Nukentėjusiems abiturientams meta gelbėjimosi ratą

Po apeliacijos brandos egzamino darbo įvertinimas sumažintas keliais ar net keliasdešimčia balų. Advokatas Vytautas Sirvydis, švelniai tariant, stebisi tokia praktika ir tai vadina atgrasymo priemone skųstis. Anot jo, tai prieštarauja ES teisei.

Sumažino net 28 balais

Kiekvieną vasarą viešojoje erdvėje nestinga abiturientų pavirkavimų, kokios nesąmoningos egzaminų užduotys, kaip neteisingai įvertinti darbai. Kai kuriais atvejais kritikos egzamino užduočių sudarytojams ir darbų vertintojams negaili ir patyrę pedagogai, mokslininkai.

Nieko nuostabaus, kad nemažai jaunuolių suskumba pasinaudoti galimybe teikti apeliacijas. Vis dėlto pamatęs pakartotinio įvertinimo rezultatus ne vienas žagtelėjo ir pasigailėjo – balų skirta dar mažiau.

Taip nutiko ir Kauno "Saulės" gimnaziją šiemet baigusiam Ignui Jurgelevičiui. Vaikinas iš gimtosios lietuvių kalbos egzamino gavo 74 balus. Jis jautėsi neteisingai įvertintas. Tam pritarė ir keli jo darbą skaitę pedagogai.

Deja, po apeliacijos rašinio įvertinimas pakito jo nenaudai. Sumažėjo net 28 balais. Beveik trečdaliu. Vaikinas sakė žinojęs, kad rezultatas gali būti ne tik padidintas, bet pasitikėjo savo jėgomis ir tikėjo, kad gaus daugiau balų.

"Manau, kad mano žinios nėra tokios prastos, kaip įvertintos", – sakė I.Jurgelevičius. Jis egzaminą bandys perlaikyti kitais metais, nors tiki, kad į politikos mokslų studijas pavyks patekti ir su turimais balais.

Anot Igno, dėl lietuvių kalbos egzamino apeliacijas teikė trečdalis jo klasės draugų.

Vertina kaip atgrasymą

"Keista, kad iki šiol niekas iš teisininkų neatkreipė dėmesio į esamą situaciją, kai abiturientui pateikus apeliaciją įvertinimas gali būti sumažintas", – nusistebėjo žinomas advokatas V.Sirvydis. Mažų mažiausia, įsitikinęs jis, jaunuoliui turėtų grėsti toks pat įvertinimas, koks buvo prieš apeliaciją.

"Liūdna, kai Švietimo ministerijoje nėra asmenų, kurie nors ausies krašteliu būtų girdėję pagrindinį apeliacijos principą: jeigu apeliuoja tik pats tuo suinteresuotas asmuo, rezultatas net pačiu blogiausiu atveju gali likti tas pats, bet jokiu būdu ne pablogėti. Tas principas žinomas dar nuo romėnų teisės laikų ir lotyniškai vadinamas non reformato in peius. Be kita ko, įtvirtintas ir ES teisės lygiu. Matyt, teks tuo užsiimti, nes toks vietinių klerkų vištakumas jau akis bado", – piktinosi advokatas.

Pasak jo, bendrąja prasme toks principas turi skatinti asmenis nebijoti skųsti, nes apeliacijos tikslas yra vertinimo proceso pagerinimas, vertintojų kvalifikacijos kėlimas. Jeigu net teoriškai situacija gali pablogėti, asmenys yra atbaidomi nuo skundimosi.

Teisininkas užsiminė, kad abiturientai, kuriems po apeliacijos nubraukta balų, gali kreiptis į teismą. Tokiems jaunuoliams jis sakė pasiryžęs atstovauti be jokio užmokesčio. Deja, jeigu teismas ir įpareigotų grąžinti iki apeliacijos buvusį egzamino rezultatą, tai nutiktų negreitai. Jaunam žmogui nuplauktų visi metai ar dar daugiau.

"Einant poįstatyminių aktų korekcijos keliu situaciją būtų galima pakeisti kur kas greičiau, tačiau tai galiotų tik būsimiems abiturientams", – pastebėjo V.Sirvydis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inga

Inga portretas
Manau, kad įvertinimas po apeliacijos neturėjo būti žemesnis (egzamino vertintojai save diskreditavo taip, sakyčiau, radikaliai sumažindami rezultatą). Vienok, manau, kad apeliacijų teikimas turėtų būti mokamas ( gal būt ne tokiom sumom kaip užsienyje 90eurų), nes tokių, kurie bandys laimę kitais metais, apeliuodami ir tikėdamiesi gal būt aukštesnio rezultato, bus daug. O kaip žinia švietimas - ne pati turtingiausia institucija, antrą kartą vertinantiems ir vėl teks mokėti už atliktą darbą.

uz abiturientus

uz abiturientus portretas
pritariu abiturientui,parasiusiam apeliacija,pritariu advokatui.Labai stebiuosi,kad komisija tikrina autoriaus kuryba. Musu valstybes svietimo ivairios reformos jau seniai nuciuoze i tolimiausias pievas.Kaip suprantu,cia daugiausia priekaistauja humanitarai(ir tai gerai!),nes jie moka is prigimties ir kalbeti, ir kurybingai rasyti. Bet"tiksliukai"tyli (irgi is prigimties), nes ju galvose vien formules, skaiciai, desniai.. ir labai keista, kad jiems reikalavimai visiskai tokie patys!Lietuviu valt. egzaminas visiskai nevertina rastingumo, tik kuryba.O valstybei truksta inzinieriu ir kt tiksliuju mokslu specialistu.Dar keisciau, kad del lietuviu literaturos valst. egzamino(o tai jau kurybinis darbas!)daugelis tiksliuku net negali stoti i aukstaja mokykla, nors matematika, fizika, IT ir net anglu valstyb. egzaminus islaike auksciau vidutinio ivertinimo, turi apdovanojimus is tu dalyku olimpiadu. Dar keisciau skamba zinia, kad musu jaunimas berastis! Gal nuo to ir pradekime vaikus mokinti

Irena

Irena portretas
Vertinimas turi pakankamai subjektyvumo. Juo labiau - literatūrinio rašinio. Matyt, reikėtų ieškoti kitokio būdo lietuvių kalbos ir literatūros žinioms patikrinti.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių