Nereikalingi vaikai: kaip juos paveiks reforma?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kraupi statistika – 40 proc. Lietuvos kūdikių namuose gyvenančių mažylių turi visą arba dalinį alkoholinį vaisiaus sindromą. Dar kebliau, kad tai ne visada laiku diagnozuojama.

Mažylių mažėja

Iki 2020 m. Lietuvoje turėtų nelikti didžiulių vaikų globos namų. Ši reforma turėtų paliesti ir kūdikių namus. Tokių šalyje yra penki. Kaune jie įsikūrę žalioje Vilijampolės oazėje.

Saulės atokaitoje įrengtoje žaidimų aikštelėje krutėjo iš tolo į spalvotus kamuoliukus panašūs mažyliai. Pirmas įspūdis – kiekvienam mažyliui – po auklę. Tiesa, toks įspūdis susidarė tik todėl, kad mažesnieji Kauno kūdikių namų gyventojai gyvena kitu ritmu – tuo metu jiems buvo miego laikas.

Dabar čia gyvena 35 mamų palikti mažyliai. Metų pradžioje jų buvo dar 45. Per kelis mėnesius dalis kūdikių buvo įvaikinti, jiems rasti globėjai arba jie grįžo į savo biologinę šeimą. Tokiems pat žygiams rengiami dar devyni institucinės duonos ragavę kūdikiai.

"Tikiu, kad mažųjų perkėlimas į šeimas bus aktyvus. Anksčiau ar vėliau, na gal ne per šiuos metus, bet kūdikių namuose jų nebeliks. Iš esmės kūdikių namų klausimas aktualus dar kokius metus", – situaciją aiškino 20 metų šiai įstaigai atidavusi Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" kūdikių namų direktorė Audronė Prasauskienė.

Socialinių reikalų ministerijoje vyksta didžiulis projektas – deinstitucionalizacija, o kartu ir vaikų globos namų panaikinimas ir siekis kuo daugiau vaikų išlaikyti jų biologinėse šeimose, perkelti į mažas, kelių asmenų globos bendruomenes.

Kartu vertinama situacija globos įstaigose, darbuotojai – kai išeis vaikai, kokios paslaugos galėtų būti teikiamos.

Sukėlė sumaištį

Didžiųjų vaikų globos namų naikinimas – svarbus pokytis Lietuvoje. Direktorė A.Prasauskienė prasitarė, kad kūdikių namai pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą yra priskiriami sveikatos priežiūros įstaigai. Tai kas čia vyksta – Sveikatos ministerijos kompetencija. Ministerija išleido įstatymą, kad nuo šių metų į kūdikių namus gali pakliūti vaikai, kurie atitinka paliatyviosios pagalbos indikaciją – tai nepagydomai sergantys mažyliai.

Šmaukšt ir nukerta, kad nuo sausio 1 d. į kūdikių namus vaikai negalės patekti.

"Šmaukšt ir nukerta, kad nuo sausio 1 d. į kūdikių namus vaikai negalės patekti. Mano žiniomis, kiti kūdikių namai išsiėmė licencijas teikti trumpalaikes socialinės globos paslaugas. Mes irgi galvojome apie tokį kelią, bet Kauno savivaldybė puikiai tvarkosi, rado globėjų ir, atrodo, kad mums nebereikės iš naujo į tą upę bristi", – sprendimu džiaugėsi A.Prasauskienė.

Direktorė pastebi, kad paliatyviosios pagalbos indikacijas atitinkančių vaikų būna nedaug. Kauno kūdikių namuose pastarąjį kartą toks vaikelis buvo prieš trejus metus.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos ligoniams, sergantiems gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga, kurios bent vienas iš nurodytų progresavimo požymių yra raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės komisijos patvirtintas medicininėje dokumentacijoje.

"Paliatyvioji pagalba yra patvirtinta sveikatos ministro, yra reikalavimai, kas ją turi teikti. Mes ją teikiame, tačiau, kad galėtume ją teikti, turėjome išsiimti licenciją. Kūdikių namuose tą paslaugą galima teikti be licencijos, tiesiog priimti tuos vaikus", – niuansus aiškino direktorė.

Gyvenimo veidrodžiai

Kauno kūdikių namų vadovė atvirauja, kad 99 proc. mažųjų gyventojų kilmė iš socialinės rizikos šeimų. Prieš keletą metų Lietuvos kūdikių namuose vykdyti tyrimai atskleidė sukrečiančius faktus. "40 proc. kūdikių namuose gyvenančių vaikų turi visą arba dalinį alkoholinį vaisiaus sindromą. Didžioji dalis tų atvejų – apie 70 proc. – buvo nediagnozuota", – realybę atskleidė A.Prasauskienė.

Skelbta, kad maždaug vienas iš 100 vaikų kenčia nuo pasekmių, kurias sukelia mamos alkoholio vartojimas. Direktorė pastebi, kad dėl alkoholinį vaisiaus sindromą kenčiančių vaikų Lietuva ne vienintelė. Europoje tokių atvejų taip pat nemažai. Remiantis pasauline statistika, maždaug trys vaikai iš tūkstančio serga vaisiaus alkoholio sindromu. Skaudžiausia tai, kad tokių atvejų ne mažėja, o atvirkščiai.

"Jei tie vaikai patenka tiesiai į šeimas, įtėviai įsivaizduoja, kad su juo viskas gerai. Kai ima lįsti elgesio ar raidos problemos, paaiškėja, kad tas vaikas turi alkoholinį vaisiaus sindromą, kuris nebuvo diagnozuotas. Alkoholinis vaisiaus sindromas yra labai sudėtinga būklė, ir tų vaikų prognozė sudėtinga, net kai su jais tikslingai ir prasmingai leidi laiką", – nežinotą ar nutylėtą riziką mini direktorė.

Tėvai ar globėjai turi būti susipažinę su vaiko sveikata. Sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė bei emocinė. Apie paimtą vaiką įtėviai turi žinoti viską. "Tokia išsami diagnozė pas mus yra gana naujas dalykas. Ne visi gydytojai, net ir studijuodami, su ja susiduria ir ne visi taip lengvai atpažįsta", – apie vis dar mažai gvildenamą skaudulį aiškino direktorė.

Jei tie vaikai patenka tiesiai į šeimas, įtėviai įsivaizduoja, kad su juo viskas gerai. Kai ima lįsti elgesio ar raidos problemos, paaiškėja, kad tas vaikas turi alkoholinį vaisiaus sindromą, kuris nebuvo diagnozuotas.

Paženklintas institucijos

Vaisiaus alkoholio sindromas – ne vienintelė dažno kūdikių namų mažylio gyvenimą paženklinusi diagnozė. Gyvenimas globos įstaigoje ankstyvaisiais gyvenimo metais yra rizikingas ir kitais atžvilgiais.

"Jeigu vaikas ankstyvuoju raidos laikotarpiu bent šešis mėnesius praleidžia globos įstaigoje, jo raida, nepriklausomai nuo to kiek dėmesio, šilumos ir meilės jis gaus, vėliau bus sutrikdyta. Tai labai daug pasako", – tęsė Kauno kūdikių namų vadovė.

Specialistė rėmėsi senesniais tyrimais. Mokslininkų grupė iš Anglijos tyrė smegenų vystymosi pokyčius, atlikdama vaizdinius tyrimus, ir nustatė, kad tam tikros smegenų sritys pakinta, jei vaikas gyvena globos įstaigoje ankstyvuoju raidos laikotarpiu.

"Kuo mažiau įvairios stimuliacijos vaikas gauna – prisiglaudimų, nešiojimo, kalbėjimo, natūralios motiniškos meilės, tuo jo raida emocine prasme vėliau yra blogesnė", – dėstė A.Prasauskienė. Tuštėjančių Kauno kūdikių namų vadovė tarsi leitmotyvą kartojo, kad idėja, jog vaikai neturi augti globos įstaigose, yra sveikintina.

Tai direktorė kartojo žvelgdama pro praviras duris į palaimingai miegantį mažylį. Auklytė pravėrė duris plačiau ir pakvietė užeiti ramindama, kad kūdikiai giliai įmigę. Vienoje patalpoje trys lovelės. Tipiška miegančio kūdikio poza atmestomis į šonus rankelėmis kėlė šypseną, o gerklėje strigo graudulys – kažkam šis stebuklas buvo nereikalingas.

Misija lieka kilni

"Dabar pirmiausia mes esame reabilitacijos įstaiga ir į tas nišas, kurios atsiveria kūdikiams iškeliavus į jiems tinkamesnę aplinką, mes galėsime plėsti savo reabilitacijos paslaugas", – jau esamą ir būsimą įstaigos misiją pabrėžė A.Prasauskienė.

Direktorė nuklydo prisiminimais atgal. Kai tik pradėjo dirbti – buvo tik kūdikių namai. "Būdavo ir verkdavau, ir vėl eidavau, ir vėl grįžusi į kabinetą užsidarydavau ir verkdavau. Ilgainiui suvokiau, kad mano darbas ne gailėti, o daryti, kad būtų geriau. Visos šitos reabilitacijos ir atsirado dėl šio tikslo", – šyptelėjo solidžią darbo patirtį turinti moteris.

Dar 1994 m. įstaiga išsikėlė tikslą, kad vaikai į kūdikių namus nepatektų arba kuo trumpiau čia užsibūtų. Įsikišti į geriančių ar narkotikus vartojančių šeimų gyvenimą įstaigos darbuotojai negalėjo, tad stengtasi padėti bent toms šeimoms, kurios augina neįgalius vaikus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
tarybiniais laikais darbu buvo ir tokio zodzio pasalpa niekas nezinojo

Anonimas

Anonimas portretas
Negavo pašalpų už vaikus Tarybiniais laikais ir gimė tie vaikai,niekas nereikalavo pašalpų, ar dar ko kito.Buvo tai pareiga dviejų žmonių,tėvo ir mamos ,jui užauginti

Rita

Rita portretas
Pirmiausia ,vaikai turi gimti iš meilės ,ne dėl pašalpų,ne dėl to, kad turi būti prieauglis šalyje.Pirmiausia jie turi būti reikalingi tėvams,artimiesiams.Niekam kitam jie nereikalingi.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių