Pretendentas į VDU rektorius: permainų bus

Šiandien Vytauto Didžiojo universitete su bendruomene susitiko pretendentas į rektoriaus pareigas, Mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis. Pasak mokslininko, labai radikalių pokyčių jo programos koncepcijoje nėra numatyta, tačiau apskritai permainų būtų imtasi – ypač siekiant efektyviau išnaudoti unikalią laisvųjų menų studijų sistemą ir stiprinant universiteto bendruomeniškumą.

Kandidatas į rektorius savo programos koncepcijoje pabrėžia, jog pastaruosius keletą metų VDU bendruomenėje atsirado įtampos, netikrumo dėl ateities, kurį daugiausia nulėmė vidaus komunikacijos, informacijos apie realią situaciją ir perspektyvas trūkumas. Prorektoriaus teigimu, visa tai trukdo universiteto bendruomenei susitelkti bendram tikslui – kelti universiteto veiklos kokybės lygį.

„Tam, kad universitete dirbantys žmonės jaustųsi bendruomene, veiktų kaip bendra komanda, būtinas modernus, efektyvus ir skaidrus valdymas. Tačiau pirmiausia reikia sustiprinti VDU bendruomenės pasitikėjimą universitetu. Rektorius ar administracija yra šios bendruomenės dalis, tik padedanti jai organizuoti veiklą, bet neprisiimanti teisės spręsti už ją ar primesti jai savo taisykles, kaip biurokratinė kontrolės ar valdymo mašina“, – paaiškino prof. Juozas Augutis.

Todėl vienu pirmųjų savo darbų mokslininkas įvardija pastangas konsoliduoti universiteto bendruomenę – sutelkti bendriems siekiams absolventus, studentus, akademinį ir neakademinį personalą bei administraciją. Taip pat akcentuotas ir biurokratinės naštos perteklius, kurį palengvinti prof. J. Augutis siūlo pertvarkant tarnybas – dėstytojams užkraunama per daug dokumentacijos, savianalizės ir kitų darbų, kuriuos turėtų atlikti tarnybos.

„Dėstytojų, mokslininkų laikas yra labai brangus. Turime persitvarkyti tarnybas – apsukti jas 180 laipsnių, kad viskas, kas ateina iš išorės, būtų filtruojama jose, ir dėstytojus, mokslininkus pasiektų tik ta dalis, kur be jų kompetencijos negalima apsieiti“, – teigė prof. J. Augutis. Jo teigimu, neretai didžiąją dalį darbų atlikti gali keletas žmonių, centralizuotai, o ne atskiruose padaliniuose ar katedrose.

Tarp užsibrėžtų užduočių įvardytas ir vieno pagrindinių VDU privalumų – laisvųjų menų (lot. artes liberales) studijų sistemos – tobulinimas. Tokia sistema, kurią Lietuvoje siūlo vienintelis VDU, aukščiau siauros specialybės žinių iškelia įvairiapusišką, platų išsilavinimą. Paskutiniu metu universitete šis principas mažiau pastebimas – nebeliko galimybės studentams pirmiausia įstoti į platesnę mokslų sritį, programų grupę, ir tik jau studijų metu pasirinkti,  kokia programa jiems artimiausia. Būtent šią sistemą prof. J. Augutis norėtų sugrąžinti kaip naują instituciją universitete – artes liberales kolegiją.

„Aišku, turime gretutines studijas, galimybę visiems mokytis apie 30 kalbų, tačiau tai jau labai apipešiotas artes liberales. Matau čia nemažą iššūkį sau – atstatyti šią sistemą. Universitete galėtų atsirasti laisvųjų menų kolegija, universitetas universitete, kuris daliai studentų leistų greta savo studijų programos studijuoti papildomai, pasirinktus dalykus pagal individualų grafiką. Bet artes liberales turėtų būti ne tik studentai, bet visas universitetas – dėstytojai, mokslininkai, personalas. Na, bet kas gi kitas, jeigu ne VDU, to imsis“, – pabrėžė prorektorius.

Pretendentas į rektorius paaiškino, jog būtų vykdomas konkursas – į tokią laisvųjų menų kolegiją įstoti galėtų motyvuoti, gerai besimokantys studentai. Bent porą metų jie galėtų universitete studijuoti laisvai, patys pasirinkdami dominančius dalykus, o jiems talkinantys dėstytojai, tarp jų ir universitetą vis aplankantys profesoriai iš prestižinių užsienio universitetų, padėtų laikui bėgant apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Kadangi tokių studentų būtų apie kelias dešimtis, prof. J. Augutis tikina, kad su ministerija turėtų pavykti sutarti dėl juridinių klausimų, krepšelių perkėlimo ir panašiai.

„Tokios mokyklos egzistuoja Europoje, tai nėra kažkoks naujas atradimas. Tik D. Britanija ir kitos didžiosios valstybės gali sau leisti turėti elitinius universitetus, kurie tokioje sistemoje dirba. Lietuva per maža, kad turėtume visą universitetą, bet galima įkurti jo viduje. O baigusieji gautų ne tik įprastą specialybės diplomą, bet ir artes liberales tikrųjų studijų diplomą, kuris, manau, turėtų ne mažesnę įtaką žmogaus gyvenime, nei įprastas“, – tikino prof. J. Augutis.

Tarp kitų svarbiausių pokyčių, kuriuos žada kandidatas į rektorius, – rūpinimasis universiteto infrastruktūra, naujų, restauruotų pastatų įsisavinimas, studijoms mažiau tinkamų erdvių atsisakymas.

VDU rektoriaus rinkimų rezultatai bus paskelbti birželio 10 dieną, trečiadienį.

Profesorius J. Augutis yra dabartinis VDU Mokslo prorektorius, matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, energetinio saugumo ekspertas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas). Profesorius VDU dirba nuo 1990 m., nuo 2006 m. eina VDU Mokslo prorektoriaus pareigas, o nuo 2009 m. vadovauja VDU ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centrui.

„Dėl savo simbolinės ir Lietuvos nepriklausomybei svarbios istorijos VDU uždeda ypatingos atsakomybės žymę kiekvienam šiame universitete besimokančiam, dirbančiam ar jam vadovaujančiam. Kandidatuodamas į VDU rektoriaus pareigas, suvokiu šį garbingą įsipareigojimą. Dar daugiau – tai, kad nuo pat VDU atkūrimo esu šio universiteto bendruomenės narys, yra ir viena svarbiausių priežasčių, lėmusių tokį mano apsisprendimą“, – savo programos koncepcijos pristatyme rašo prof. J. Augutis.

VDU rektorių penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia universiteto taryba. Rektorius atsako už tai, kad universiteto veikla atitiktų įstatymus, universiteto statutą, kitus teisės aktus, leidžia įsakymus, skatina darbuotojus ir studentus, atsako už universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu ir sprendžia kitus klausimus.