Ministrės užmojai varo į bankrotą

Švietimo ir mokslo ministerija, skambiai pažadėjusi pinigų vaikų popamokinei veiklai, tyliai persigalvojo ir už šias lėšas didins algas mokytojams, kad šie nebestreikuotų. Būrelių rengėjai jaučiasi tarsi laboratorinės pelės, su kuriomis elgiamasi kaip panorėjus.

Problemą mato skirtingai

"Kaip neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) mokyklos direktorius pasakysiu, kad švietimo ir mokslo ministrei reikia dirbti apšvietime, o ne švietime", – kandžiai ironizavo viešosios įstaigos Karo paveldo centro direktorius Vladimiras Orlovas.

Jo vadovaujama neformalaus ugdymo mokykla Kauno tvirtovės VII forte organizuoja chemijos ir matematikos užsiėmimus 85 mokiniams. "Tai, kas dabar vyksta ministerijoje dėl NVŠ finansavimo, vertinu labai blogai. Mes šiaip ne taip susitarėme dėl ilgalaikės aparatūros nuomos. Iš šių metų krepšelio planavome pradėti mokėti ir per kelerius metus išsimokėti. Pasklidus žiniai apie ministrės pakeistą nuomonę, jau gavau laišką iš bendrovės su pasiūlymu nutraukti sutartį, nes visiškai neaišku, kaip toliau vyks NVŠ finansavimas. Deja, bet lazerio vaikų užsiėmimuose neturėsime", – apgailestavo V.Orlovas.

Šią savaitę viešumon iškilo informacija, kad papildomų lėšų mokytojų algoms bus skiriama iš neformaliojo ugdymo krepšelio, o ministerijoje jau imta keisti dokumentus, kad tai būtų galima įgyvendinti.

Ministrė Audronė Pitrėnienė prabilo, kad neformaliajam vaikų švietimui pinigai esą bus kompensuoti iš ES lėšų. Tiesa, smarkiai abejojama, kad iki balandžio ministerijai pavyks sutvarkyti visus formalumus, kad europiniai pinigai sklandžiai pasiektų NVŠ teikėjus. Prognozuojama, kad gali susidaryti kelių mėnesių finansavimo duobė, o tai sukeltų nemažai sumaišties.

Neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti 2016 m. iš valstybės biudžeto buvo numatyta skirti 9,7 mln. eurų, tačiau dabar ketinama 6 mln. eurų paimti pedagogų atlyginimams padidinti. Tai A.Pitrėnienė pažadėjo streikuojantiems mokytojams, tačiau tada garsiai nebuvo kalbama, iš kur ministrė gaus pinigų.

"Mitas – kad bus nuskriausti vaikai, nes nebebus neformaliojo krepšelio. Pareiškiu atsakingai – jis buvo ir bus", – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete garantavo Darbo partijos deleguota ministrė A.Pitrėnienė. Tačiau NVŠ teikėjai nesijaučia ramūs.

Kapanojasi biurokratijos pinklėse

"Ministerija, o kartais ir savivaldybė mano, kad mes esame verslininkai – maža to, kad "užsidirbame iš vaikų", tai dar valstybės lėšas gauname, neaišku už ką. Valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė buvo garsiai išreklamuota, bet atrodo, kad mes esame tarsi baltos laboratorinės pelytės, dalyvaujančios bandymuose: virš mūsų esantiems dėdėms ir tetoms tiesiog įdomu, ar tu jau šiandien mirsi, ar iki rytojaus dar gyvensi", – vaizdžiai situaciją apibūdino V.Orlovas.

Anot jo, vargiai tikėtina, kad ES lėšos operatyviai padės išspręsti būrelių krepšelių finansavimo klausimą. "ES fondams reikia rengti projektą, gauti jam įvertinimą, po to sudaryti sutartis su teikėjais. Matome, kiek trunka pasiruošimo procedūros ir kada realiai prasideda procesai, finansuojami iš ES. Be to, dar vienas niuansas – ES apmoka tik visiškai įvykdžius darbus", – atkreipė dėmesį V.Orlovas.

NVŠ tiekėjai Kaune jau patyrė, kaip buksuoja biurokratinis aparatas ir kiek laiko užtrunka, kol iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos NVŠ krepšeliui pasiekia pačius teikėjus.

"Kauno diena" rašė, kad, ministerijai tik sausio pradžioje patvirtinus patobulintą NVŠ lėšų skyrimo tvarką, buvo užprogramuotas finansavimo vėlavimas. Kauno miesto savivaldybė nerengė reikalingų dokumentų, kol nebuvo ministerijos sprendimų, o paskui laukė vasario pradžios, kad gautų miesto tarybos pritarimą. Galiausiai, NVŠ teikėjams vasario 22 d. pasirašius sutartis su savivaldybe, pinigai už sausį ir vasarį jų sąskaitas pasiekė tik kovo 16 d.

Skaudžiausia – nepasiturintiesiems

Viešosios įstaigos "Robotikos akademija" direktorius Artūras Gaulia sako, kad kol kas nėra konkrečių sprendimų ministerijoje, tad sunku prognozuoti, kaip situacija klostysis toliau.

"Strigimų, be abejo, bus. Bet tai labiau pajus ne miestai, o rajonai, nes pagal statistiką miestuose tėvai, auginantys vaikus, gauna didesnes pajamas ir gali susimokėti už vaiko neformalųjį ugdymą, o rajonuose tai tikrai pasijus", – pastebėjo Robotikos akademijos vadovas.

A.Gaulia pripažino, kad, sutrikus būrelių finansavimui ar visai jo nelikus, Robotikos akademija ir ją lankančių vaikų tėvai tai pajus. "Vaikai nori lankyti užsiėmimus, o tėvams teks ieškoti, kaip sumokėti. Nuskriausti bus tie tėvai, kurie ir taip skriaudžiami labiausiai, kuriems trūksta labiausiai", – sakė A.Gaulia.