Nauja erdvė praturtins Kauno kultūrinį gyvenimą

  • Teksto dydis:

Kaune duris atvėrė „Knygų fabrikas“ – moderni ir stilinga erdvė, prisidėsianti prie aktyvesnio miesto kultūrinio gyvenimo. Patalpomis galima naudotis visiškai nemokamai.

Prekybos miestelyje „Urmas“ Vakarinės galerijos pradžioje įsikūrusioje erdvėje įrengtos patalpos, pritaikytos diskusijoms, pristatymams. Čia veikia nemokamas internetas. „Knygų fabrike“ galima ne tik dirbti, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį su knygomis, kurių čia yra daugiau kaip 100 tūkst.

„Knygų fabriko“ erdvę kūrėme šiuolaikiniam kūrybingam žmogui, kuris čia galėtų ir dirbti, ir turiningai praleisti laisvalaikį. Tobulėti ir susitikti su bendraminčiais, rengti susitikimus su žymiais žmonėmis, diskusijas aktualiais klausimais. Studentų grupės čia gali rinktis bendriems darbams aptarti ir atlikti, nevyriausybinės organizacijos ar tiesiog bendraminčių būreliai – idėjoms generuoti“, – pasakojo „Knygų fabriko“ vadovas Jonas Plenta.

Čia esančias patikusias knygas galima įsigyti arba išsimainyti atnešus nebereikalingas savas. Kad „Knygų fabrike“ praleistas laikas būtų visavertis, čia pat galima įsigyti ir kavos bei užkandžių.

„Knygų fabriko“ atidarymo proga buvo surengtas ir pirmasis renginys – diskusija „Popierinės knygos: balta vėliava ar mesta pirštinė?“. Dalyvavo žurnalistai, rašytojai Andrius Užkalnis ir Akvilė Kavaliauskaitė, elektroninių knygų portalą Skaitykle.lt kūrusios įmonės „TeleSoftas“ atstovas Vytautas Kemėšis bei leidyklos „Obuolys“ atstovas Paulius Virbickas. Pokalbį moderavo A. Užkalnis.

Diskusijos dalyviai pasidalijo savo požiūriais į keliamą klausimą pirmiausia iš savo pozicijų, tačiau sutarė, kad elektroninės knygos neturėtų nukonkuruoti popierinių, kaip kad kinas nenukonkuravo teatro, o televizija – kino.

A.Užkalnis atkreipė dėmesį, kad, atvirkščiai, popierinės knygos šiuo metu tikrai yra perkamos ir populiarios, tai galėtų patvirtinti bet kuris šioje srityje dirbantis leidėjas ar platintojas. Diskusijos dalyviai iškėlė mintį, kad elektroninės skaityklės yra ir bus naudojamos daugiau patogumo sumetimais – pavyzdžiui, kelionėje. Bet didžioji dalis skaitytojų, kai tik galės, rinksis popierinį knygos variantą, kurį skaityti tiesiog maloniau.

Su Andriaus Tapino knygos „Vilko valanda“ elektronine versija dirbęs V. Kemėšis pridūrė, kad šiame variante techninės galimybės leidžia pridėti ir įvairių kitokių funkcijų – pavyzdžiui, pateikti 3D iliustracijas ar išgirsti autoriaus balsu įgarsintas knygos dalis.

Leidyklos „Obuolys“ atstovas P. Virbickas pateikė pavyzdžių, kuomet elektroninės knygos ne pakenkė, bet atvirkščiai – padėjo popierinių knygų pardavimams. Net kai knygą leidžiama parsisiųsti visiškai nemokamai, jei ji yra pakankamai paklausi, gaunasi tarsi jos reklama.

Esant dideliam žinomumui, vis tiek atsiranda daug žmonių, kurie nori nusipirkti ir popierinį jos variantą. Kitas jo pateiktas pavyzdys – jei pirmoji knygos dalis, pateikta nemokamai elektroniniu būdu, sulaukia didelio populiarumo, antroji, išleista tik popieriniu variantu, taip pat bus labai populiari ir gerai perkama.

Baigiantis diskusijai jos dalyviai sutarė, kad, kaip ji bebūtų pateikiama ir kokie technologiniai ar rinkodariniai sprendimai ją lydėtų, knyga – tai visų pirma pasakojimas.

„Arba istorija, dominanti skaitytoją, yra arba ne. Tai yra, buvo ir bus pagrindinis knygos sėkmės receptas visais laikais“, – apibendrindamas sakė A. Užkalnis.


Šiame straipsnyje: Knygų fabrikasknygos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Urmas

Urmas portretas
Bet kaip Užkelnis klaikiai atrodo. Tikras 1988-1993 m. personažas. Su "koža", išvirtusiu pilvu ir sulipusiais plaukais... Trūksta tik "Opel Ascona".
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių