Nuotrauka, atvedusi į tarpukario „Pienocentrą“

Gamino 12 rūšių ledus

Atsiųstoje praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos nuotraukoje ant ledų išnešiotojo dėžės parašyta "Pienocentro ledai". Pirmas klausimas, kodėl taip – vienu žodžiu užrašytas šis daugeliui žinomas pavadinimas?

Pasak KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresn. bibliotekininko Alvydo Surblio, taip tarpukariu vadinosi bendrovių sąjunga, kurios visas pavadinimas Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga "Pienocentras".

"Kaunui ledus gamino "Pienocentro" Kauno pieninė, be to, mieste buvo ir privačių gamintojų. Kauno pieninės valgomųjų ledų gamybos skyriuje 1938 m. buvo gaminami maždaug dvylikos rūšių ledai", – aiškino istorikas.

A.Surblio pateiktame 1938 m. leidinyje "Pienocentro Kauno pieninė" rašoma, kad minėtos pieninės skyriuje grietininiai ledai buvo gaminami kitaip, pagal kitokį receptą ir labai higieniškai – skirtingai nei gatvėse pardavinėjami privačių asmenų ledai. Mat "Pienocentras" gamino ledus amerikietišku būdu – iš grynos grietinės, pridedant sutirštinto pieno, pieno miltelių, labai brangių iš užsienio išrašomų esencijų-ekstraktų ir t.t.

Pagal amerikietišką receptą

"1938 m. taip pat buvo išleista knygelė "Pienocentro grietininiai valgomieji ledai". Joje rašoma, kad valgomieji ledai turi būti ne tik skanūs, bet ir maistingi, kad sveika valgyti amerikietišku būdu pagamintus grietininius valgomuosius ledus, kuriuose esą ir kalcio, ir gerų, lengvai virškinamų baltyminių medžiagų, vitaminų. Leidinyje teigiama, kad ledai teikia organizmui daug energijos, padidina darbingumą, sustiprina visą kūną. Specialiame pasterizatoriuje iš šio mišinio esą pašalinamos visos bakterijos. Be to, nesą jokio pavojaus valgant ledus persišaldyti gerklę ir susirgti kuria nors kvėpavimo organų liga, nes ledo kristalai specialiu būdu susmulkinti taip, kad, tirpdami burnoje, ją tik vėsina", – kalbėjo J.Surblys.

Istorikas, remdamasis minėtu "Pienocentro" leidiniu, paaiškino ir tai, kaip anuomet ledai buvo paruošiami prekybai: "Specialiais įrenginiais dalis ledų masės buvo suformuojama į keturkampes lazdeles ir suvyniojama į metalinį blizgantį popierių, kurio vidinė pusė buvo padengta pergamentu. Kita ledų masės dalis patekdavo į gerai cinkuotus, kasdien išvirinamus varinius indus ir laikoma sandėlyje 25–30 laipsnių šaltyje. Kitą dieną ledų lazdelės ir ledų masė automobiliu-šaldytuvu buvo išvežiojami į visas "Pienocentro" valgomųjų ledų pardavimo vietas."

Kaip prekiavo?

Leidinyje rašoma, kad Lietuvoje amerikietišku būdu grietininius ledus gamino tik "Pienocentras". Tokie ledai buvo laikomi lengvai virškinamu maistu, tinkančiu net ir sportininkams.

"Pienocentras" turėjo nemažai pieno produktų išvežiotojų – tiek su mašinomis, tiek su arklių traukiamais specialiais vežimais, tiek su specialiais vežimėliais, pritaisytais prie dviračių. Tokiomis priemonėmis dažniausiai buvo išvežiojamas pienas, grietinėlė, kefyras, pieno šampanas, bet buvo ir vien ledams skirtų vežimėlių ir vežimų, iš kurių buvo prekiaujama kai kuriose miesto gatvėse.

Gatvės prekybai buvo naudojami ir stumiami vežimėliai ant ratų, ir išvežiotojų vežimėliai. "Pienocentro" ledais daugiausia buvo prekiaujama tam skirtose vietose, pavyzdžiui, firminėse lauko užkandinėse.