstę taip, jog atrodo, kad parkas padalintas į dvi dalis. Vienoje tvarka rūpinasi B. Šerpytis, o kitoje – įsikūrusi keturių atrakcionų operatorė ponia Regina Liaudanskas.

Moteris pasakoja, jog čia ji dirba jau šešiolika metų, tačiau prisipažįsta, kad pradėjusi darbą nesitikėjo, jog tai taip ilgai užtruks.

„Aš gaunu labai mažą pensiją. Ši veikla atrakcionuose man suteikia papildomų pajamų. Be to, aš ją labai mėgstu. Juk čia gamta, čia verda gyvenimas! Mes su mažaisiais lankytojais ir bendraujame, ir pykstamės, ir taikomės“, - pasakoja ponia Regina.

„Varpelio“, „Orbitos“, „Laivelių“ ir „Karnavalo“ operatorė mano, jog pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas, technologijos, emigracija ir reklamos trūkumas – pagrindinės priežastys lėmusios, kad parkas nėra taip gausiai lankomas, kaip anksčiau.

Ponia Regina pasakoja, kad jau ne vienerius metus po sezono uždarymo ji susimąsto, jog jau gana, pavargo, nebedirbs, tačiau praslinkus žiemai ir atėjus pavasariui, moteris suskumba krautis daiktus į rankinę ir keliauja į darbą.

„Taip ir sukasi mano gyvenimo ratas. Negaliu paaiškinti, kodėl čia vis grįžtu“, - šypsosi ir mintimis dalinasi operatorė.

Lėšų trūkumas

Atrakcionai priklauso UAB „Vytauto parkas“. Šios bendrovės savininkas Ričardas Šidlauskas supranta, jog tvarkymas parkui reikalingas it gryno oro gurkšnis, tačiau pripažįsta, kad viskam reikalingos lėšos.

„Mes turime viziją, kaip viskas turėtų atrodyti ir ieškome investuotojų. Norime, kad tai būtų vieta, į kurią rinktųsi žmonės. Leistų savo laiką ne tik prekybos centruose, bet ir gamtoje“, - pasakojo ponas R. Šidlauskas.

Paklaustas, ar įgyvendinus šias vizijas senieji atrakcionais butų panaikinti, vyras atsakė, kad tos karuselės, kurios atitinka saugos reikalavimus, tikrai galėtų likti.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigia, jog Kauno miesto savivaldybė neturi galimybės imtis iniciatyvos, kadangi tai – privati teritorija, tačiau gavusi pasiūlymą bendradarbiauti, tikrai jį apsvarstytų.

„Vytauto parkas kol kas nėra mūsų prioritetų sąraše. Daugiausia dėmesio skiriame tiems objektams, į kuriuos norima investuoti“, - pasakojo meras.

Mena smagius vaikystės prisiminimus

Atrakcionų parke sutikta jauna kaunietė pasakojo, jog ši vieta jai labai svarbi. Moteris bent kas dvi savaites stengiasi čia ateiti kartu su savo sūnumi, pavėžinti jį „Autodromo“ mašinytėmis.

„Vytauto parkas tai lyg muziejus, norėčiau, kad ir mano anūkai čia apsilankytų. Jis turi kažką tokio, ko negalima apibūdinti žodžiais“, - prisiminimais dalinosi moteris.

Parko lankytoja pripažino, kad negalėtų įsivaizduoti Kauno be šios vietos. Nors jis ir apleistas, tačiau tikrai nemiręs.