Miesto centras skęsta muzikos ritmuose

Gatvės muzikos diena į dienos šviesą ir į viešumą išviliojo daugybę muzikantų, dainininkų, šokėjų, didžėjų, kurie aplinkiniams dovanojo muzikos stilių, judesio formų įvairovę bei, be abejo, gerą nuotaiką.

Viena ankstyviausiai gatvės muzikos dieną Kaune pradėjusių dalyvių - Ariogaloje gyvenanti Emilija Kandratavičiūtė. Keturiolikmetė groja smuiku ir akordeonu. Atsinešė ir ukulelę bei gitarą. "Mano tikslas - gerai praleisti dieną", - sakė paauglė, kurią į šventę atlydėjo mažesnioji sesė ir seneliai.

"Labai smagu, kai visokios muzikos gali išgirsti. Dažniau galėtų būti tokių renginių", - pageidavo gerai nusiteikusi anūkės palaikymo komandos vadovė Ona.

Kai kurie savo postus buvo įsikūrę ir Vilniaus gatvėje. Vienas tokių - vienuolikmetis Jokūbas Jakelis. Jis praeivius stebino skambindamas pianinu. Iš pradžių vienas, vėliau su prisijungusiu bendramoksliu kaunietis grojo klasikinius kūrinius, kurie privertė sustoti ir suklusti ne vieną praeivį.

"Normaliai, - nedaugžodžiavo berniukas, paklaustas, koks jausmas groti gatvėje. - Kartais pakeliu akis, pasižiūriu, kaip reaguoja praeiviai".

"Jis ką tik grįžo iš konkurso Italijoje", - pasakojo Jokūbo tėtis Algimantas. Jis pats su muzika neturi nieko bendra - šeimos verslas yra gaminti ir dekoruoti žvakes, tačiau muzikuoja visos trys jo atžalos. Jokūbo sesė groja klarnetu, brolis - smuiku.

Algimanto nuomone, iš Italijos tiesiai į gatvę sūnui bus labai gera patirtis. 

Požeminė perėja buvo paversta diskoteka, kurioje pasikeisdami karaliavo įvairūs DJ'jai. Šalia perėjos, prie Istorinės Prezidentūros, kojos kilnojosi nuo iš kitų DJ'jų pulto sklindančių ritmų.

Kiek paėję sutikome barzdotą solidaus amžiaus akordeonistą. 

Vienus atlikėjus keitė kiti, o bendra vis besikeitusios muzikos stilių įvairovė - tarsi kaleidoskopas.

Klausydami nuo gretimos scenos sklindančios stingdančios roko muzikos pasirodymui ruošdamiesi folkloro ir žygeivių klubo "Gilė" nariai šypsojosi ir kai kurie į ritmą net kresteldavo galvas.

"Mes šįkart pasirinkome akustinį variantą - tylesnį, bet nieko - yra kaip yra", - nedramatizavo situacijos vienas klubo vadovų Artūras Sinkevičius.

"Groti gatvėje yra labai gera repeticija. Trukdžiai moko susikaupti. Taip sakant, sunku pratybose - lengva mūšyje", - šypsojosi kitas vadovas Dobilas Juška.

A.Sinkevičius pridūrė, kad Gatvės muzikos diena visiems yra labai gera proga būti išgirstiems, pamatytiems daugybės žmonių, kurie kitaip apie jūsų muziką, grojimo, šokio sugebėjimus galbūt ir nesužinotų.  

Svarbus Gatvės muzikos dienos akcentas - viską reguliuojantys savanoriai. Muzikinę tvarką prie "Miesto sodo" palaikiusios Izabela ir Kamilė - dar moksleivės. Izabela dainuoja, koncertuoja kaip solistė, tačiau šįkart norėjo pažiūrėti ir patirti, kas vyksta tokio renginio užkulisiuose, kaip jis organizuojamas.

Kamilė pasakojo apskritai besistengianti kuo daugiau savanoriauti, nesvarbu, ar renginys susijęs su muzika, ar ne. "Išbandai save, supranti, ar tau tinka vienokia ar kitokia veikla, daug ko išmokstu, kas man tikrai vėliau pravers gyvenime", - dalyvių registracijos lapus vartė mergina.  

Nuo 2007 m. anksčiau pirmąjį, o dabar trečiąjį gegužės šeštadienį dainų autoriaus ir atlikėjo Andriaus Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai plūsteli į Vilniaus ir Lietuvos miestų ir miestelių gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Apsiginklavę įvairiais muzikos instrumentais jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša Afrikos ritmus. Kultūros savanoriai padeda atrasti vieną ar kitą grojančią grupę. Tai laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės bendravimo šventė.