Nemune – įžūlūs vandalai su irklais

Didžiausi priešai

"Savaitgalį prie Nemuno teko stebėti ir filmuoti nemalonų vaizdą: ties gulbių lesykla Šančiuose nuo HE pusės atplaukė trys baidarės. Viena iš jų pasuko tiesiai į gulbių sambūrį. Matyt, baidarėje sėdėjusiems kietaširdžiams smagu žiūrėti, kaip keli šimtai išsigandusių gulbių panikuodamos pasklinda po visą upę, kitos mėgina pasprukti plaukdamos žemyn upe, o vėliau bando parskristi atgal. Tam be reikalo eikvojama ir taip žiemą išsekusi paukščių energija, o kur dar mirtinos kliūtys jų kelyje – per Nemuną, ties Žaliuoju tiltu, tįsančios kažkokių laidų linijos, į kurias atsitrenkusi žuvo ne viena gulbė. Manau, kad būtina griežtinti, reglamentuoti tokių priemonių kaip baidarės ir kitokie laiveliai judėjimą Nemuno atkarpoje nuo HE iki Santakos", – rašė laiške redakcijai kaunietis Edvardas.

Paprašėme Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką Tomą Barkauską, žinomą gulbių globėją ir jų gyvensenos tyrinėtoją Julių Morkūną, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovą bei miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiąjį specialistą Aleksandrą Beliavičių pakomentuoti šį laišką.

Didžiausi priešai

"Vandens paukščių gyvenimas yra kupinas įvairiausių pavojų: jie nuolatos turi saugotis plėšrūnų, susirasti lesalo, keliauti ilgus atstumus nuo perėjimo iki žiemojimo vietų. Šaltuoju metų laiku šie paukščiai stengiasi taupyti savo energiją – kuo mažiau skraidyti, kad išgyventų žiemą", – pastebėjo J.Morkūnas.

Anot jo, Nemunas ties Kaunu – viena svarbiausių vietų žiemojantiems ir migracijų metu apsistojantiems vandens paukščiams: gulbėms, antims, dančiasnapiams, laukiams. Bet koks paukščių trikdymas ir baidymas tokiu metu blogina jų fizinę būklę, menkina išgyvenimo žiemą galimybę.

Specialistas pripažįsta, kad didžiulę neigiamą įtaką žiemojantiems vandens paukščiams Kaune daro vandens turizmas. "Padrikai per visą upės plotį išsisklaidžiusios didelės irkluotojų grupės baido vandens paukščių būrius. Pabaidyti paukščiai dažnai skrenda upe žemyn, vėl tupia į vandenį, tačiau dažnai ir vėl būna išbaidyti juos pasivijusios tos pačios vandens turistų grupės. Taip paukščiai persekiojami kelis kilometrus ir ne vienas jų žūsta atsitrenkę į laidus virš Nemuno ties Žaliuoju tiltu ir Šančiuose", – sakė J.Morkūnas.

Šaltuoju metų laiku šie paukščiai stengiasi taupyti savo energiją – kuo mažiau skraidyti, kad išgyventų žiemą.

Prašo elgtis supratingai

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), gavusi daugybę skundų dėl baidarininkų baidomų paukščių, prašo irkluotojų ir plaukimo baidarėmis organizatorių pasirinkti netrikdančius paukščių ramybę maršrutus.

"Žiemos metu būtų geriausia iš viso neplaukioti Nemune nuo HE iki Santakos, o rinktis kitus maršrutus ar upes: pavyzdžiui, Nerį nuo Kleboniškio tilto ar Nemuną nuo Santakos iki Nevėžio upės, kur žiemojančių vandens paukščių sankaupos nėra tokios gausios. Juolab kad dalis vandens turistų pamėgto maršruto driekiasi per Kauno ornitologinį draustinį – nuo HE iki maždaug buvusio J.Janonio popieriaus fabriko. Pasitaikė ne viena žiema, kai draustinio teritorijoje susitelkdavo iki 5 000 vandens paukščių, o visoje jų pamėgtoje atkarpoje tarp HE ir Santakos – iki 15 000 sparnuočių. Nemažai jų yra nykstantys ar saugomi. Propaguodami ekologinį turizmą, turime pagalvoti ne tik apie pramogą sau, bet ir apie vandens telkiniuose gyvenančius paukščius, nes jų trikdymas gali lemti ir jų žūtį", – perspėjo ornitologas.

Pažeidėjai yra baudžiami

Pasak T.Barkausko, jei žmonės nesupranta, kaip elgtis su laukine gyvūnija, tokiems reiktų priminti Administracinių nusižengimų kodekso 303 ir 304 str., kuriuose, be kita ko, rašoma, kad neteisėtas laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų, o laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia asmenims baudą nuo 14 iki 30 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 40 iki 90 eurų.

Anot miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A.Beliavičiaus, jei ir ateityje bus mėginama baidarėmis ir kitokiomis valtimis baidyti ar žaloti vandens paukščius, būtina apie tai pranešti policijai tel. 112 arba Gyvosios gamtos inspekcijai tel. 320 704.

Laidais žadama pasirūpinti

Tokius pažeidėjus surasti nebus sunku, nes jie baidares atsiveža automobiliais prie Namajūnų gatvės, ties Nemuno krantine. Čia jos nuleidžiamos į vandenį, netoli vandens paukščių lesyklos.

Plaukdamos Nemunu žemyn, baidarės patenka į Ornitologinio draustinio teritoriją, kurioje draudžiama lankytis nuo balandžio 1-osios iki rugpjūčio 1-osios. Kitu metų laiku lankymasis nereglamentuotas, tačiau visur Nemune, kaip ir kitose upėse, galioja Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai, pagal kuriuos baudžiama už gamtai daromą žalą.

Anot ESO atstovo ryšiams su visuomene Martyno Burbos, ESO specialistai artimiausiu metu įvertins situaciją dėl laidų virš Nemuno prie Geležinkelio tilto ir nuspręs, ką daryti, – ar įrengti specialius žymeklius ant laidų, kuriuos pastebi paukščiai ir išvengia susidūrimo su laidais, ar rekonstruoti juos į požeminę kabelių liniją.