Liga paženklino visam gyvenimui

"Sveikame kūne – sveika siela", – prieš 2 tūkst. metų yra pasakęs romėnų poetas Juvenalis. Bet kuri kūną graužianti liga kenkia sielos sveikatai, tačiau tai mes dar tik pradedame suvokti.

Nuo darbų iki ligų

Plati šypsena veide, nuoširdus pasisveikinimas, greitakalbė, skambus juokas – atrodo, kad išvaizda Virginija Poderienė, Kauno rajono gyventoja, trykšta energija ir meile gyvenimui.

Tačiau moteris iškart perspėja, kad ji – ligų maišas, ir, nepaisant medikų pastangų, sveikatos susigrąžinti nepavyksta.

Virginijai – 58-eri. Ji gyvena Mastaičiuose, turi ūkį. Būdama labai darbšti, jį apeina, bet duoklę ligoms atiduoda naktimis, kai ją, pasakoja moteris, ištinka kosulio priepuoliai, kankina skausmas, apima nemiga.

"Man – vėžys, aš jaučiu, kad greitai mirsiu", – linksmai pasakojusi apie savo aktyvų gyvenimą, staiga surimtėjusi ir susimąsčiusi ištaria V.Poderienė.
Ji grįžta į praeitį, kai buvo sveika ir laiminga.

"Kartu su vyru auginome vaikus, turėjome daug galvijų. Kai vyras išvažiavo užsidirbti į užsienį, viską sugebėjau atlikti viena. Reikėjo vaikus į mokyklą išleisti – pavalgydinti, aprengti, patikrinti, kaip mokosi, ruošia namų darbus. Reikėjo ir daržus, ir galvijus apeiti: nuravėti, pašerti, pamelžti, išvežioti pieną, gaminti varškę, greitinę", – pasakoja Virginija, auginusi kiaules, triušius ir kitokius gyvulius.

Galbūt nuo didelės darbų naštos moteris pajuto ne tik nuovargį, bet ir ligų simptomus: ėmė skaudėti dešinį šoną, nuolat buvo padidėjusi kūno temperatūra.

"Daktarai ištyrė mano sveikatą, bet nieko nerado. Aš jiems kartodavau, kad man – vėžys, tai jie supyko ir nustatė man kliedėjimo ligą", – pasakoja V.Poderienė.

Ligoninėje sveikata blogėjo

Mastaičių gyventoja gydosi Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre.

"Daktarės Inos Žagarienės prašiau, kad mane paguldytų į ligoninę, Vidaus ligų skyrių, bet ji mane nusiuntė pas psichiatrą Orlandą Marcinkevičių", – liūdnai atsidūsta V.Poderienė ir pasakoja, kaip nuo paskirtų raminamųjų vaistų ir didinamų jų dozių jos savijauta blogėjo.

Galiausiai moteris atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.

Ten, sako Virginija, ji numetė daug svorio, nepajėgė net paeiti, nebepažino savų žmonių. Kai sesuo ją parvežė namo, dabar apkūni moteris tada svėrė tik 42 kg.

"Vyrui seniūnija pranešė, kad grįžtų iš užsienio, nes aš galiu mirti. Vyras netikėjo, nes paliko mane sveiką", – apmaudžiai kalba Virginija ir priduria, kad jos sutuoktinis buvo šokiruotas, pamatęs ją išsekusią ir sulysusią.

V.Poderienė kaltina jai diagnozuotą psichikos ligą, dėl ko, sako, sugriuvo jos gyvenimas. Visuomenė greita pasmerkti. Nuo Virginijos netruko nusigręžti artimieji, sutriko, išsigando iš užsienio grįžęs jos vyras. Ilgainiui jis diagnoze ėmė naudotis.

"Tada aš vėl atsiguliau į ligoninę tyrimui dėl skausmo šone, kosulio ir kitų negalavimų. Mane konsultavęs psichiatras iš Vilniaus paneigė psichikos ligos diagnozę, tačiau karma liko visam gyvenimui", – apgailestauja Virginija.

Kenkia praeities šešėlis

Šiandien V.Poderienė – šeimos gydytojos Aldonos Noreikienės pacientė. Virginija džiaugiasi, kad gydytoja labai dėmesinga.

Medikų dėka jai buvo diagnozuotas vėžys pradinėje ligos stadijoje. Piktybinis auglys išoperuotas. Dar V.Poderienei buvo diagnozuota sunki liga – kasos uždegimas, dėl lėtinių ligų suteiktas neįgalumas.

"Gydytojai ligonį vertina pagal aprangą, kalbą, įrašus ligos istorijoje. Nesvarbu, kad jie padaryti ne visai pagrįstai", – įsitikinusi V.Poderienė.

Praeities šešėlis, anot jos, ir stereotipinis požiūris į ligonį yra žalinga praktika. Virginija skundžiasi, kad jos kraujospūdis neretai pakyla kone iki pustrečio šimto mmHg, ji prabunda naktimis ir ilgai kosti skrepliais, kol jų visų neiškosti, bet nuo to niekas neišgydo. Moteris bando padėti pati sau: negalėdama miegoti, piešia, dirba ūkio darbus. Dėl to dieną neretai būna pavargusi.

"Mėgstu bendrauti su žmonėmis, dainuoti, piešti. Tačiau jėgos senka, priežasties, kodėl mane naktimis kankina kosulys ir, ko gero, plaučiuose yra gleivių, niekas neranda", – apgailestauja V.Poderienė, kurios darželyje žydi gėlės, darže auga daržovės, tvarte kudakuoja vištos, tvenkinyje veisiasi karpiai, lydekos, lynai ir karosai.

Moteris nori pasveikti ir vėl gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau mano, kad nesulaukia deramos pagalbos dėl kažkada jai diagnozuotos psichikos ligos.

Stigmos ir stereotipai

Nuo ligų niekas nėra apdraustas. Medikų teigimu, psichikos ligas gali išprovokuoti daugybė priežasčių. Laimei, šios kaip ir daugelis kitų yra gydomos ir valdomos.
"Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas labai geras. Yra daugybė specialistų, visi pasirengę padėti", – patvirtino Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras O.Marcinkevičius.

Jis neneigė, kad šios ligos visame pasaulyje vertinamos kitaip nei fizinės.

"Pas mus psichikos ligonių stigmatizacija itin stipri", – pabrėžė O.Marcinkevičius.

Stigmatizuotas žmogus visuomenėje sukelia neigiamus jausmus, jo šalinamasi, tokio žmogaus elgesys vertinamas pagal visuomenės sukurtus stereotipus. Bet ar galima žmogų, kuris sirgo psichikos liga, pasmerkti visam gyvenimui? Ar galima ignoruoti psichikos ligonių nusiskundimus, kai jiems skauda širdį ar skrandį?

V.Poderienei diagnozuota hipertenzija, širdies nepakankamumas, krūtinės angina, refliuksas, bronchitas. Be šių ligų dar ir onkologinė buvo sukėlusi organinį nerimo sutrikimą.
"Visus, sergančius lėtinėmis ligomis, turi gydyti psichologai, nes bet koks susirgimas veikia žmogaus psichiką", – yra sakiusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rasa Verkauskienė.

Reikia daugiau psichologų

Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Nijolė Kliučienė pritaria, kad gydymo įstaigoms reikia daugiau psichologų, juolab kai gydytojai didžiąją paciento konsultacijos laiko dalį priversti skirti pildyti dokumentams.

"Turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra nuo visų ligų. Nepriklausomai nuo ligos ir būklės žmonės gyvena su savo jausmais. Kai pacientas kuo nors skundžiasi – aiškinamės, padedame", – tvirtino V.Kliučienė.

Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro pacientė V.Poderienė, nuo jaunystės buvusi kupina energijos, rūpinasi savo sveikata ir tebespinduliuoja meile žmonėms, gyvenimui. Gali būti, kad jai tereikia nuoširdaus paguodos žodžio, kuris kartais atstoja vaistus ir išgydo ligas. Kuo besirgtume, turime teisę būti gydomi su pagarba ir atida.