Nemuno kelio atkūrimas: laivu nuo Baltarusijos iki pajūrio

Šalia Nemuno įsikūrusių savivaldybių atstovams pristatyta, kaip Lietuvos upių tėvas bus pritaikytas laivybai ir kaip atrodys sutvarkytas vandens kelias. Tikimasi, kad tai padarius laivai galės plaukti nuo Baltarusijos iki Lietuvos pajūrio.

Planuoja investicijas

Lietuvos upėse laivyba šiuo metu vyksta vangiai, tačiau Susisiekimo ministerija ir Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) planuoja, kad artimiausiu metu padėtis pasikeis – investicijos pasieks Nemuno, Neries ir Nevėžio upes.

Iš Kauno į Nemuną laivu išplaukęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius su devynių savivaldybių ir VVKD vadovais sutarė dėl spartaus upių kelių laivybos gaivinimo. Numatomos ne tik didelės investicijos, bet ir dalies vandens kelių perėmimas, nes savivaldybėms savo lėšomis yra sudėtinga tinkamai pasirūpinti upėmis.

"Siekiant sparčiai atkurti laivybos kelius Lietuvoje, bus konsoliduojamas vidaus vandenų kelių tinklo valdymas, perimant savivaldybių valdomus kelius direkcijos žinion. Taip pat numatoma užtikrinti ilgalaikį ir tvarų infrastruktūros plėtros finansavimą", – sakė J.Narkevičius.

Pasak jo, vidaus vandenų kelių įtraukimas į bendrą Lietuvos transporto sistemą padidintų transporto pralaidumą, sustiprintų šalies konkurencingumą, kadangi sumažėtų transportavimo išlaidos.

Nemunas turi ypač didelį potencialą ir galėtų tapti svarbia ekonomikos variklio grandimi, nes vandens keliais gabenant krovinius yra gerokai mažiau teršiama gamta. Be to, vienu metu galima gabenti ir daug didesnį krovinių kiekį. Skaičiuojama, kad vidutinė barža gali plukdyti apie tūkstantį tonų krovinių, o tokį pat kiekį vežant sausumos keliais, prireiktų 40 vilkikų.

Lietuvoje iš viso yra 822 km ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami – vos 443 km, į kuriuos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

Formuos upės vagą

Vieną Nemuno tvarkymo etapą tikimasi pradėti tvarkyti dar šiais metais. Rugpjūtį bus plėšiami konkurso vokai ir renkami rangovai, kurie nuo Kauno iki Kuršių marių įrengs bunas.

"Žemupio tvarkymo darbų konkurso vokai bus atplėšiami rugpjūčio pabaigoje. Tikimės, kad šį kartą viskas pavyks sėkmingai ir Viešųjų pirkimų tarnyba dėl biurokratinių dalykų vėl nesustabdys projekto. Europinį finansavimą šiam projektui mes jau esame užsitikrinę, dabar svarbu, kad laimėtojas gebėtų jį įvykdyti kokybiškai. Planuojame dalį darbų pradėti dar šiemet. Projektas bus vykdomas trejus metus", – teigė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Pasak jo, Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki pajūrio įrengus bunas, bus užtikrinamas upės vagos gylis. Prieš rengiant šį projektą buvo nuskenuotas visas Nemuno dugnas, išsiaiškinta, kaip teka vandens srovė. Pagal tai projektuota, kurioje vietoje ir kokio ilgio bunos yra reikalingos. Jų paskirtis yra nukreipti vandens srovę į upės vidurį. Taip vanduo įgauna normalią tėkmę, o srovė pati valo upę, tad nereikėtų kasmet viso Nemuno valyti žemsiurbėmis.

"Šiemet vagos gilinimo darbams buvo skirta 1,5 mln. eurų. Darbus pradėjome vykdyti dar kovo mėnesį, todėl dabar, kai šalyje jau beveik hidrologinė sausra, galime užtikrinti laivybai reikiamus parametrus. Tačiau visa esmė yra ta, kol mes neturime įrengtų bunų, vagą žemkasėmis reikia gilinti nuolat. Kai prasideda sausra, jų pajėgumų  neužtenka, nes negilių vietų vienu metu atsiranda labai daug. Todėl ir reikia įrengti bunas, kad galėtume užtikrinti laivybą, nepriklausomai, ar šalyje yra sausra", – pastebėjo VVKD vadovas.

Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą ir numatė skirti 28 mln. eurų iš ES fondų bei Lietuvos biudžeto. Šio lėšos bus panaudotos E 41 keliui sutvarkyti.

Jungtis su Europa

Dar vieną projektą VVKD ketina įgyvendinti Nemuno aukštupyje. Per keletą metų planuojama sutvarkyti Nemuno vagą nuo Baltarusijos sienos iki Kauno. Yra minčių, kad ateityje turėtų būti rastas sprendimas, kaip laivus perkelti per Kauno hidroelektrinę.

Tuomet būtų galima užtikrinti nepertraukiamą kelionę laivu visu Nemunu. Negana to, sutvarkius didžiausios Lietuvos vagą, būtų galima laisvai integruotis į Europą, nes ji yra visa sujungta vandens keliais. Ko gero, mažai kas žino, kad Kaune įsėdus į laivą ir pasinaudojus Europos vandens kelių tinklu, būtų galima pasiekti net Juodąją jūrą. Kitaip tariant, Nemuno sutvarkymas atvertų neaprėpiamus vandens maršrutus.

Esame pasiruošę atgaivinti vandens kelius, nes 20 metų ši sritis nebuvo prioritetinė.

"Esame pasiruošę atgaivinti vandens kelius, nes 20 metų ši sritis nebuvo prioritetinė. Atgaivinus ir Nemuno aukštupį, prasiplės verslo ir turizmo galimybės. Mūsų analizės rodo, kad vandens keliai ekonomiškai naudingi ir gali tapti gera vizitine kortele mūsų užsienio partneriams", – pastebėjo susisiekimo ministras J.Narkevičius.

"Sistemiškai analizuojame vandens kelio tinklą, todėl dabar detalizuojame Nemuno klausimą. Vėliau bus aptartos ir kitos upės. Šiuo metu deriname, kaip galėtų būti tvarkomas Nemuno aukštupys, vedantis nuo Baltarusijos iki Kauno. Per penkerius metus reikėtų sutvarkyti vagą, įsigyti technikos. Būtent naujai technikai jau paskirta apie 2.6 mln. eurų", – nurodė VVKD vadovas.

Jis teigė, kad Nemuno aukštupyje reikalingi visai kitokie darbai. Čia bunų gali prireikti vos keliose vietose, o kitur reikės nuo dugno pašalinti akmenis. "Atkarpos nuo Baltarusijos iki Kauno tvarkymo darbams ketiname įsigyti naujovišką techniką, kurios Lietuvoje dar nėra. Tai bus vikšrinė, plaukianti technika, galinti ir kasti, ir kelti", – pridūrė V.Vinokurovas.

Turizmo galimybės

Prie upių esančios savivaldybės taip pat laukia, kada galės išnaudoti Nemuną ir taip pritraukti ne tik investicijų, kurios sukurtų naujų darbo vietų, bet ir sudarytų galimybių atvykti turistams.

"Mūsų tikslas – pristatyti savivaldybėms visus planus, išgirsti jų poreikius. Savivaldybės pačios galėtų pradėti ruoštis, rašyti projektus ir kartu su mumis vystyti laivybą, gerinti infrastruktūrą iki Nemuno. Labai svarbu, kad savivaldybės išsakytų poreikius, nes visi planai bus pristatyti Vyriausybei", – apie tai, kodėl svarbu visiems imtis veiksmų, susijusių su laivybos Nemune plėtojimu, kalbėjo V.Vinokurovas.

Pristatyme dalyvavusių savivaldybių atstovai vylėsi, kad laivybos gaivinimo planai neatguls į biurokratų stalčius, nes kol nėra išspręstos Nemuno gylio problemos, tol savivaldybės ir juose įsikūręs verslas nesiryžta investuoti į infrastruktūros kūrimą.

"Mums labai svarbu atgaivinti vandens kelią, keliame klausimus dėl Vilhelmo kanalo. Dabar pas mus ypač suaktyvėjusi Dreverna ir Svencelė. Pas mus plaukioja ne tik pramoginiai laivai, bet tai tapo vos ne jachtų autostrada, todėl turi būti sutvarkyti susisiekimo kanalai. Žinodami, kad tikrai vyks tvarkymo darbai, galime dėliotis infrastruktūros klausimus, nes be normalios upės vagos jokia krante kuriama infrastruktūra neveiks, o viską įgyvendinus, naudą pajustų ir gyventojai, ir verslas bei turistai", – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Aukštupyje esančios savivaldybės taip pat džiaugiasi, kad pagaliau pajudėjo ledai ir atkreiptas dėmesys į Nemuno atkarpą nuo Baltarusijos. Pasak susirinkime dalyvavusių atstovų, sutvarkius vagą, būtų galima pasiekti ir Augustavo kanalus, kurie jau dabar yra pritaikyti turizmui.

"Mes turime labai daug gražios gamtos, lankytinų vietų, prieplaukėlių. Pro Alytaus rajoną eina gana ilgas Nemuno kelio ruožas, todėl manome, kad sutvarkius upę, atsirastų daugiau darbo vietų, restoranėlių ir kitų objektų. Ilgus metus buvo daug kalbama, kad Nemunas bus tvarkomas, bet tik dabar matome, kad skiriame realūs pinigai, todėl ir mes galime pradėti ruoštis. Dabar reikės atnaujinti detaliuosius planus ir iš naujo numatyti vietas, kur galėtų atsirasti prieplaukos ar net maži uostai. Juk atsiveria neribotos galimybės pasiekti ne tik Kauną, bet ir Gardiną, Augustavą ar dar kitas vietas", – teigė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

"Druskininkai yra kurortinis miestas, todėl mums įdomios įvairios turizmo šakos, tarp jų ir vandens pramogos. Be to, tai būtų ir transporto sistema, nes miestą būtų galima pasiekti ir laivais. Mums reikia vienintelio dalyko – gylio. Jei bus užtikrintas laivybai tinkantis Nemuno aukštupio gylis, visa kita mes ir verslas patys pasidarysime. Dabar galime keleivius plukdyti tik nedideliais laiveliais, tad šiuo metu laivyba yra daugiau kaip žaidimas. Pas mus numatyta ir pramoginių laivų prieplauka, įrengta krantinė, bet visa infrastruktūra galėtų dar labiau pasipildyti", – pritarė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Buvęs upeivis

Buvęs upeivis portretas
Skirtas lėšas panaudos,bet iš to jokios naudos nebus.Štai žemsiurbės,iš pradžių viena,o dabar jau dvi gilino upę 30-mt metų ir jokios iš to naudos nėra.Kasant Nemuno dugną vandens lygis upėje krinta ir tos kliūtys kurios buvo nepavojingos tampa pavojingomis.Taigi tokie oberspecialistai kaip Labanauskas, Ivanaskas,o dabar Vinokurovas turėtų būti pasodinti ten kur reikia.O upinei laivybai reikia sakyti amen.

Taigi

Taigi portretas
šitą "projektėlį" atkakliai "stūmė" tuometinės valstietiškai -žalios valdžios susisiekimo ministeris p. Narkievič.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Puikiai Kauno meras susitvarke su miesto gatvemis ,tačiau su vandens keliu aklaviete.Būtina. kol neužstatyta. atsiimti seną uosto teritoriją Minkovskių gatveje nes uostas be geležinkelio miestui tik pramogom
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių