Lietuva be vaikų globos namų – misija įmanoma?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja, kad iki 2020-ųjų mūsų šalyje nebeliks vaikų globos namų. Be tėvų globos likę vaikai augs šeimose, šeimynose ar bendruomenėse.

Būtinas psichologinis pasiruošimas

Skatinant įvaikinimą ir globą, Kauno rajono savivaldybėje įtėvių ir globėjų mokymuose sklaidomi populiarūs mitai, susiję su tėvų meilės netekusių mažylių auginimu.
Specialūs mokymai būsimiems įtėviams bei globėjams pavadinti simboliškai – GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultacija). Čia, dalyvaujant psichologams, vaiko teisių apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams, atrenkamos, įvertinamos ir ruošiamos šeimos, ketinančios priimti į savo gyvenimą naują narį. Dešimties užsiėmimų metu būsimiems globėjams ir įtėviams padedama suvokti vaiko, netekusio tėvų globos, vidinį pasaulį, emocijas, elgesio ypatumus, taip pat skatinama geriau pažinti save ir suprasti, ar šeima išties pasirengusi tokiam svarbiam žingsniui.

"Auginti skaudžių išgyvenimų patyrusį vaiką – sudėtinga. Neretai susiduriama su situacijomis, apie kurias įtėviai ar globėjai net nepagalvoja. Todėl būtina juos paruošti iš anksto ir suteikti tęstinę pagalbą ne tik prieš imantis globoti vaiką, bet ir vėliau, padedant spręsti iškilusias problemas", – pasakoja GIMK programos mokytoja Daiva Matulevičiūtė.

Moteris taip pat pridūrė mokymuose neigianti visuomenėje populiarius mitus, kurie neretai baugina būsimuosius įtėvius ir globėjus.

Klaidingi stereotipai

Vienas populiariausių mitų apie tėvų globos netekusius vaikus – blogi genai. "Žmonės įsitikinę, kad jie nepajėgs užauginti gero, padoraus, sąžiningo žmogaus, nes jo kilmė bloga", – pastebi D.Matulevičiūtė. Remdamasi sėkmingomis įvaikintų ir globojamų vaikų istorijomis, moteris stengiasi įveikti šią nuomonę: "Aš pati užauginau tėvų globos netekusį vaiką, žinau daug žmonių, kurie turi nuostabių jau suaugusių, kadaise jiems buvusių svetimų vaikų. Galiu drąsiai sakyti: genai neturėtų būti baimių priežastimi."

Kitas stereotipas, gąsdinantis būsimus įtėvius ir globėjus – ilgos dokumentų tvarkymo procedūros. Žmonės, kurie nori labai greitai sulaukti naujojo šeimos nario, mokymuose įspėjami: tai – kaip kūdikio laukimas. "Nėštumas trunka devynis mėnesius. Kad ir kaip norėtume išvysti vaikelį greičiau, turime laukti. Per tą laiką mokomės, ruošiamės tapti tėvais. Taip pat ir čia. Pasirengti priimti naują žmogų į savo šeimą reikia laiko", – aiškina D.Matulevičiūtė.

Vieni mokymų dalyviai turi baimių, kiti – labai pasitiki savimi. "Kai kurie žmonės sako: "Tikrai susitvarkysime, čia tik penkiametis, žinosime, ką daryti." Juos iškart įspėjame – ne, galite ir nežinoti. O rizikuoti vaiko jausmais, jei neatrasite, kaip užmegzti su juo ryšį ir nuspręsite jo atsisakyti – negalime", – pasakoja moteris. Tėvų globos netekę vaikai būna patyrę skaudžių sukrėtimų, lemiančių jų sudėtingą elgesį ir emocinę būklę. Net visai maži tėvų globos netekę vaikai pasąmonėje užfiksuoja faktą, kad artimiausi žmonės negali arba nenori jų auginti. "Kūdikis mamos įsčiose jaučia, jei moteris jo nelaukia. Vaisiui žalą daro ne tik alkoholis, tabakas, bet ir neigiami jausmai. Todėl net ir naujagimis, paliktas ar atimtas iš tėvų, jau yra patyręs rimtą psichologinę traumą, galinčią nulemti jo elgesį", – pastebi D.Matulevičiūtė.

Netobuli teisės aktai

Į neseniai prasidėjusius globėjų ir įtėvių mokymus Kauno rajono savivaldybėje susirinko 34 žmonės iš Kauno apskrities. "Dar nesame turėję tokios gausios grupės.

Džiaugiamės, kad trečdalis atėjusiųjų – mūsų rajono gyventojai", – sakė Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.
Anot moters, žvelgiant į šiandienius įstatymus, sunku tikėtis, kad greitai visi vaikai augs šeimose ar šeimynose. "Įstatymai nėra blogi, tačiau stinga poįstatyminių aktų, reglamentuojančių tokios pertvarkos įgyvendinimą", – įsitikinusi vedėja. Pasak jos, pirmiausia būtina skirti lėšų profesionaliai globėjų ruošai: "Globėjai galėtų būti tarsi socialiniai darbuotojai – jie turėtų gauti atlyginimą, socialines garantijas, būti profesionaliai paruošti."

Šiandien kiekvienam globojamam vaikui išlaikyti šeimai skiriama vos po 150 eurų per mėnesį. "Globėjai net neturi teisės prašyti nedarbingumo pažymėjimo, jei vaikai suserga. Juk globojamieji nėra jų vaikai", – aiškina J.Dabašinskienė.

Institucijose globojamiems vaikams išlaikyti per mėnesį skiriama mažiausiai 730 eurų. Valstybės jiems skiriama dalis – tokia pati kaip globėjams – 150 eurų. Visa kita turi apmokėti savivaldybė.

Profesionaliai parengti globėjai, gaunantys atlyginimą, šeimose galėtų auginti po 3–5 vaikus. "Tik taip galbūt vieną dieną galėsime užrakinti visų vaikų globos namų duris", – įsitikinusi Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Įstatymuose taip pat turėtų būti numatyta psichologinė pagalba globėjams, įtėviams ir vaikams ir po sprendimo priimti į šeimą naują narį. "Kol kas GIMK mokytojai tai daro savanoriškai. Kažkas privalo globėjams ir įtėviams padėti visą laiką, kad jie nepalūžtų susidūrę su netikėtomis situacijomis, tačiau įstatymai to nenumato", – apgailestauja J.Dabašinskienė.

Globoja užauginę savus

Globėjų ir įtėvių mokymai vyksta septintus metus. J.Dabašinskienė pastebi, kad įsivaikinti dažniausiai nori asmenys, negalintys susilaukti savų vaikų, o globai neretai ryžtasi vyresni, savo atžalas jau užauginę žmonės. "Ir šiuose mokymuose turime energingą 50-mečių porą, vaikus jau išleidusią į pasaulį ir norinčią padėti kitiems", – sako J.Dabašinskienė.

Anot D.Matulevičiūtės, globėjais žmonės dažniausiai tampa sužinoję, kad be tėvų globos liko jų pažįstamų vaikai. "Turėjome atvejį, kai moteris ėmė globoti kaimynės mergaitę. Ji matė, kad mažametės motina girtuokliauja, todėl kai specialiosios tarnybos apribojo jos teises, suteikė jai globą. Kiti žmonės tapo buvusios klasės draugės vaiko globėjais", – pasakoja D.Matulevičiūtė.

Per 2014 m. Kauno rajono savivaldybės mokymus buvo parengtos dvi globėjų ir įtėvių grupės – dvylika šeimų (23 asmenys) iš Kauno rajono. Tęstiniuose savitarpio pagalbos mokymuose dalyvavo septyniolika šeimų.

2014 m. pabaigoje Kauno rajone buvo globojama 250 vaikų. Iš jų 135 globojami šeimose, 20 – šeimynose. Dar 95 vaikai vis dar auga įvairaus tipo ir pavaldumo globos namuose.