- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Deja, vis dar pasitaiko apželdinimo įmonių, kurioms svarbiausia – greitas pelnas", – pastebi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktorius dr. Vaidotas Lygis.
Problemų sūkuryje
KMAIK surengta tarptautinė konferencija "Kūrybiniai procesai želdynuose", kurioje pranešimus skaitė Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Vengrijos ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros ir želdynų dizaino specialistai.
Girionyse įsikūrusios kolegijos vadovas V.Lygis teigia, kad tokios diskusijos reikalingos, Kaune ir kituose miestuose netrūksta problemų, susijusių su želdynais.
"Tikriausiai didžiausias želdynų tvarkymo problemas urbanizuotose teritorijose sukelia kompetencijos trūkumas. Deja, šiandien vis dar pasitaiko apželdinimo ir želdynų priežiūros paslaugas teikiančių įmonių, kurioms svarbiausia – greitas pelnas. Pavyzdžiui, turėdami tik bendrą išsilavinimą, šen bei ten pasiskaitę apie apželdinimo darbus, tokie "specialistai" individualiam apželdinimui neretai siūlo augalus, kurie Lietuvos sąlygomis yra netinkami. Per keletą metų tokie augalai apšąla, suserga, praranda dekoratyvumą ar net visai nudžiūsta, o darbus atlikusių įmonių per kurį laiką arba nebelieka, arba jos teigia, kad klientas pats netinkamai prižiūrėjo augalus, o kartais kaltė be skrupulų suverčiama nenugalimos jėgos aplinkybėms. Kartais tokios situacijos pasiekia ir teismus. Todėl svarbu, kad šį darbą nuo pat pradžių atliktų sąžiningi ir kvalifikuoti specialistai", – teigia V.Lygis.
Viešieji konkursai
Specialistai užsimena, kad sudėtinga ir nelanksti viešųjų pirkimų sistema yra kitas efektyvią miesto viešųjų erdvių želdynų priežiūrą komplikuojantis veiksnys.
"Savivaldybėse aplinkotvarkos paslaugos perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu ir paprastai laimi tas, kas pasiūlo mažiausią paslaugų kainą. Deja, tai nebūtinai reiškia, kad konkursą laimėjusi įmonė suteiks geriausios kokybės paslaugas. Neretai pasitaiko, kad laimi nedidelės įmonės, kurios atitinkamoms paslaugoms atlikti yra priverstos samdyti kitas įmones – subrangovus, ir taip sukuriama sunkiai kontroliuojama sistema. Galiausiai paslaugas teikianti įmonė nebespėja darbų atlikti laiku, dirba skubotai, nepaisydama kokybės reikalavimų. Be to, ir pinigų įsipareigojimams atlikti kartais pritrūksta, kadangi konkurse pasiūlė pernelyg mažą kainą. Tad kalta ne tik kompetencijos stoka, bet ir sudėtinga paslaugų pirkimo sistema", – mano V.Lygis.
Savivaldybėse aplinkotvarkos paslaugos perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu ir paprastai laimi tas, kas pasiūlo mažiausią paslaugų kainą. Deja, tai nebūtinai reiškia, kad konkursą laimėjusi įmonė suteiks geriausios kokybės paslaugas.
Jam pritarė ir Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Ulkienė. "Dabar ruošiamės keisti įstatymą, kad darbus atliekančios įmonės vadovas privalėtų turėti tinkamą išsilavinimą, nes dirbti su želdiniais turi tik kvalifikuoti specialistai. Juk žinome atvejų, kai medžius sodina ir nedaug žinių apie tai turintys statybininkai", – atviravo ji.
Reikalingi profesionalai
KMAIK Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros vedėja Asta Doftartė taip pat teigia, kad tvarkant želdynus miesto teritorijose norėtųsi matyti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.
"Ne visi daug kainuojantys projektai yra sėkmingi. Kaip vertinti, ar projektas tikrai pasisekė? Skoningai, patraukliai sutvarkytos erdvės traukia – juk nuėjęs į parką ar kitą viešąją erdvę iškart matai, ar joje žmonės lankosi, ar ja domisi. Žinoma, turime pavyzdžių, kai buvo investuota daug lėšų, bet tokios vietos vis vien nelankomos, nes žmogus pasigenda estetikos, jaukumo, saugumo pojūčio, o galbūt tokios erdvės tiesiog suprojektuotos nepatogiose vietose", – įsitikinusi A.Doftartė.
V.Lygis priduria, kad dar viena želdynų priežiūros problema yra kvalifikuotų arboristų trūkumas. "Šiandien turime Lietuvos arboristus vienijančią asociaciją, nors tikrų arboristikos profesionalų mūsų šalyje nėra daug. Savivaldybės ir nesamdo jų, pasikliaudamos nekvalifikuota darbo jėga. Čia vėlgi neretai koją kiša viešųjų pirkimų sistema, kai, norint suteikti galimybę konkurse dalyvauti kuo daugiau įmonių, neįrašomas reikalavimas darbus atliksiančių asmenų kvalifikacijai. Tenka tik apgailestauti, kad želdynų priežiūra kol kas nėra prioritetinė sritis savivaldybėse, ir lėšų tam skiriama išties mažai. Juk ir Kaune dažnai matome netinkamai nugenėtus, aplinkai pavojų keliančius medžius", – pastebi KMAIK vadovas.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma ir bendras šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas gali neigiamai paveikti miškų ūkio studijų programą norinčiųjų studijuoti skaičių.
"Ta reforma išties išgąsdino ir išbalansavo žmones. Kai kalbama apie atleidimus iš darbo valstybiniame sektoriuje, natūralu, kad tėvai gali imti atkalbinėti savo vaikus nuo šios krypties studijų. Tačiau, nepaisant visų reformų, kvalifikuotų specialistų darbui miške ir kituose želdynuose visada reikėjo ir reikės", – įsitikinęs V.Lygis.
Nežino taisyklių
Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Ulkienė pažymėjo, kad kalbant apie miesto želdynus ir želdinius svarbu prisiminti ir teisės aktus, nes šiandien daug kas painioja įvairias sąvokas ir neretai teismuose pykstasi vien dėl to, kad nebuvo susipažinę su atitinkamomis taisyklėmis.
"Maždaug pusė žmonių nori išsaugoti visus medžius, o kita pusė nori viską išpjauti. Dalis pyksta, kad kaimynų medžiai užstoja šviesą jų kiemuose, kiti – kad kaimynų lapai teršia asmeninę veją. Todėl daug kas dabar renkasi spygliuočius, mat jų "teršiamas" plotas mažesnis nei lapuočių", – apie dažniausias kaimynų kivirčų priežastis pasakoja K.Ulkienė.
Pasak pašnekovės, kitas amžinas klausimas – kokiu atstumu turi būti sodinami medžiai nuo kaimyno tvoros. "Praėjusiais metais buvo patikslintos ribos. Pagal naująją tvarką atstumas nuo pasodinto medžio iki kaimyno tvoros turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o gyvatvorės formuojamos ne aukštesnės nei 1,3 m, išskyrus pietinę pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio.
Taip pat patikslinta, kad medžiai nuo pastatų sienų sodinami ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu, o nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu.
Teisės aktuose stengiamės viską pateikti kuo aiškiau, paprasčiau ir tiksliau, tačiau jei žmonėms kyla abejonių, jie paprastai skambina į savivaldybes, kad pasitikslintų, mat šie dalykai priskirti savivaldybių priežiūrai", – sako K.Ulkienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?25
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų47
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose27
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa34
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...