Motinystė bėgikėms suteikė sparnus – jos gerina rekordus

  • Teksto dydis:

Trys Lietuvos ilgųjų nuotolių elito bėgikės, sulaukusios šeimos pagausėjimo, sporto nemeta – atvirkščiai, kelia sau vis aukštesnius tikslus.

Lengvaatletės Monika ir Milda Vilčinskaitės bei olimpietė Remalda Kergytė vienu balsu tvirtina, kad motinystė joms suteikė daugiau jėgų, o bėgti tapo kur kas lengviau, tarsi atsirado slaptas jėgos šaltinis, kuris veržiasi galingu srautu.

Kalbamės su atletėmis apie motinystę, olimpines svajones ir jau suplanuotus startus. Pirmasis jau netrukus: „Citadele Kauno maratonas“ birželio 10 d.

Auksas ir olimpinis planas

Dvynės sesės Monika ir Milda Vilčinskaitės atrodo viską daro kartu: abi sūpuoja mažylius ir treniruojasi. Ilgųjų nuotolių bėgikės neslepia, kad bėgioti ir auginti vaikus – tikras iššūkis, tačiau sunkumus įveikti padeda artimieji: sulaukia itin daug pagalbos iš vyrų ir mamos, kuri prižiūri abiejų mažuosius, kol sesės treniruojasi. „Aš bėgiojau pirmus penkis nėštumo mėnesius, po to bėgimą iškeičiau į pasivaikščiojimą, kitokią aktyvią veiklą. Žinau, kad kai kurios sportininkės iki paskutinių dienų laksto, gal kitą kartą išeis ir man ilgiau pabėgioti“, – besišypsodama pasakoja Milda Vilčinskaitė-Eimontė, auginanti aštuonių mėnesių sūnų.

Milda treniruojasi visu pajėgumu ir jau spėjo pasidabinti aukso medaliu – prieš savaitę Rygos pusės maratono rungtyje ji finišavo pirmoji ir net keliomis minutėmis pagerino asmeninį savo rekordą (1.14:38). Sportininkė sako norėjusi pasitikrinti sportinę formą prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą, vyksiantį rugpjūtį, kuriame bėgs maratoną.

„Skaičiau mokslinius straipsnius, kad moters organizmas fiziologiškai daugiau jėgų turi po gimdymo. Iki pusės metų yra akivaizdūs pokyčiai, lengviau bėgti – buvo ir man tas jėgų antplūdis“, – sako sportininkė.

Vietą maratono bėgikų elite Milda iškovojo prieš metus, kai nubėgusi pirmąjį savo maratoną įvykdė ne tik 2017 m. pasaulio čempionato normatyvą Frankfurte, bet ir pasiekėte aštuntą moterų rezultatą Lietuvos istorijoje.

Pernai vaikelio susilaukusi bėgikė pasaulio čempionate taip ir nestartavo, tačiau šiandien jau planuoja olimpinius startus: „Kai nubėgau pirmą maratoną, tai patikėjau, kad tikrai galiu išvažiuoti į Tokijo olimpiadą. Tai ne tik svajonė, bet ir įgyvendinamas tikslas“, – sako Milda.

Dar tik 110 km per savaitę

Sesė dvynė Monika Vilčinskaitė-Bytautienė, auginanti penkių mėnesių mergytę, taip pat po truputį grįžta į sportą. Tik prieš mėnesį judėti pradėjo rimčiau, visu pajėgumu, bet per savaitę jau nubėga apie 110 km.

„Kas turi vaikų ir bėgioja, žino, kaip sudėtinga suderinti šiuos dalykus, o ir auklės samdyti nesinori. Iš pradžių gal dar sudėtingiau atrodė, visai laiko nebuvo, o dabar jau atrandu jo ir poilsiui“, – sako Monika.

„Pastebėjau, kad visai greitai susigrąžinu formą. Pirmosios treniruotės stebina: greičiau krosus bėgu ir tas atkarpas, kurių dar neturėčiau nubėgti“, – energijos antplūdžiu dalijasi Monika, mintyse dėliojanti ateities startus.

Pasak bėgikės, didžiausia jos siekiamybė šiuo metu – nubėgti maratoną, o tada mintyse ir olimpiados vizija: „Tokijas – faktas, kad tikslas.“

2016 m. XII tarptautiniame dr.Henryko Florkowskio pusės maratono bėgime Lenkijoje Monika užėmė ketvirtą vietą ir pasiekė asmeninį rekordą – 1 val. 15 min. 41 sek. Per visą istoriją tik penkios Lietuvos bėgikės šį nuotolį įveikė greičiau.

Sesės Vilčinskaitės žada užsukti ir į „Citadele Kauno maratoną“: „Norėtųsi atstovauti savo klubui, bėgti savo mieste. Tikriausiai ne pusę ir ne maratoną, bet 10 ar 5 km distanciją tai tikrai“, – sako Milda.

Su vežimuku nepribėgiosi

Olimpietė R.Kergytė motinyste džiaugiasi jau daugiau nei metus. Sportininkė augina sūnų ir neslepia, kad pirmieji mėnesiai po gimdymo pareikalavo daug kantrybės.

„Nelengva derinti motinystę ir sportą, o dar dirbu trenere. Mano gyvenime kiekviena valanda yra suplanuota, kad per dieną viską suspėčiau, atlikčiau dvi treniruotes, nuvykčiau į darbą ir spėčiau vaiką auginti“, – sako jau dešimt metų trenere dirbanti R.Kergytė.

Į trasą bėgikė sugrįžo praėjus vos mėnesiui po gimdymo: „Pirmi septyni mėnesiai po gimdymo buvo kupini jėgų, aš taip atsigavau, bet po to resursai išsieikvoja, nes negali nei maisto papildų naudoti, nei į pirtis vaikščioti.“

Sportininkė sako, kad daug padėjo buvęs vyras, kuris išėjęs tėvystės atostogų užsiimdavo mažyliu, kol ji treniravosi.

„Bandžiau ir su vežimuku bėgioti, bet kadangi mano tempas greitas, taip nelabai pribėgiosi“, – sako mama, paprastai per savaitę nubėganti 170 km.

Nuo 22 metų maratonus bėganti R.Kergytė entuziastingai mintyse planuoja Tokijo olimpines žaidynes, tačiau teigia, kad situacija priklausys nuo aplinkybių. Bėgikė ne tik daug metų dalyvauja Europos ir Pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose, bet yra ir daugiametė Lietuvos lengvosios atletikos čempionato prizininkė – jai priklauso 7 aukso, 4 sidabro medaliai ir 3 bronzos medaliai.

Kauno maratono klubui atstovaujančios sportininkės sako palaikysiančios savus ir didžiausiame vasaros bėgime. Beje, čia distancijos skirtos net ik profesionalams, bet ir mėgėjams bei šeimoms. Kauno senamiestyje startuosiančiame bėgime „Citadale Kauno maratonas“ dalyviai gali rinktis šias trasas: „Sanatorija Gradiali“ 1,5 km, „Intermedix“ 5 km, „SDG“ 10 km, „Kauno Akropolis“ pusmaratonis ir „Citadele“ maratonas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių